Palyginti su kitomis mėsos rūšimis, vištiena turi daug pranašumų: mažai riebalų – net iki 40 proc. mažiau nei kiaulienoje ir daug baltymų – iki 10 proc. daugiau nei kiaulienoje. Vištienoje gausu žmogaus organizmui būtinų ir nepakeičiamų aminorūgščių (valino, leucino, lizino, metionino, triptofano, fenilalanino, treonino), kuris skatina ląstelių atsinaujinimą. Aminorūgščių kiekiu vištiena prilygsta jautienai. Kadangi ši mėsa lengvai virškinima, ji itin naudinga sparčiai augantiems vaikams, sportininkams bei protinį darbą dirbantiems asmenims. Kadangi vištiena neriebi, ją tinka valgyti ir laikantis dietos. Senovės Korėjoje netgi buvo tikima, kad vištiena gerina potenciją.
Laukinius kalakutus atrado Meksikos gyventojai, o į Europą pirmą kartą juos atgabeno Kristupas Kolumbas XVI a. pradžioje. Lietuviai kalakutus pradėjo auginti XVIII a. viduryje grafų Tiškevičių, vėliau baronų Ropų, grafų Oginskių, Pliaterių ir kitų didžiūnų dvaruose. Patiekalus iš kalakutienos ruošdavo kunigų šeimininkės, vienuoliai, pirkliai ir kiti pasiturintys žmonės.
Kalakutiena savo mėsos sandara, konsistencija, skoniu ir aromatu yra nevienalytė, įvairiaskonė ir net įviariakvapė. Kalakutų mėsa yra ne tik baltyminga ir maistinga, turinti aminorūgščių, B grupės ir PP vitaminų, cinko, geležies, fosforo ir magnio mikroelementų, ji turi ir mažai cholesterolio, todėl ypač tinka dietinei vaikų, nėščiųjų ir norinčiųjų sveikai gyventi mitybai. Daugiausiai vertingų medžiagų yra kalakuto krūtinėlėje. Valgant kalakutienos, gaunama iki 30 proc. paros normos vitamino B6. Balta kalakuto mėsa liesesnė, tačiau tamsi turi itin daug naudingų medžiagų, padedančių stiprėti mūsų imuninei sistemai. Be to, kalakutienoje esantys antioksidantai cinkas ir selenas mažina galimybę susirgti vėžiu. Ši mėsa rekomenduojama vartoti ir asmenims, varginamiems virškinimo sutrikimų. Mažus vaikus auginančios ir su alergijos maistui problema susiduriančios mamos taip pat turėtų atkreipti dėmesį į kalakutieną. Tai – rečiausiai alergiją sukelianti mėsos rūšis.
Tikslių duomenų, kiek vidutiniškai kalakutienos suvalgo lietuviai, nėra. Paskaičiuota, kad pasaulyje kasmet per Padėkos dieną suvalgoma net 45 milijonai kalakutų, per Kalėdas – 22 milijonai, o per Velykas – 19 milijonų kalakutų. Izraelyje kalakutiena itin populiari, jos suvartojama daugiausiai – vienas asmuo suvalgo apie 14 kilogramų per metus.
Privačiuose ūkiuose auginamos antys yra kilusios iš laukinių ančių. Antys dažniausiai minta žolėmis ir šakniastiebiais, todėl antiena yra laikoma ekologiškiausiu ir sveikiausiu produktu. Antiena ypatinga tuo, kad liesą anties mėsą dengia storas riebalų sluoksnis.
Vandens paukščių mėsos spalva nuo vištienos ir kalakutienos skiriasi. Ji gerokai rausvoka. Antieną ir žąsieną geriau yra kepti negu virti. Prieš kepimą antieną ir žąsieną rekomenduojama įtrinti prieskoniais ir druska ir apie 2 val. palaikyti vėsioje temperatūroje.
Žasys ir antys yra ypač riebios, todėl, praėjus pusei kepimo laiko, patartina subadyti šakute krūtinelę ir šlauneles, kad ištekėtų riebalai.
Prieš ruošdami žąsį kepti išimkite nereikalingus riebalus, kurie tinka ne tik kepimui, bet ir liaudies medicinos receptams.
Didžiausio pasaulyje paukščio mėsa laikoma alternatyva jautienai ir yra labai populiari daugelyje šalių. Labiausiai vertinama strutienos savybė – sultingumas. Joje mažai jungiamojo audinio, todėl strutiena lengvai virškinama. Stručio mėsa nėra riebi, joje nedaug cholesterolio, kuris, daugelio mokslininkų ir gydytojų nuomone, yra viena dažniausių širdies ligų priežasčių. Riebalų ir baltymų santykis stručio mėsoje yra idealus nutukusiems ir sergantiesiems širdies ligomis, kuriems reikalingas nekaloringas ir liesas maistas. Skirtingai nei kitose populiariose mėsos rūšyse, strutienoje natrio yra mažiausiai, todėl pastarąją patariama valgyti nuo didelio kraujospūdžio kenčiantiems žmonėms. Strutienoje yra daug geležies, todėl nėščioms moterims ir sergantiems mažakraujyste žmonėms ši mėsa yra puikus geležies šaltinis. Beje, strutiena visai nepanaši į vištieną ar kitokią paplitusią paukštieną. Švelni, liesa ir sveika stručio mėsa yra tamsiai raudonos spalvos, neturi kremzlių, gyslų ar plėvių, todėl dažnai lyginama su jautiena. Strutiena taip greitai populiarėja visame pasaulyje dar ir dėlto, kad stručiai neserga jokiomis užkrečiamosiomis ligomis, kurios gali būti perduotos žmogui.
