Daugiau riebalų rūgščių – mažiau širdies ligų

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti keista, kad yra šalių, kur širdies ligomis žmonės serga kur kas rečiau. Pavyzdžiui, vietiniai Grenlandijos, Aliaskos ar Japonijos pakrančių gyventojai miokardo infarkto diagnozę išgirsta nepalyginti rečiau nei, sakykim, amerikiečiai ar Šiaurės Europos gyventojai. Tačiau tai labai paprastai paaiškina daugybė mokslininkų tyrimų. Pasirodo, priežastis ta, kad gyvenantieji prie jūros valgo daug žuvų, o jų svarbiausias veiklusis komponentas yra riebalų rūgštis omega-3. Dėl to jų kraujyje yra mažas cholesterolio ir trigliceridų kiekis, tai ir lemia mažesnį vainikinių širdies kraujagyslių ligų dažnumą. Kokią įtaką riebalų rūgštys daro širdies ligų dažniui ir kaip galima jį sumažinti? Apie tai pasakoja Kauno II klinikinės ligoninės gydytoja Egidija PAURIENĖ.
 

Daugiau cholesterolio – didesnė širdies ligų rizika


Daugybė mokslinių tyrimų rodo, kad, didėjant cholesterolio koncentracijai kraujyje, didėja širdies ligų rizika. Didžiausią neigiamą įtaką turi gyvulinių riebalų vartojimas. Juose esančios sočiosios riebalų rūgštys didina cholesterolio koncentraciją kraujyje. Žinant, kad pavojingiausi šiuo požiūriu produktai – riebi mėsa, riebus pienas, jo gaminiai – fermentiniai sūriai, grietinė – yra ir daugeliui lietuvių skaniausi maisto produktai, nekeista, kad labai daugelio cholesterolio koncentracija kraujyje per didelė. Tyrimai rodo, kad tik maždaug ketvirtadalio vidutinio amžiaus žmonių cholesterolio koncentracija normali.
Cholesterolis kaupiasi kraujagyslių sienelėse, mažindamas jų spindį ir sukeldamas aterosklerozę. Ši dažniausiai pažeidžia širdies kraujagysles, bet gali būti pažeistos ir bet kurios kitos: smegenų (sukelia insultą, atminties susilpnėjimą), kojų (atsiranda kojų skausmai einant arba gangrena, kai kraujagyslės visai užanka) ir t.t.
Jei, esant padidėjusiai cholesterolio koncentracijai, kartu yra ir padidėjęs kraujospūdis, išeminės širdies ligos rizika išauga keleriopai.

 

Cholesterolio kiekį mažina riebalų rūgštys


Kaip išeitį norint išvengti aterosklerozės ir dėl jos pasireiškiančių širdies ligų specialistai siūlo vartoti nesočiųjų riebalų rūgščių omega-3. Jos ankstyvoje stadijoje stabdo aterosklerozinės plokštelės formavimąsi, padeda pašalinti cholesterolio perteklių. Omega-3 riebalų rūgštys mažina kraujo klampumą bei krešėjimą (tuo savo veikimu primena aspiriną), silpnina trombų susidarymą, mažina trigliceridų bei „blogojo“ cholesterolio koncentraciją kraujyje, mažina arterinį kraujo spaudimą, gerina kraujagyslių sienelių elastingumą. Visa tai silpnina aterosklerozės vystymąsi.
Dėl to sumažėja staigios mirties, išeminės širdies ligos, aritmijos, kraujospūdžio sutrikimų, širdies infarkto rizika.
 

Be to, riebalų rūgštis


 

omega-3...


... stiprina nervų sistemą
Jos vartojant sumažėja stresas ar jo išvengiama, pagerėja atmintis, užkertamas kelias depresijai. Yra tyrimų, įrodžiusių, kad sergantiesiems bipoliniu sutrikimu, be įprastinio gydymo, skiriant riebalų rūgščių papildo, pagerėja jų būklė; labai reikalinga ir sergant šizo-frenija.
... mažina vėžio riziką
Ypač krūties ir storosios žarnos. Tai patvirtina moksliniai tyrimai.
... silpnina mėnesinių skausmus
... reikalinga nėščiosioms ir maitinančioms krūtimi
Kai motina gauna pakankamai omega-3, tada vaisius ar jau gimęs kūdikis daug geriau vystosi, būna atsparesnis ligoms.
... turi įtakos ir imuninės sistemos veiklai
Riebalų rūgščių reikia gauti papildomai
Pats organizmas omega-3 rūgšties nesintetina, todėl jos būtina gauti su maistu ar maisto papildais.
Jų daugiausiai yra žuvyse, ypač riebiose jūrų. Žuvis, kaip pagrindinis patiekalas, turi būti valgoma bent porą trejetą kartų per savaitę.
Žuvies produktų nemėgstantiems pageidaujamų rezultatų galima tikėtis ir vartojant riebalų rūgščių omega-3 preparatų.
Patartina mažiau valgyti riebaus maisto, daugiau daržovių ir vaisių, aliejaus.
Vaisiuose ir daržovėse esančios medžiagos veikia kaip antioksidatoriai, mažinantys cholesterolio galimybę patekti į sienelę. Be to, valgant pakankamai vaisių ir daržovių, mažėja cholesterolio koncentracija kraujyje.
Kiekvienas vyresnis nei 20 me­tų žmogus turėtų žinoti savo cholesterolio kiekį kraujyje.
Jei jis normalus (mažiau 5 mmol/l), toliau tirti patariama kas 5 metus.
Jei cholesterolio koncentracija padidėjusi, būtina atlikti išsamesnius tyrimus ir jį koreguoti.

Populiariausi straipsniai

Lankytojų komentarai

AZdetMgjmzzkEE
2012-05-09 18:21
I’m not easily impressed but you’ve done it with that poistng.

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai