){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Kavos kilmė iki šiol apipinta legendomis. Viena žinomiausių byloja, kad ją aptiko vienas ožkų piemuo, vardu Kaldi, kilęs iš dabartinės Etiopijos (Šiaurės Afrika). Esą jis pastebėjęs, kad nepažįstamo krūmo uogų paragavusios ožkos pasidaro kur kas žvalesnės. Paragavęs uogų, Kaldi taip pat nebesugebėjo nustygti vietoje. Tai pamatęs netoliese buvusio vieuolyno abatas paslaptingų uogų davė paragauti vienuoliams. Šie nesudėjo bluosto ir meldėsi visą naktį.
Kita ne mažiau žinoma legenda pasakoja, kad kavą atrado arabas Omaras. Jis drauge su savo pasekėjais buvo išvytas į dykumą, kur turėjo mirti badu. Iš nevilties esą Omaras liepęs draugams išvirti nežinomo augalo uogų. Gerdami šį nuovirą tremtiniai išgyveno, o netoliese buvusio Mokos miestelio gyventojai tai palaikė religiniu ženklu. Nuo tų laikų esą ir kilęs kavą apibūdinantis žodis „moka“.
Tačiau faktas, su kuriuo sutinka dauguma istorikai, – kavos gimtinė yra Kaffos provincija Etiopijoje. Tačiau, nepaisant panašaus sąskambio, kavos pavadinimas kildinamas ne iš Kaffos provincijos, bet iš arabiško žodžio „gahwah“, reiškiančio „gėrimas iš augalo“.
Iš pradžių esą buvo valgomos vien kavos uogos. Vėliau jos buvo susmulkinamos, sumaišomos su riebalais, suvyniojamos į rutuliukus ir naudojamos gaminant maistą. Vėliau iš kavos pupelių darytos užpiltinės.
Į kavos pupeles įeina keli šimtai įvairiausių junginių, kurių sudėtyje kalcis, kalis, geležis, siera, natris ir t.t. Tris ketvirtadalius bet kurios rūšies kavos sudaro celiuliozė, riebalai ir vanduo, o vieną ketvirtadalį – rūgštys, baltymai, taninai, mineralinės medžiagos ir alkaloidai: žvalumo suteikiantis kofeinas ir aromatingasis trigonelinas.
Bene labiausiai kavos mėgėjai vertina šį gėrimą dėl tonizuojamųjų savybių. Juk kava – puiki priemonė miegui išvaikyti. O tai, be abejo, padeda protiniam darbui. Tačiau kai kurie mokslininkai gėrimą giria ir dėl daugelio kitų priežasčių.
Ajovos mokslininkai, penkiolika metų stebėdami beveik trisdešimt tūkstančių pagyvenusių moterų, paskelbė, kad tos, kurios saikingai gėrė kavą, tris kartus rečiau sirgo širdies ligomis. Mokslininkai paskelbė, kad daugiau kaip šešiasdešimt procentų žmogui reikalingų antioksidantų galima aptikti būtent kavoje. Gavę šiuos rezultatus, medikai pareiškė, kad kavą geriantys žmonės gyvena kur kas ilgiau nei jos atsisakantieji.
Kava ne tik pailgina gyvenimą, bet ir gerina atmintį, ypač pagyvenusių žmonių. Tokias išvadas paskelbė JAV Arizonos universiteto mokslininkai. Tyrimo vadovės Li Rajen teigimu, paprastai pagyvenusių žmonių atmintis būna gera ryte, tačiau į dienos pabaigą ji silpnėja. Tyrimai esą parodė, kad kavą geriančių žmonių atmintis išlieka nepakitusi visą dieną.
Kita viena didžiausių Jungtinių Valstijų sveikatos priežiūros įstaigų „Kaiser Permanente“ tvirtina taip pat atlikusi tyrimus, kurie rodo, jog geriantys kavą žmonės penkis kartus rečiau serga Parkinsono liga.
Mokslininkų teigimu, saikingas mėgavimasis kava ketvirtadaliu sumažina astmos ir beveik aštuonis kartus – kepenų cirozės riziką. Harvardo mokslininkai nustatė, kad šis gėrimas turi teigiamos įtakos sergantiems žarnyno vėžiu. Vyrai rečiau serga tulžies puslės akmenlige.