Laikytis paukštienos ruošimo ir laikymo taisyklių. Reiktų nepamiršti, kad paukštiena greitai genda.
Paukštieną geriau atitirpinti šaldytuve, pašalinus pakuotę, nes atitirpinant kambario temperatūroje labai greitai dauginasi bakterijos. Kartą atitirpintos paukštienos nebegalima užšaldyti.
Gydytojai teigia, kad saugu valgyti tik šviežią paukštieną.
Kad išvengtumėte infekcijų, gerai termiškai apdorokite maistą. Paukštiena turi būti gerai išvirta ar iškepta.
Kenksmingų medžiagų paukštienoje daugėja ir dėl aplinkos užterštumo. Apie pusė visų paukštienoje esančių riebalų kaupiasi odoje, todėl odelės atsisakykite.
Kepta supjaustyta višta folijoje
1 višta
2 marinuoti agurkai
2 šaukštai aliejaus
2 šaukštai pomidorų tyrės
3 šaukštai sviesto.
Petražolių lapelių
Česnako
Pipirų
Druskos
Išdarinėtą vištą supjaustyti į 4 dalis. Sviestą ištrinti su trintu česnaku ir smulkiai pjaustytais petražolių lapeliais. Vištieną ištrinti druska, maišyta su prieskoniais, ir aptepti paruoštu sviestu. Kiekvienam gabalui atkirpti atskirą lakštą folijos ir ištepti jį aliejumi. Ant folijos dėti gabalą vištienos, ant kiekvieno gabalo – po skiltelę agurko ir po pusę šaukšto pomidorų tyrės. Foliją užlankstyti. Kepsnelius sudėti į skardą ir kepti karštoje orkaitėje arba žarijose.
Kalakutų kepenėlių kepsneliai
300 g kalakutų kepenėlių
Vištienos prieskonių
Druskos
Džiūvėsėlių
Kalakutų kepenėles lengvai išmušti. Įtrinti prieskoniais ir druska. Kepti įkaitintame aliejuje keptuvėje. Būtinai uždenkite keptuvės dangtį, kad kepsneliai gerai išsitroškintų.
Antis su makaronais ir džiovintomis slyvomis
1 jauna antis
250 g makaronų (iš rupių miltų)
200 g džiovintų slyvų (be kaulelių)
1 didelis svogūnas
Druskos
Pipirų
3/4 stiklinės prieskoninių daržovių sultinio
2 šaukštai grietinės
Išdorotą antį kelioms sekundėms įkišti į puodą su verdančiu vandeniu ir tuoj pat perdėti į dubenį su šaltu vandeniu. Tada antis bus sultingesnė. Įtrinti ją druska, pipirais ir sutrinto svogūno sultimis. Makaronus išvirti šiek tiek pasūdytame vandenyje ir perpilti šaltu vandeniu. Slyvas 30 min. pamirkyti, 10 jų atidėti, o likusias perpjauti pusiau. Makaronus išmaišyti su slyvomis ir įdaryti antį. Angą užsiūti siūlais arba susegti segtukais. Kepti troškintuve apie 60 min., apipilant atsiradusiu padažu. Kai antis suminkštės, į karštą padažą įmesti likusias slyvas ir valandėlei palikti orkaitėje. Patiekti su keptomis bulvėmis arba bulvių koše bei žalių daržovių salotomis.
Žąsienos troškinys su raugintais kopūstais
1 žąsis
1,5 l raugintų kopūstų
2 svogūnai
2 morkos
2-3 lauro lapeliai
2 stiklinės vandens
2 šaukštai kmynų
Druskos
Žąsį supjaustyti gabaliukais, įtrinti druska su kmynais. Mėsą apkepinti, sudėti į troškintą, užpilti vandeniu, ant viršaus sudėti kopūstus. Baigiant troškinti sudėti lauro lapelius, kmynus ir dar patroškinti. Patiekti pusdubenyje apdėjus kopūstais, bulvėmis, apibarsčius krapais, petražolėmis ar svogūnų laiškais.
Stručio kepsnys
4 vnt. po 115 g plonai supjaustytos stručio filė
2 valg. šaukštai Vorčesterio padažo
¼ arbat. šaukštelio česnakų padažo
½ arbat. šaukštelio druskos
¼ arbat. šaukštelio citrininių pipirų
Stručio filė pabarstyti prieskoniais ir apšlakstyti Vorčesterio padažu. Mėsą sudėti ant įkaitintų kepimo grotelių (griliaus). Kepsnius kepti ant vidutinio kaitrumo ugnies. Kiekvieną pusę reikia kepti apie 4 minutes. Vartydami kepsnius, vis pasukite maždaug ¼ rato taip, kad įsispaudę grotelių ruoželiai sukurtų deimanto formą.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę