Senovės jūrų keliautojai dažnai kentėdavo nuo vitaminų trūkumo. Jie mėnesiais maitindavosi džiovintais ir sūdytais produktais, retai ant savo stalo matydavo šviežias daržoves, vaisius.
Keliautojas Dž. Kukas į vieną iš savo ekspedicijų (1772-1775 m.) išplaukė dviem laivais. Kapitonas į savo laivą pasiėmė daug morkų, citrinų sulčių ir vaisių atsargų. Nenuostabu, kad ten niekas nesusirgo skorbutu - liga, atsirandančia pritrūkus vitamino C. Tuo tarpu kitame laive daržo ir sodo gėrybių nebuvo, dėl to ketvirtį įgulos išguldė vitaminų trūkumas.
Tačiau turėjo praeiti dar šimtmetis, kol šiuo gyvybės šaltiniu pradėjo domėtis mokslininkai. 1886 m. olandų kolonizuotoje Javos saloje daug gyventojų sirgo beriberio liga. Ji užpuola, kai stokojame B1 vitamino. Atsiųstas gydytojas Eikmanas ėmėsi daryti bandymus su vištomis. Jis pastebėjo, kad tie paukščiai, kurie lesė išlukštentus ryžius, susirgdavo liga, panašia į beriberį. Tokius pat ryžius valgė ir salos žmonės. Ėmus visiems maitintis neišlukštentais ryžiais, liga pasitraukė. Deja, gydytojas, išgvildenęs pagrindinę problemą, daugiau apie ją negalvojo. Tik 1911 m. mokslininkas Funkas galutinai išsiaiškino, kad ryžių lukštuose yra B1 vitamino. Jis ir sugalvojo vitaminų bei avitaminozės terminus. Nuo tada kiti mokslininkai vis išskirdavo atskiras vitaminų rūšis. Kartu atsirado galimybė apsisaugoti nuo jų trūkumo. Mokslininkams laboratorijoje netgi pavyko išauginti žiurkę, kuri buvo maitinama vien tik sintetinėmis atrastų vitaminų, angliavandenių ir baltymų medžiagomis. Iki šiol yra manoma, kad atrastos ne visos vitaminų rūšys.
Be vitaminų negalėtų pasigaminti kraujo kūneliai, formuotis audiniai, organizmas negalėtų pasisavinti kitų naudingų medžiagų. Ypač vitaminai reikalingi vaikams, paaugliams ir nėščioms moterims. Vitaminų organizmas nepasigamina, tad jų atsargas reikia nuolat atnaujinti maitinantis reikiamais produktais, o jei to nepakanka, sintetiniais vitaminų preparatais.
Kai negauname reikiamų vitaminų, susergame hipovitaminoze arba rečiau pasireiškiančia avitaminoze. Išsivysčiusiose šalyse avitaminozė reta, nes ji atsiranda tada, kai organizmas apskritai negauna kurio nors vitamino. O štai hipovitaminozė dažnesnė, ja susergama, kai vitaminų organizmui nepakanka. Dažnai hipovitaminoze suserga nėščios moterys, nes jų organizmas ima reikalauti gerokai daugiau vitaminų nei iki nėštumo. Šios ligos simptomai priklauso nuo to, kokio vitamino trūksta: apninka įvairūs uždegimai, viduriuojama, užkietėja viduriai (kai trūksta vitamino PP), gali kraujuoti dantenos (kai stokojame C), užpuola kitos ligos ir pan.
Vitaminų trūkumas gali atsirasti dėl neteisingos mitybos arba dėl vidaus organų veiklos sutrikimo. Gydoma tais vitaminais, dėl kurių trūkumo ir prasidėjo liga.
Didžiausi vitaminų vagišiai yra cigaretės ir alkoholis. Ypač spėriai jie naikina vitaminą C. Todėl rūkaliams reikėtų suvalgyti daug vaisių ir daržovių, taip pat gerti askorbo rūgšties tabletes. Žalingi įpročiai “vagia” visų rūšių vitaminus.
Daugelio vitaminų atsargas sekina stipri kava ir juoda arbata. Ypač B grupės gyvybės šaltinį. Todėl suvalgę daržovių, žuvies, išgėrę pieno ar suvartoję jo produktų, neskubėkite kaisti kavą - sutrukdysite organizmui pasiimti tai, ko jam reikia.
Vitaminų priešai yra ir antibiotikai, nitratai, patirtas stresas, fizinis bei psichinis nuovargis, įvairios ligos.
Vitaminas A reikalingas augančiam žmogui, gerina regėjimą, jis būtinas odai, gleivinei. Jo šaltiniai: pienas, sviestas, kiaušiniai, kepenys, žali lapai, prinokę vaisiai, daržovės, ypač morkos. Kai jo trūksta, sunkiai jaučiamas skonis, oda tampa jautresnė, puola kvėpavimo takų ligos.
B grupės vitaminus galima pavadinti grožio vitaminais. Be kitų gerų darbų jie atjaunina odą, padeda jos ląstelėms apsirūpinti maistu. Paminėsime tik svarbiausius šios grupės gyvybės šaltinius.
B1 reikalingas širdžiai, nervų sistemai, maisto medžiagų apykaitai. Jo yra rupioje duonoje, žaliuose žirneliuose, grikiuose, žuvyje, augaliniame aliejuje, kepenyse, paukštienoje, kiaulienoje, piene. Kai jo trūksta, jaučiamas nuovargis, dingsta apetitas, gali apimti depresija.
B2 reikalingas mūsų grožiui, nes dalyvauja odos audinio regeneracijoje, raudonųjų kūnelių gamyboje. Kai trūkinėja lūpų kampučiai, o akys tampa jautrios šviesai, daugiau valgykite žalių augalų lapų, pupelių, kruopų, virtos mėsos, gerkite pieno.
B6 reikia vaiko augimui, fermentiniams procesams, dantų tvirtumui. Jo gausime iš grikių, sūrių, žirnių, pupų, pupelių, ropių, kepenų, mėsos. Šis vitaminas saugo nuo anemijos, dantenų kraujavimo, nervų sistemos ir virškinimo sutrikimų.
B12 svarbus kraujo kūnelių gamybai, nervų sistemai. Šio vitamino yra piene, žuvyje, galvijų kepenyse.
Vitaminas C labiausiai saugo nuo ligų, nes yra būtinas imuninei sistemai stiprinti. Jo rasime citrusiniuose vaisiuose, uogose (ypač šaltalankių, erškėtrožės, juodųjų serbentų), salotose, svogūnų laiškuose, pomidoruose. Vitamino C daugiau reikia, kai kraujuoja dantenos, lėtai gyja žaizdos. C stiprina kraujagyslių sieneles, todėl jis tikras išsigelbėjimas sergantiesiems cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis.
Vitaminas D būtinas kaulams, dantims, nes padeda pasisavinti kalcį. Daugiausia jo yra piene ir jo produktuose, kiaušiniuose, augalų aliejuje, žuvų ikruose ir kepenyse.
Vitaminas E labai reikalingas nėščioms moterims, taip pat saugo audinius, ląstelių membraną. Kai jo trūksta, nusilpsta raumenys, sutrinka kraujo apytaka. Vitamino E gausu grūdų daiguose, augaliniame aliejuje, salotose, morkose, briuselio kopūstuose, kiaušinio tryniuose.
Vitaminas F reguliuoja cholesterolio kiekį, padeda odos regeneracijai, jo reikia norint normaliai išnešioti vaisių. Šio vitamino yra augaliniame aliejuje, saulėgrąžose, kopūstuose, jautienoje, kepenyse, arbūzuose, kruopose.
Vitaminas K daugiausiai naudos teikia kraujui, padeda jam krešėti. Jo yra žaliuose augalų lapuose, jogurte, kepenyse, špinatuose, morkose.
Vitaminas PP padeda hormonų sintezei bei audinių “kvėpavimui”. Jo gausime valgydami daržoves, citrusinius vaisius, jautieną.
Tirpstantys vandenyje vitaminai, skirtingai nei kiti, geriau ir greičiau pasisavinami. Jie skatina žarnyno veiklą, todėl puikiai tinka apetito neturintiems žmonėms, ypač vaikams.
Vokiški tirpūs “Additiva” vitaminai - tai puikiai subalansuotas 10 vitaminų ir 5 mineralinių medžiagų kompleksas. Šie vitaminai yra šviežių vaisių skonio, tinka sergantiesiems diabetu, juos gali vartoti vaikai nuo vienerių metų amžiaus.
Dietologų ir gamintojų “mūšis”
Dietologai teigia - visus žmogui reikalingus vitaminus galima gauti su vaisiais ir daržovėmis. Vitaminų gamintojai su tuo nesutinka. Jie tvirtina, kad norint patenkinti paros vitaminų poreikį vien valgant vaisius ir daržoves, net vasarą juos tektų vartoti dideliais kiekiais. Pvz., vitamino C paros norma būtų 2-2,5 kg obuolių, vitamino A - 1,5 kg morkų, vitamino E - 1,5 kg žemės riešutų. Jų nuomone, tiek per dieną suvalgyti neįmanoma, o ir kainuotų tai kur kas brangiau nei viena multivitamino piliulė.
Dietologai labiau vertina natūralų ir įvairų mastą, o ne vitaminų preparatus, motyvuodami tai tuo, kad natūraliose daržovėse ir vaisiuose, be mokslui žinomų vitaminų, yra ir augalinių cheminių medžiagų, vadinamų fitochemikalais, kurie yra labai vertingi sveikatai - saugo nuo širdies ligų, osteoporozės, diabeto ir kt. Pavyzdžiui, brokoliuose yra izotiocianato, kuris slopina navikinių ląstelių augimą, todėl valgantiems šios grupės daržoves rizika susirgti storosios žarnos vėžiu yra mažesnė. “Gyvuose” produktuose daug natūralios energijos, jie naudingi virškinimui - viso to nėra multivitaminų preparatuose.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
anei to stipriklio imunitetui, anei energijos teikiklių jokių, nemanau, jog esti daug. Tokiu atveju, ko gero, tiklsinga naudotis kitokiomis priemonėmis, na kad ir kokius vitaminus, maisto papildus gerti. Aš pasiklausius ir pasiskaičius nuomonių internete, nutariau irgi kažkaip surasti savą būdą
gauti energijos ir imuniteto apsaugą. Taigi va - dabar naudoju augalinės kilmės maisto papildą Tonussan, kuris mane ir enerrgizuoja ir žvalina ir miegus visokius pravaiko.. Na, tikiuosi sulaukusi vasaros ir sultis, vaisius jau galėsiu labiau įpirkti!