Kiekvieni naujai prasidėję metai skatina žmogų iš naujo pagalvoti ir apie savo sveikatą. Labai dažnai nuskamba pažadai, kad nuo kitų metų jis būtinai pradės sportuoti ir sveikiau maitintis. Tokius pažadus skatina ne tik noras pakeisti kūno formas, bet ir tikėjimasis jaustis geriau: išvengti energijos stygiaus ir varginančių virškinimo sutrikimų (padidėjusio skrandžio rūgštingumo, skrandžio skausmo, pilvo pūtimo, pilnumo jausmo). Tikrai verta susiimti ir dėl geresnės savijautos, ir dėl dailesnių kūno formų. Pradėti galima ne tik nuo pirmadienio, kito mėnesio ar artėjančio šiltojo sezono, bet ir dabar. Prieš pradedant aktyviai sportuoti, rekomenduojama pakeisti maitinimosi įpročius ir pradėti laikytis tam tikrų sveikos mitybos taisyklių. Jų yra tikrai labai daug, tačiau bendrieji principai išlieka panašūs praktikuojant bet kokią specialiąją dietą.
Pirmenybė lengvam augaliniam maistui
Bene svarbiausia taisyklė yra valgyti kuo įvairesnį, lengvesnį ir maistingesnį maistą. Patariama dažniau rinktis natūralios augalinės kilmės produktus. Per dieną reikėtų suvalgyti bent 400-500 gramų šviežių vaisių ir daržovių. Gyvulinės kilmės produktų vartojimą rekomenduojama kontroliuoti, rinktis tik liesą raudoną mėsą arba paukštieną. Puikūs baltymų šaltiniai yra žuvis, ankštinės daržovės, riešutai. Patariama pirmenybę teikti liesesniems pieno produktams, tačiau būtina įsitikinti, kad juose nebūtų dideli kiekiai pridėtinio cukraus ar kitų sveikatai visiškai nenaudingų medžiagų.
Mažiau gyvulinių riebalų, cukraus ir druskos
Būtina žinoti, kad sveikatai ir kūno formoms labai žalingas per didelis sočiųjų riebalų kiekis – jų daugiausiai randama gyvulinės kilmės maisto produktuose. Sočiuosius riebalus rekomenduojama pakeisti augaliniais aliejais, pavyzdžiui, nerafinuotais alyvuogių, linų sėmenų ar kanapių aliejais. Patariama mažinti cukraus ir druskos kiekius – po truputį, palaipsniui apriboti jų vartojimą visai nesudėtinga.
Daugiau skaidulinių medžiagų
Skaidulinės medžiagos itin naudingos virškinimui, todėl iš visų grūdo dalių pagaminti maisto produktai turėtų būti vartojami kuo dažniau, bent kelis kartus per dieną. Rupi juoda duona be pridėtinio cukraus ir kitų sveikatai ne itin naudingų medžiagų (pavyzdžiui, margarino) yra puikus pavyzdys. Rekomenduojama išsivirti vertingos penkių grūdų košės ir papildyti ją kviečių ar avižų sėlenomis, džiovintomis slyvomis ir vengti perdirbtų dribsnių, kurie paruošiami tik užpilant juos verdančiu vandeniu.
Vanduo yra gyvybės šaltinis
Per parą rekomenduojama išgerti bent 1,5 litro vandens. Žinoma, šis poreikis gali būti didesnis (ypač, jei aktyviai sportuojama ar netenkama daug skysčių) arba mažesnis (jei sergama šlapimo ar širdies ir kraujagyslių sistemų ligomis arba jeigu skysčiai linkę kauptis organizme). Patariama vartoti gryną vandenį, o ne saldintus, gazuotus gėrimus. Kava ir gaivieji gėrimai turėtų būti vartojami kuo rečiau, o alkoholinių gėrimų verta atsisakyti visiškai.
Mažiau nenatūralių maisto priedų ir saldumynų
Vis dažniau įrodoma, kad rūkyti ir perdirbti maisto produktai turi didelės įtakos įvairiems sveikatos sutrikimams ir netgi vėžiniams procesams. Kepti, riebūs, saldūs produktai turi labai skurdžią maistinę vertę, ką jau kalbėti apie jų sudėtyje esančius didžiulius organizmui svetimų hidrintų riebalų ir cukraus kiekius. Būtina skaityti produktų etiketes ir įsitikinti, kad juose nebūtų konservantų, dirbtinių saldiklių, dažiklių ir kitų sintetinių maisto priedų. Nieko tokio, jei jogurtui spalva suteikta naudojant burokėlių ar morkų sultis, tačiau galbūt vertėtų įsitikinti, ar šio jogurto sudėtyje nėra didelių cukraus kiekių? Tikrai naudingiau natūralų, nesaldintą jogurtą pagardinti šviežiomis uogomis ir mėgautis žymiai sveikesniu produktu.
Svarbu ne tik tai, kas valgoma, bet ir kaip valgoma
Rekomenduojama valgyti nedidelėmis porcijomis. Geriau pavalgyti dažniau, nei kelis ar vieną kartą per parą persivalgyti. Užkandžiavimas sveikintinas, jei užkandžiaujama sveikai – vietoj saldaus batonėlio rekomenduojama rinktis obuolį ar saują riešutų. Protingas užkandžiavimas mažina persivalgymo riziką. Būtina nuolat stebėti kūno svorį ir stengtis išlaikyti normalų kūno masės indeksą (KMI). Normalus KMI pagal Pasaulio sveikatos organizaciją yra nuo 18,5 iki 25 kg/m2. Ne paslaptis, kad tinkamą kūno masę palaikyti padės fizinis aktyvumas.
Autorius: farmacininkė Rūtelė Foktienė
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauJau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauŽinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę