Ar tikrai žinome, ką valgome, arba ką slepia raidė E?

Daugelis iš mūsų nuėję į parduotuvę atidžiai tyrinėjame maisto produktų etiketes, siekdami išsiaiškinti, iš ko jie pagaminti. Net jei nesate ypač atidus pirkėjas, tikrai pastebėjote ant etikečių raidelę E su vienu ar kitu triženklio skaičiaus deriniu. Bet ar žinote, ką kiekviena jų reiškia? Taigi pats laikas pakalbėti apie maisto priedus: kas tai yra, kokie jie būna, kam naudojami, kokį poveikį turi žmogaus organizmui ir pan. Šiuos ir kitus klausimus paprašėme pakomentuoti Kauno visuomenės sveikatos centro specialistės Astos LIUBINAITĖS.
 

Kas tie maisto priedai?


Maisto priedas – medžiaga, kuri nėra vartojama kaip atskiras maisto produktas ir kaip tipinė maisto produktų sudedamoji dalis, neatsižvelgiant į tai, ar ji turi mitybinę vertę, ar jos neturi, ir kuri, sąmoningai įdėta į maisto produktus dėl technologinių tikslų (gamybos, perdirbimo, apdorojimo, pakavimo, gabenimo ar laikymo), pati ar jos dariniai tampa tokių maisto produktų sudedamąja dalimi.
Maisto priedai, esantys maisto produkte, privalo būti pažymėti etiketėje. Jie turi būti nurodyti grupiniu pavadinimu (pagal atliekamą funkciją, pvz., dažiklis, konservantas ir pan.) ir tarptautiniu E numeriu arba grupiniu pavadinimu ir maisto priedo cheminiu pavadinimu (pavyzdžiui: dažiklis E100 arba dažiklis kurkuminas). Kai maisto priedas leidžiamas vartoti Europos Sąjungoje, jam suteikiamas E numeris. E numeris gali būti rašomas vietoje maisto priedo cheminio pavadinimo.

 

Kodėl vartojami maisto priedai?


Maisto priedai gali būti skirstomi į saldiklius, dažiklius, konservantus, antioksidatorius, emulsiklius, tirštiklius, stingdiklius, stabilizatorius, aromato ir skonio stipriklius ir kt. (Lietuvoje leidžiamų vartoti maisto priedų sąraše įrašyta virš trijų šimtų maisto priedų). Kiekvienas iš šių priedų atlieka tam tikrą funkciją, pvz., saldikliai vartojami norint suteikti maisto produktams saldų skonį; dažikliai suteikia produktui spalvą ar ją atgaivina; konservantai pailgina maisto produktų vartojimo trukmę, apsaugo nuo mikroorganizmų sukeliamo gedimo.
 

Ar maisto priedai būtini? Galbūt maistas be jų būtų daug sveikesnis ir natūralesnis?


Aišku, natūralų produktą, kurio sudėtyje nėra sintetinių ar cheminių darinių, vartoti yra sveikiausia. Pirkėjas gali pats rinktis, kokį vartoti, – su maisto priedais ar be jų.
Tačiau, nors kai kurie maisto priedai ir yra sintetiniai, jų leistina vartojimo norma tikrai neturi jokio poveikio sveikatai. Yra nustatyta žmogaus leistina paros suvartojimo dozė (LPD, išreiškiama mg/kg žmogaus kūno masės), kuri rodo, kokį maisto priedo kiekį žmogus gali suvartoti per parą visą savo gyvenimą, nesukeldamas jokio pavojaus sveikatai. Remiantis juo, nustatomi nekenksmingi maisto priedų vartojimo kiekiai maisto produktuose. Reiktų nepamiršti ir to, jog be maisto priedų neturėtume ir taip mums visiems įprastų ir mėgstamų produktų – šokolado, majonezo ir daugelio kitų.
Be to, ne visi maisto priedai yra sintetiniai. Pavyzdžiui, saldikliai E420, E421, E965-E967 (vadinami polioliais) gaunami iš natūralių medžiagų. (Pvz., manitolis E421 gaunamas iš gliukozės ir fruktozės mišinio katalizinio hidrinimo būdu; maltitolio sirupas E965 gaminamas iš gliukozės-maltozės sirupo).

Polioliai gali būti vartojami pagal „quantum satis“ principą, t.y. tiek, kiek reikia. Jų kiekis nereglamentuojamas. Iš šios saldiklių grupės dažniausiai vartojamas sorbitolis E420 (pvz., konditerijos kepiniuose). Pirkėjams, pasirinkusiems produktą, kuriame yra šio priedo, vertėtų žinoti, jog visiems polioliams yra būdinga savybė – nuo didelio jų kiekio laisvėja viduriai. Todėl produktų, kurių sudėtyje yra daugiau kaip 10 procentų šių medžiagų, etiketėse turi būti nurodyta: „Vartojimas dideliais kiekiais gali laisvinti vidurius”.
 

Kaip prižiūrimi maisto priedai, ar atliekami kokie nors tyrimai, analizuojantys jų poveikį (jeigu toks yra) žmogaus sveikatai?


Prieš leidžiant vartoti naują maisto priedą, jį turi išbandyti ir įvertinti tarptautiniai nepriklausomi ekspertai. Vartoti leidžiama tik tuos maisto priedus, kai po bandymų su gyvūnais yra pripažinta, kad jie nekenksmingi. Maisto priedai yra įvertinami iš naujo, kai tik atsiranda duomenų apie toksiškumą. Atliekant įvairius bandymus nustatoma, kokia dozė konkretaus maisto priedo nepadaro esminio poveikio bandomiesiems gyvūnams po ganėtinai ilgo periodo. Nenustačius jokio neigiamo poveikio, daroma išvada, kad tiriama medžiaga nekenksminga. Šie rezultatai naudojami apskaičiuojant minėtąją žmogaus leistiną paros suvartojimo dozę. Remiantis ja, nustatomi nekenksmingi maisto priedų vartojimo kiekiai maisto produktuose.
Taip pat atsižvelgiama į rekomendacijas, nurodytas Pasaulinės sveikatos organizacijos, Maisto kodekso komisijos ar Jungtinio maisto priedų ekspertų komiteto dokumentuose.
Svarbiausia taisyklė – maisto priedai turi būti nekenksmingi vartotojų sveikatai. Taip pat draudžiama vartoti maisto priedus nekokybiškai žaliavai ar gatavam produktui maskuoti. Jeigu, atlikus tyrimus, paaiškėja, jog vienas ar kitas maisto priedas turi kokį nors šalutinį poveikį žmogaus sveikatai, jį iškart uždraudžiama vartoti
Maisto priedai, kuriuos vartoti draudžiama, nes jų nėra leidžiamų vartoti maisto priedų sąraše: E103, E105, E111, E121, E125, E126, E130, E152, E181.
 

Tai gal geriausia pirkti dešrą ar daržoves pas „kaimo bobutę“ – tokie produktai juk daug natūralesni?


Gal ir natūralesni. Tačiau aklai pasitikėti „kaimo bubutėmis“ irgi nedertėtų. Nes, bėgdami nuo vilko, galite užšokti ant meškos. Mat nuo seno Lietuvos kaime gaminant rūkytus gaminius ar faršą naudojama nitritinė druska (natrio arba kalio nitrito druska, sumaišyta su valgomąja druska). Šis mišinys pailgina gaminio vartojimo laiką, palaiko raudoną mėsos spalvą. Neviršijant leidžiamo kiekio, tokį mišinį vartoti leidžiama tik maisto tvarkymo įmonėms. O namuose natrio nitritą (dar žinomą kaip salietra) dėl galimo perdozavimo vartoti draudžiama. Įrodyta, jog, patekęs į žmogaus organizmą, didelis nitritų kiekis (didesnis negu leidžiama pagal higienos normą) sutrikdo galvos smegenų biosroves, pažeidžia endokrininių organų veiklą, daugelio fermentų aktyvumą. Nitritai organizme jungiasi su kraujo baltymu hemoglobinu ir sudaro methemoglobiną, kuris negali pernešti į audinius reikiamo deguonies kiekio, todėl organizme vystosi deguonies badas (kraujyje methemoglobino norma yra iki 1,5 proc. Kai jo koncentracija didesnė kaip 10 proc., žmogaus organizme vystosi klinikiniai apsinuodijimo požymiai: pykinimas, vėmimas, viduriavimas, silpnumas, galvos skausmai, kt.).
 

Pastaruoju metu spaudoje pasirodė nemažai įvairių straipsnių, gąsdinančių, kad maisto priedai gali sukelti vėžį, įvairias alergijos formas, apsinuodijimą ir kt. Ką apie visa tai manote?


Kaip minėjau anksčiau, jeigu neviršijama leistina norma, maisto priedai jokio šalutinio poveikio ar ligų nesukelia.
Daug kas mano, jog maisto priedai gali sukelti alergijas. Tačiau po atliktų tyrimų paaiškėjo, jog kuriam nors maisto priedui alergiškas gali būti mažiau nei vienas žmogus iš tūkstančio.
Daug daugiau žmonių yra jautrūs tradiciniams maisto produktams ar namų dulkėms. Nustatyti maisto priedus kaip maisto alergiją sukeliančius veiksnius labai sunku, nes maisto priedai patenka į organizmą su maisto baltymais, teršalų likučiais, vitaminais, kurie patys gali būti alergijų priežastis.
 

Ko palinkėtumėte žurnalo “Sveikas žmogus“ skaitytojams?


Perkant maisto produktus visada reikėtų atidžiai perskaityti etiketėje esančią informaciją. Nors leidžiamomis koncentracijomis vartojami maisto priedai jokio neigiamo poveikio sveikatai nedaro, tačiau visada sveikiau vartoti kuo natūralesnius ir šviežesnius maisto produktus. Pavyzdžiui, perkant gėrimą geriau rinktis tą, kurio sudėtyje yra ne dirbtiniai saldikliai, o cukrus, ne sintetiniai dažai ir kvapiosios medžiagos, o sultys.

Populiariausi straipsniai

Lankytojų komentarai

aONLjfTNznjwblDBz
2012-06-16 21:13
In comparison to what? They are not hand made, and yet the macnhies that are used to MASS PRODUCE them are not cheap. Plus some of those paint jobs. WOW!! Though they are applied by machine as well.Plus the scrap metal market is all going to China at premium prices leaving us very little here at home, that too drives up the cost.China is a big user of commodities, almost all high prices can be attributed to China in the fact they are gobbling up so much of everything, like we do and used to do, though to a lesser extent now with the economy the way it is.
klementina
2007-07-15 20:41
labai vertingi straipsniai,buvo idomu paskaityti,aciu.

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai