Duona – nepakeičiamas lietuvių maisto produktas

Duona – tai vienas iš seniausių ir pagrindinių žmonių maisto gaminių, pradėtų vartoti tada, kai buvo atrastos grūdinės kultūros. Grūdai iš pirminių javų pradėti rinkti, malti ir kepti, kai žmonės dar nemokėjo įdirbti žemės, bet mokėjo įkurti ugnį.
 

Iš istorijos


Svarbiausias duonos gamybos etapas yra tešlos rauginimas. Raugintos duonos receptas taip pat yra labai senas. Pirmieji duoną pradėjo gaminti Senovės egiptiečiai, buvo žinoma daugiau nei 30 rūšių įvairių kepinių formų. Vėliau duonos gamybą perėmė graikai ir senovės romėnai. Rašytiniai šaltiniai apie lietuvių mitybą siekia XVI amžių. Senovėje duona buvo kepama labai įvairiai. Kol dar nebuvo krosnies, ją kepdavo ant įkaitintų akmenų, žarijų, karštuose pelenuose, ugnies atokaitoje, duobėse, virš kurių buvo kūrenama ugnis.
Duona nuo seno buvo naudojama ne tik kaip kasdienis maistas, bet ir liaudies medicinoje. Duonai buvo suteikiamos magiškos galios. Duonos mirkinį dėdavo ant sunkiai gyjančių ir pūliuojančių žaizdų. Buvo tikima, kad suvalgyta duonos riekė gali padėti išsigandusiems vaikams, juos nuramina, apsaugo nuo išgąsčio sukeltų sveikatos sutrikimų. Duona taip pat buvo naudojama užkalbant nuo gyvatės ar šuns įkandimo.
Duoną mūsų protėviai plačiai vartojo šeimyninėse apeigose, ypač vestuvėse, krikštynose ir laidotuvėse. Per piršlybas irgi neišsiversdavo be apeiginės duonos. Linkėdami jauniesiems laimingo ir turtingo gyvenimo, tėvai prie durų juos sutikdavo su duona ir druska.

 

Naudingosios duonos medžiagos


Duona sudaro sveikos mitybos piramidės pagrindą, nes joje gausu angliavandenių – pagrindinio energijos šaltinio. Nustatyta, kad vertingiausiomis maistinėmis ir biologinėmis savybėmis pasižymi juoda duona, tačiau tiek balta duona, tiek pyragai gali būti puikus energijos šaltinis. Ir vis dėlto visų produktų paskirtis – suteikti valgymo malonumą, papildyti organizmą energinėmis medžiagomis bei vitaminais.
Duonos kvapas, skonis, taip pat ir maistinės savybės priklauso nuo miltų, iš kurių ji kepama, rūšies. Per dieną vidutiniškai suvalgoma nuo 300 iki 700 gramų duonos ir jos produktų, tai sudarytų apie 600–900 kcal (arba energijos) per parą.


Daugiausia duonoje yra angliavandenių. Pagrindinis jų – polisacharidas krakmolas, sudarantis apie 30–40 proc. duonos masės. Taip pat joje yra ląstelienos, arba dar kitaip – skaidulų. Žmogaus organizmas maistinių skaidulų beveik nepasisavina, tačiau šios medžiagos aktyvina ir gerina virškinamąją funkciją, mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje, taip apsaugo nuo aterosklerozės, mažina puvimo procesus žarnyne.
Baltymai duonoje sudaro apie 4,7–8,3 proc. Jų daugiau duonoje, kuri pagaminta iš šveistinių miltų. Duona gali turėti nuo 0,6 iki 1,3 proc. riebalų. Apie 50 proc. visų riebalų rūgščių yra polinesočiosios riebalų rūgštys.
Duonoje yra ir vitaminų – B1, B2 ir PP, bei mikroelementų – kalio, kalcio, natrio, chloro, magnio, geležies, fosforo. Vitaminų daugiausiai yra grūdo apvalkale, ypač B grupės. Kuo geriau nuvalyti grūdai, tuo aukštesnės rūšies gaunami miltai. Iš tokių miltų iškepama baltesnė, aukštesnės rūšies duona. Aukščiausios rūšies duona turi mažiau skaidulinių medžiagų ir vitaminų negu juoda duona. Jei miltai sumalti iš grūdų su luobele, iškeptos duonos maistinė ir biologinė vertė didesnė.
 