Pavojingiausia – besaikis vartojimas. Nuolatinis kavos gurkšnojimas ypač nepatartinas moterims. Tai gali padidinti osteoporozės (kaulų rėtėjimo) riziką klimakteriniu ir menopauzės laikotarpiu. Mat dėl nuolatinio kavos gėrimo sumažėja kalcio kiekis organizme. Per didelės kavos dozės gali pakenkti protiniam nėščiosios vaisiaus vystymuisi, jo atminčiai, intelektui. Maitinančios motinos taip pat turėtų apsiriboti ne daugiau kaip vienu puodeliu kavos per dieną.
Keturi ir daugiau kavos puodelių per dieną didina cholesterolio kiekį kraujyje ir įvairių širdies ligų riziką. Besaikis kavos gėrimas gali sukelti hipertenziją (aukštą kraujo spaudimą). Kava taip pat gali sukelti migreną didesnio jautrumo žmonėms.
Kavos turėtų atsisakyti sergantieji opalige, gastritu, širdies, kepenų ligomis, miego sutrikimais ir kai kuriomis kitomis ligomis. Vienas kenksmingiausių derinių – kava ir cigaretės.
Kad kava nekenktų, reikia ją gerti taisyklingai. Sveikas žmogus per dieną gali pasivaišinti ne daugiau kaip keturiais puodeliais, o vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonėms patartina išgerti ne daugiau kaip du puodelius kavos. Vienu kartu į puodelį nereikėtų berti daugiau kaip dviejų su puse šaukštelio kavos, be to, kavą patartina gerti ne dažniau kaip kas tris keturias valandas. Vieną po kito „susipylus“ keturis puodelius kavos, gali padidėti nervingumas, pradeda dažniau plakti širdis.
Dauguma gydytojų nepataria kavos gerti tuščiu skrandžiu, nes tai gali sudirginti skrandžio gleivinę. Taip pat nepatariama gerti kavos vos pavalgius, nes gali padidėti kraujospūdis, padažnėti širdies plakimas.
O štai stomatologai pataria gerti kavą su pienu. Išgėrus juodos kavos rekomenduojama praskalauti burną vandeniu arba išsivalyti dantis.
Ar verta gerti kavą – spręsti jums. Akivaizdu, kad vienos tiesos apie šį paslaptingą gėrimą nėra. Tikriausiai ji slypi kažkur anapus...
Kavos teismas
Prieš ketverius metus, nenutylant ginčams dėl kavos poveikio, Neapolio universiteto Farmacijos fakultetas surengė pirmąjį pasaulyje kavos teismą. Į teismo salę buvo iškviesti dvylika liudytojų, kurių parodymų klausėsi žymiausių Italijos universitetų teisininkai.
Kava buvo apkaltinta tuo, kad kenkia žmogaus organizmui ir nervų sistemai. Be to, esą ji trukdo dirbti. Nes darbuotojai nuolat ieško būdų, kaip atsitraukti kavos pertraukėlei. Taip pat kava buvo kaltinta tuo, kad gali pakenkti cukriniu diabetu sergantiems ligoniams, be to, airiška kava esą skatina alkoholizmą.
Išklausęs visų byloje dalyvavusių mokslininkų parodymų, teismas kavą vis dėlto išteisino. Savo sprendimą motyvavo tuo, kad kava kenkia tik tais atvejais, kai ji vartojama be saiko, – penki ir daugiau puodelių per dieną. Tokį savo sprendimą teisėjas Dinis Kristianis motyvavo tuo, kad kava stimuliuoja smegenų veiklą ir centrinę nervų sistemą, padeda susidoroti su nuovargiu ir padidina darbo našumą. Tai, jo žodžiais, atsveria kavos pertraukų darbe daromą žalą.
Geriau žadintuvas nei kava
JAV Brauno universiteto mokslininkai eksperimentais įrodė, kad žmonės nepasibunda net nuo aštrių, nemalonių kvapų, įskaitant ir degėsių. Todėl mokslininkų „neįtikino“ kavos reklamos, kuriose širdžiai brangūs žmonės žadinami kavos aromatu. Bandymai parodė, kad ir kavos kvapas „nepasiduoda“ miegui. Žmogų geriausiai išbudina šaižus garsas.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę