){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Koks lietuvis nemėgsta didžkukulių, žiemaičių lietinių, šviežių bulvių su šviežiais grybais, koldūnų? O tradiciniai sumuštiniai su dešra ar sūriu per pusryčius, užgeriant arbata arba kava? Arba kavos puodelis po pietų?
Taip valgyti mes pratinami nuo vaikystės. Deja, ligi šiol nei vienas gydytojas nėra mums sakęs, kad vienu metu valgyti mėsą arba grybus su bulvėmis ar duona pragaištinga mūsų sveikatai. O arbata arba kava turi būti geriama pusvalandį prieš arba po valgio. Bet geriau, kad šiuos gėrimus pakeistų stiklinė sulčių ar vandens.
Žodžiu, maisto produktai turi būti tarp savęs derinami.Tai reiškia, kad pusryčiaujant, pietaujant ar vakarieniaujant negalima maišyti angliavandenių su baltymais.
Žymus amerikiečių mokslininkas H. Šeltonas, daugiau kaip 30 metų tyrinėjęs maisto poveikį žmogaus sveikatai, nustatė, kad pradėjus taisyklingai derinti maisto produktus, greitai pagerėja tiek sveikų, tiek ligotų, jaunų ir pagyvenusių žmonių sveikata. Taisyklingai derinant produktus išnyksta savaiminio apsinuodijimo tikimybė, sumažėja virškinimo trakto sutrikimų.
Pagal H.Šeltono teoriją visi maisto produktai skirstomi į tris grupes: pirmoji grupė - baltymai (gyvuliniai ir augaliniai produktai), riebalai, antroji grupė - gyvieji produktai, trečioji - angliavandeniai (žr. lentelę).
Lentelėje parodyta, kad I ir III grupės derinasi su antrosios grupės produktais, bet visiškai nesiderina tarp savęs. Kodėl? Todėl, kad baltymų virškinimui reikalinga rūgštinė terpė, o angliavandenių- šarminė. Žinome, kad jungiantis šarmui su rūgštimis vyksta neutralizacijos reakcija, todėl vietoj maisto įsisavinimo atsiranda blogai perdirbta masė. Kad šis procesas nevyktų, valgant baltyminius ir angliavandenių patiekalus būtina poros valandų pertrauka.
Pastovus organizmo apsinuodijimas maistu sąlygoja tam tikrą šlakų koncentraciją kraujyje. Šlakai yra ne tik intoksikacijos pasekmė, bet ir neteisingai subalansuoto maisto (pvz., kai valgoma mėsa kartu su miltiniais produktais ir cukrumi) išdava. Su gyvuliniais baltymais į mūsų organizmą patenka daug toksinų. Virškinant mėsą susidaro šlapimo rūgštis, kuri nusėda organizmo audiniuose druskų pavidalu. Be baltymų, mėsoje yra didelis kiekis cholesterolio, ypač kiaulienoje, taip pat visų gyvulių parenchiminiuose organuose ( kepenyse, plaučiuose, inkstuose, širdyje). Cholesterolis, kaupdamasis arterijose, gali susiaurinti jų spindį ir dėl to susidaryti trombai.
Kitas amerikiečių mokslininkas P. Bregas pagrindinį dėmesį skyrė racionaliai mitybai. Jo teigimu, 60 proc. kasdieninio maisto raciono turi sudaryti švieži vaisiai ir daržovės. Reikėtų vengti konservuotų produktų, stengtis vartoti šviežiai pagamintą maistą, kuo mažiau druskos, rafinuoto aliejaus ir kitų sintetinių komponentų.
P.Bregas nelaikė savęs ortodoksu. Jis teigė, kad jei žmogus pripratęs valgyti mėsą, tegul jis ją valgo, bet ne dažniau kaip 3-4 kartus per savaitę (bet ne 3 kartus per dieną, kaip daugelis mano). Jis siūlo nevalgyti dešros, konservų, riebios ir keptos mėsos. Jam antrina akademikas N. Anochin: “ Mirtis yra tiesiog proporcinga suvalgytos mėsos kiekiui: kuo daugiau mėsos, tuo greičiau mirštama”.
Pienas taip pat gali kenkti suaugusiam žmogui. Piene yra baltymo kazeino ir angliavandenio laktozės. Jų suskaldymui reikalingi specifiniai fermentai. Ligi vienerių metų vaiko organizme yra fermentų, bet vėliau jie dažniausiai išnyksta, ir tada vaikas pieno atsisako. Bet tėveliai vaikui pieną įperša su košėmis, ledais. Be fermentų nei kazeinas, nei laktozė nėra suvirškinami ir iš organizmo nepasišalina, o kaupiasi įvairiuose žmogaus organuose, sudarydami ligos židinius ir trikdydami medžiagų apykaitą. Ypač kenčia kasa. Ji persisodrina laktozės kristalų, kazeinas sudaro akmenis, apgaubia lipniomis gleivėmis kvėpavimo takus. Manų košė, verdama su pienu, taip pat nėra labai gerai. O ją mes peršame savo vaikams, nors jie dažnai instinktyviai ją atstumia. Pienas - tai produktas, kuris turi būti valgomas atskirai. Tą patį galima pasakyti ir apie moliūgą, nors jo savybės visiškai priešingos nei pieno.
Moliūgą reikėtų valgyti vieną ir ne anksčiau kaip praėjus dviems valandoms po valgio. Skirtingai negu pienas, jis yra labai naudingas organizmui. Moliūgas stimuliuoja virškinimo trakto valymą. Tą patį galima pasakyti apie buroką. Dar Avicena rašė: “Burokai atidaro kamščius kepenyse ir blužnyje”. Mūsų amžininkas daktaras N.W. Woker nustatė nuostabias valomąsias buroko savybes, kurias skatina jame esantys chloro atomai. Rusų mokslininkai buroke rado betanino medžiagos, kurios kitose daržovėse nėra. Ši unikali medžiaga pagal cheminę sandarą artima cholinui ir lecitinui, žinomiems medžiagų apykaitos reguliatoriams.
Betaninas gerina baltymų įsisavinimą, kepenų veiklą. Burokuose yra ir saponinų, kurie stabdo cholesterolio įsisavinimą. Būtent saponinai sudaro preparatų nuo sklerozės pagrindą. Burokuose dar yra vitamino U, kuris skatina žaizdų gijimą, apsaugo nuo sklerozės ir alergijos, gerina cholesterolio apykaitą. Burokuose esantis magnis reguliuoja kraujagyslių tonusą, stabdo trombų susidarymą.
Ne mažiau naudingos ir morkos: jose yra daug karotino, iš kurio žmogaus organizme gaminasi vitaminas A, atsakingas už regėjimo stiprumą, stimuliuojantis plaukų augimą ir gerinantis odos savybes. Morkos taip pat stimuliuoja šlapimo išsiskyrimą ir veikia baktericidiškai. Morkose esantys fitoncidai naikina mikrobus.
Bet laurų vainiką reikėtų skirti česnakui ir svogūnui,
kurie yra nepakeičiami burnos ertmės, skrandžio bei žarnyno dezinfekuotojai.
Štai raudonas saldusis pipiras - puikus vitamino C šaltinis. Ta stebuklinga daržovė neutralizuoja nitrozaminus, kurie patenka į organizmą iš aplinkos arba rūkant.
Labai padaugėja kraujyje deguonies valgant špinatus, nes
juose yra daug geležies. Tai nuostabi natūrali medžiaga mažakraujystės gydymui ir jos profilaktikai.
Žmogui reikalingas ir kalis, kuris šalina iš organizmo vandenį. Šiuo atveju nepakeičiami kopūstai, pupelės, razinos, džiovinti persikai, citrusiniai vaisiai, kivi, bananai, pomidorai, bulvės su lupenomis.
Inkstų veiklą gerina spalvotieji kopūstai.
Gamta duoda mums visas galimybes sveikai maitintis. Keista, bet labai dažnai mes maitinamės taip, kad mūsų organizmas būtų ne išvalomas, o užteršiamas. Kuo daugiau organizmas užteršiamas, tuo daugiau priaugame svorio ir prasčiau jaučiamės. Nuo šiol sėsdami prie stalo pasižiūrėkite, ką ketinate valgyti - pažvelkite į valgį lėkštėje ir paklauskite savęs: “Ar šis maistas mano organizmą išvalys, ar užterš?”
Jeigu norite būti žvalus, judrus, gyvybingas ir kuo geriau jaustis, valgykite gyvą (neapdorotą) maistą. Gyvam organizmui reikalingas gyvas maistas - tam, kad būtų galima išvengti ligų.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Jau dabar registruokitės į kursą "Esu lieknas, sveikas ir laimingas" , kur be vidinės įtampos, be alinančių dietų, be milžiniškų valios pastangų, be vaistų, be maisto papildų, be operacijų, be prakaito liejimo sporto salėse, pasieksite ir labai ilgam išsaugosite idealų trokštamą kūno svorį, tapsite sveikesni, atjaunėsite, geriau jausitės, patirsite Gyvenimo džiaugsmą !!!
Užsirašyti į šio kurso nemokamą pristatymą-įvadinį užsiėmimą galite tel:
8 678 79097, 8 670 97959. El. paštas: info@laisvi.lt
Vietų skaičius ribotas !
KURSO PRISTATYMAS VYKS 2010.10.16, ŠEŠTADIENĮ, 15 VAL. KAUNE ADRESU LAISVĖS AL. 45, 3-IAS AUKŠTAS, 306 KABINETAS.
www.laisvi.lt
Sekemes visiems...