Šiandieninis duonos pasirinkimas itin platus


Ji kepama naudojant įvairių pasaulio šalių duonos gamybos receptais. Duona gali būti kepama iš vienos rūšies miltų arba iš įvairių mišinių. Parduotuvėse galime rasti keturių, penkių, netgi šešių grūdinių javų rūšių gaminių.
Duona kepama iš labai rupių miltų, su grūdais, sėlenomis, džiovintais vaisiais, riešutais, saulėgrąžomis, moliūgų sėklomis, sezamo sėklomis, kalendra, jūros kopūstais, taip pat kviečių ar kitokių javų grūdų sėlenomis. Visa tai ne tik suteikia duonai malonų skonį bei aromatą, bet labai padidina duonos gaminių maistinę ir biologinę vertę. Dienos racione sėklų vartojama per mažai, o jų sudėtyje yra daug įvairių biologiškai veiklių medžiagų, taip pat ir ląstelienos. Taigi duona su sėklomis ypač vertinga.
Duonos skonis labai priklauso nuo tešlos kildinimo proceso. Pati sveikiausia duona yra ta, kurios kildinimas vyksta į masę dedant raugo. Šis gamybos procesas papildo duoną vitaminais, bet duonos gamyba sąlyginai tampa ilga. Greitinant duonos gamybą, dabar dažniau yra naudojamos mielės arba tešlą kildinantys maistiniai priedai. Maistiniais priedais, tešlos purintojų prisotinta tešla gali pagreitinti duonos gamybą, bet energinė ir maistinė vertė yra mažesnė negu juodos, su raugu kildintos duonos.
 

SŽ pataria


Kaip pasirinkti sveiką ir kokybišką produktą
Pirmiausia pasirenkant duoną reikėtų dėmesį atkreipti į gaminio etiketę, kurioje yra išvardintos visos panaudotos žaliavos.
Svarbus ir gaminio vartojimo terminas. Negalima valgyti duonos pasibaigus jos vartojimo terminui, nes tokiu atveju už kilusias neigiamas pasekmes sveikatai gamintojas nebeatsako. Nesveika valgyti ir supelijusios duonos, kadangi pelėsio išskirtos nuodingosios medžiagos gali neigiamai paveikti kepenis.
Svarbu duoną pirkti pakuotėje, nes taip ji apsaugota nuo galimos mikrobinės taršos. Pakuotė turėtų būti nepažeista.
Nesirinkite tokios duonos, kuri yra deformuota, su apdegusia ar atsisluoksniavusia pluta. Pastaruoju metu kepyklose įdiegta nauja gilaus šaldymo kepinių gamyba, kurios dėka galima gerokai pailginti produkcijos vartojimo laiką ir suteikti jai išskirtinį skonį bei aromatą.
Norint, kad maistas, kurį vartojame, būtų sveikas ir neapkrautų organizmo, vertėtų derinti maisto produktus tarpusavyje. Duoną ir batoną naudingiausia valgyti su sviestu, daržovėmis arba daržovių sriuba. Nesuderinama duona su mėsa ir mėsos patiekalais.

Populiariausi straipsniai

Lankytojų komentarai

oESbqmjTAIVgE
2012-07-24 10:45
Tikrai nesutinku su tavo toeirja, seniai gamtininkų bei botanikų yra iÅaiÅkinta, kad negalima palikti skylÄ—s, nes kitais metais atÄ—jÄ™ pamatysite kaip negražiai žaizda užsigydžiusi, be to per atvirÄ… skylÄ™ patenkÄ… parazitai ir medis iÅ vis gali susirgti ir nudžiÅ«ti.Dabar iÅ praktikos, ÄÆkalus Åvarų kaiÅtÄÆ medis labai greitai užtraukia jÄÆ. O palikus skylÄ™ jis toliau kankinamas. Toliau bÄ—ga sula. Medžiui labai daug pastangų reikia kad užkimÅt tokiÄ… skylÄ™. Kitamet atÄ—jus tikrai matysite labai negražų randÄ….Tvarkingu ir medžiui priimtinesniu atveju, kai skylÄ™ iÅvarvinus reikalingÄ… kiekÄÆ sulos užkemÅame kamÅĨiu, kitamet atÄ—jÄ™ rastumÄ—me labai neryÅkų nežymų randelÄÆ.Be to kaip minÄ—jau palikti atviros skylÄ—s griežtai negalima, ÄÆsimes bakterijos ir kiti parazitai, ir medžiui reikÄ—s dar daugiau kovoti, kad iÅliktų.Ne iÅ pirÅto laužtas tas užkimÅimas!Dabar dÄ—l klevų klevai duoda sulÄ… ne iki iÅeinant ÄÆÅalui, o iki tÄ™siantis Åalnoms. Jei naktÄÆ turime minusinÄ™ temperatÅ«rÄ… didelÄ— tikimybÄ—, kad klevas atsibus ir pradÄ—s duoti sulÄ…. Klevas gali nustoti duoti sulÄ… kelias dienas po to vÄ—l pradÄ—ti.
Edvinas
2007-04-02 18:24
Šiaip šaunus straipsnis, tik galėtų būti detaliau aprašytas gamybos procesas, mat pats darau rinkodaros tyrimą ir ieškau tokios informacijos :)
birute
2007-01-15 11:39
duona lietuviu mityboje nuo senoviu senoves uzeme svarbia vieta ir dabar imti jos ir atsisakyti, pernelyg skausminga butu

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai