Kodėl sveika valgyti paukštieną?

Paukštienos patiekalai – vieni populiariausių ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Daugelis mėgsta jos aromatą, švelnų skonį ir neapsunkinantį sotumo pojūtį. Dažniausiai vartojama vištiena ir kalakutiena, tačiau vis dažniau ant vaišių stalo atsiduria ir antiena, žąsiena bei strutiena. Dažnai kyla įvairios diskusijos, ar sveika valgyti paukštieną. Iš tiesų paukštiena – ypatinga mėsa, pasižyminti vertingomis maistinėmis savybėmis.
 

Vištiena – baltymų ir aminorūgščių šaltinis


Palyginti su kitomis mėsos rūšimis, vištiena turi daug pranašumų: mažai riebalų – net iki 40 proc. mažiau nei kiaulienoje ir daug baltymų – iki 10 proc. daugiau nei kiaulienoje. Vištienoje gausu žmogaus organizmui būtinų ir nepakeičiamų aminorūgščių (valino, leucino, lizino, metionino, triptofano, fenilalanino, treonino), kuris skatina ląstelių atsinaujinimą. Aminorūgščių kiekiu vištiena prilygsta jautienai. Kadangi ši mėsa lengvai virškinima, ji itin naudinga sparčiai augantiems vaikams, sportininkams bei protinį darbą dirbantiems asmenims. Kadangi vištiena neriebi, ją tinka valgyti ir laikantis dietos. Senovės Korėjoje netgi buvo tikima, kad vištiena gerina potenciją.

 

Kalakutiena – rečiausiai alergiją sukelianti mėsos rūšis


Laukinius kalakutus atrado Meksikos gyventojai, o į Europą pirmą kartą juos atgabeno Kristupas Kolumbas XVI a. pradžioje. Lietuviai kalakutus pradėjo auginti XVIII a. viduryje grafų Tiškevičių, vėliau baronų Ropų, grafų Oginskių, Pliaterių ir kitų didžiūnų dvaruose. Patiekalus iš kalakutienos ruošdavo kunigų šeimininkės, vienuoliai, pirkliai ir kiti pasiturintys žmonės.
Kalakutiena savo mėsos sandara, konsistencija, skoniu ir aromatu yra nevienalytė, įvairiaskonė ir net įviariakvapė. Kalakutų mėsa yra ne tik baltyminga ir maistinga, turinti aminorūgščių, B grupės ir PP vitaminų, cinko, geležies, fosforo ir magnio mikroelementų, ji turi ir mažai cholesterolio, todėl ypač tinka dietinei vaikų, nėščiųjų ir norinčiųjų sveikai gyventi mitybai. Daugiausiai vertingų medžiagų yra kalakuto krūtinėlėje. Valgant kalakutienos, gaunama iki 30 proc. paros normos vitamino B6. Balta kalakuto mėsa liesesnė, tačiau tamsi turi itin daug naudingų medžiagų, padedančių stiprėti mūsų imuninei sistemai. Be to, kalakutienoje esantys antioksidantai cinkas ir selenas mažina galimybę susirgti vėžiu. Ši mėsa rekomenduojama vartoti ir asmenims, varginamiems virškinimo sutrikimų. Mažus vaikus auginančios ir su alergijos maistui problema susiduriančios mamos taip pat turėtų atkreipti dėmesį į kalakutieną. Tai – rečiausiai alergiją sukelianti mėsos rūšis.
Tikslių duomenų, kiek vidutiniškai kalakutienos suvalgo lietuviai, nėra. Paskaičiuota, kad pasaulyje kasmet per Padėkos dieną suvalgoma net 45 milijonai kalakutų, per Kalėdas – 22 milijonai, o per Velykas – 19 milijonų kalakutų. Izraelyje kalakutiena itin populiari, jos suvartojama daugiausiai – vienas asmuo suvalgo apie 14 kilogramų per metus.


 

Vandens paukščių mėsa – ekologiškiausia


Privačiuose ūkiuose auginamos antys yra kilusios iš laukinių ančių. Antys dažniausiai minta žolėmis ir šakniastiebiais, todėl antiena yra laikoma ekologiškiausiu ir sveikiausiu produktu. Antiena ypatinga tuo, kad liesą anties mėsą dengia storas riebalų sluoksnis.
Vandens paukščių mėsos spalva nuo vištienos ir kalakutienos skiriasi. Ji gerokai rausvoka. Antieną ir žąsieną geriau yra kepti negu virti. Prieš kepimą antieną ir žąsieną rekomenduojama įtrinti prieskoniais ir druska ir apie 2 val. palaikyti vėsioje temperatūroje.
Žasys ir antys yra ypač riebios, todėl, praėjus pusei kepimo laiko, patartina subadyti šakute krūtinelę ir šlauneles, kad ištekėtų riebalai.
Prieš ruošdami žąsį kepti išimkite nereikalingus riebalus, kurie tinka ne tik kepimui, bet ir liaudies medicinos receptams.
 

Strutiena – alternatyva jautienai


Didžiausio pasaulyje paukščio mėsa laikoma alternatyva jautienai ir yra labai populiari daugelyje šalių. Labiausiai vertinama strutienos savybė – sultingumas. Joje mažai jungiamojo audinio, todėl strutiena lengvai virškinama. Stručio mėsa nėra riebi, joje nedaug cholesterolio, kuris, daugelio mokslininkų ir gydytojų nuomone, yra viena dažniausių širdies ligų priežasčių. Riebalų ir baltymų santykis stručio mėsoje yra idealus nutukusiems ir sergantiesiems širdies ligomis, kuriems reikalingas nekaloringas ir liesas maistas. Skirtingai nei kitose populiariose mėsos rūšyse, strutienoje natrio yra mažiausiai, todėl pastarąją patariama valgyti nuo didelio kraujospūdžio kenčiantiems žmonėms. Strutienoje yra daug geležies, todėl nėščioms moterims ir sergantiems mažakraujyste žmonėms ši mėsa yra puikus geležies šaltinis. Beje, strutiena visai nepanaši į vištieną ar kitokią paplitusią paukštieną. Švelni, liesa ir sveika stručio mėsa yra tamsiai raudonos spalvos, neturi kremzlių, gyslų ar plėvių, todėl dažnai lyginama su jautiena. Strutiena taip greitai populiarėja visame pasaulyje dar ir dėlto, kad stručiai neserga jokiomis užkrečiamosiomis ligomis, kurios gali būti perduotos žmogui.
 

Patariama:


Laikytis paukštienos ruošimo ir laikymo taisyklių. Reiktų nepamiršti, kad paukštiena greitai genda.
Paukštieną geriau atitirpinti šaldytuve, pašalinus pakuotę, nes atitirpinant kambario temperatūroje labai greitai dauginasi bakterijos. Kartą atitirpintos paukštienos nebegalima užšaldyti.
Gydytojai teigia, kad saugu valgyti tik šviežią paukštieną.
Kad išvengtumėte infekcijų, gerai termiškai apdorokite maistą. Paukštiena turi būti gerai išvirta ar iškepta.
Kenksmingų medžiagų paukštienoje daugėja ir dėl aplinkos užterštumo. Apie pusė visų paukštienoje esančių riebalų kaupiasi odoje, todėl odelės atsisakykite.
 

Receptai


Kepta supjaustyta višta folijoje
1 višta
2 marinuoti agurkai
2 šaukštai aliejaus
2 šaukštai pomidorų tyrės
3 šaukštai sviesto.
Petražolių lapelių
Česnako
Pipirų
Druskos
Išdarinėtą vištą supjaustyti į 4 dalis. Sviestą ištrinti su trintu česnaku ir smulkiai pjaustytais petražolių lapeliais. Vištieną ištrinti druska, maišyta su prieskoniais, ir aptepti paruoštu sviestu. Kiekvienam gabalui atkirpti atskirą lakštą folijos ir ištepti jį aliejumi. Ant folijos dėti gabalą vištienos, ant kiekvieno gabalo – po skiltelę agurko ir po pusę šaukšto pomidorų tyrės. Foliją užlankstyti. Kepsnelius sudėti į skardą ir kepti karštoje orkaitėje arba žarijose.
Kalakutų kepenėlių kepsneliai
300 g kalakutų kepenėlių
Vištienos prieskonių
Druskos
Džiūvėsėlių
Kalakutų kepenėles lengvai išmušti. Įtrinti prieskoniais ir druska. Kepti įkaitintame aliejuje keptuvėje. Būtinai uždenkite keptuvės dangtį, kad kepsneliai gerai išsitroškintų.
Antis su makaronais ir džiovintomis slyvomis
1 jauna antis
250 g makaronų (iš rupių miltų)
200 g džiovintų slyvų (be kaulelių)
1 didelis svogūnas
Druskos
Pipirų
3/4 stiklinės prieskoninių daržovių sultinio
2 šaukštai grietinės
Išdorotą antį kelioms sekundėms įkišti į puodą su verdančiu vandeniu ir tuoj pat perdėti į dubenį su šaltu vandeniu. Tada antis bus sultingesnė. Įtrinti ją druska, pipirais ir sutrinto svogūno sultimis. Makaronus išvirti šiek tiek pasūdytame vandenyje ir perpilti šaltu vandeniu. Slyvas 30 min. pamirkyti, 10 jų atidėti, o likusias perpjauti pusiau. Makaronus išmaišyti su slyvomis ir įdaryti antį. Angą užsiūti siūlais arba susegti segtukais. Kepti troškintuve apie 60 min., apipilant atsiradusiu padažu. Kai antis suminkštės, į karštą padažą įmesti likusias slyvas ir valandėlei palikti orkaitėje. Patiekti su keptomis bulvėmis arba bulvių koše bei žalių daržovių salotomis.
Žąsienos troškinys su raugintais kopūstais
1 žąsis
1,5 l raugintų kopūstų
2 svogūnai
2 morkos
2-3 lauro lapeliai
2 stiklinės vandens
2 šaukštai kmynų
Druskos
Žąsį supjaustyti gabaliukais, įtrinti druska su kmynais. Mėsą apkepinti, sudėti į troškintą, užpilti vandeniu, ant viršaus sudėti kopūstus. Baigiant troškinti sudėti lauro lapelius, kmynus ir dar patroškinti. Patiekti pusdubenyje apdėjus kopūstais, bulvėmis, apibarsčius krapais, petražolėmis ar svogūnų laiškais.
Stručio kepsnys
4 vnt. po 115 g plonai supjaustytos stručio filė
2 valg. šaukštai Vorčesterio padažo
¼ arbat. šaukštelio česnakų padažo
½ arbat. šaukštelio druskos
¼ arbat. šaukštelio citrininių pipirų
Stručio filė pabarstyti prieskoniais ir apšlakstyti Vorčesterio padažu. Mėsą sudėti ant įkaitintų kepimo grotelių (griliaus). Kepsnius kepti ant vidutinio kaitrumo ugnies. Kiekvieną pusę reikia kepti apie 4 minutes. Vartydami kepsnius, vis pasukite maždaug ¼ rato taip, kad įsispaudę grotelių ruoželiai sukurtų deimanto formą.

 

Populiariausi straipsniai

Lankytojų komentarai

erika
2012-01-09 21:53
laikausi dietos bet tai ka valgau jos laikidamasi yra per mazai tai pagalvojau apie paukstiena juk mesos tai organizmas reikalauja
Asta
2011-12-28 15:10
hmm, kodel kiekvienam komentare minimas ARvi vardas, ar tik cia ne reklama? Yra juk ir kitu kalatuku augintoju. As arvi neperku, nes kurpaukstis auginamas paukstyne jo mesa visai kitokia nei paukscio kuri augina ukininkas.
Sofija
2010-01-20 21:37
dar kazkur skaiciau, kad kalakutiena - maistas protui, mat yra daug fosforo ir t.t. iskart pamagalvojau, kad mano vaikai labai megsta arvi kalakutienos desreles, be ju is miesto negristam
morta
2010-01-02 18:52
mano manymu, lietuviai mazai valgo kalakutienos, gal del to, kad informacijos apie ja nepakankamai. nes jei zinotu, kokia tai sveika mesa, tada tikrai dazniau ja valgytu.
silvija
2009-12-27 21:52
kiek skaiciau apie kalakutiena ir netgi laida ziurejau, kurioje kalbejo apie arvi kalakutus, tai dziaugiuos, kad butent tai as ir valgau. ir skanu ir sveika.
rita
2009-12-18 19:34
del kalakutienos tai tikrai pritariu, kad viena is sveikiausiu paukstienu ir kad ju mesa stiprina net imuniteta. Dazniausiai ja perku is "arvi kalakutai"parduotuves, nes platus pasirinkimas.
Rodyti daugiau komentarų

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai