Baltymai – pagrindinė organizmo statybinė medžiaga, iš kurių organizmas gauna ir itin reikalingas aminorūgštis. Bėda ta, kad kartais baltymų suvalgome tiesiog per mažai, nors, pasak mitybos specialistės Leslie Bonci, JAV fiziškai sveikiems žmonėms baltymų dažniausiai netrūksta. Vis dėlto, veganams ar žaliavalgiams kartais gali pasireikšti įvairūs baltymų trūkumo ženklai (jei vegetarai vartoja pieno produktus ar kiaušinius, tikėtina, kad jie baltymų suvartoja pakankamai).
„Parduotuvėse gausu naujų, augaliniu pagrindu pagamintų maisto produktų, tačiau baltymų kiekiu su įprastais produktais jie varžytis negali,“ – aiškina L. Bonci. Štai, pavyzdžiui, pienas: 1 stiklinėje 1 proc. riebumo karvės pieno yra 8,5 gramai baltymų, o 1 stiklinėje migdolų pieno – vos gramas. Be to, daugelis augalinių baltymų yra ne „pilni“ baltymai, t.y. augaliniai baltymai neturi bent vienos iš devynių būtinųjų aminorūgščių. Visos devynios aminorūgštys randamos mėsoje, jūros gėrybėse ar kiaušiniuose, o štai augalinių „pilnų“ baltymų esama sojoje, bolivinėje balandoje, o „nepilnų“ – pupelėse, pupose, grūduose, riešutuose .
„Mano nuomone, jei žmonės nusprendė valgyti augaliniu pagrindu pagamintą maistą, jie turi žinoti, kokios gali būti tokios mitybos pasėkmės,“ – sako L. Bonci.
JAV Žemės ūkio departamento rekomendacijose nurodyta, kad vyrai ir moterys per dieną turi suvartoti po 8 gramus baltymų 1 kg jų kūno svorio, tačiau L. Bonci atkreipia aktyviai sportuojančių dėmesį – jiems patariama suvartoti šiek tiek daugiau baltymų. Be to, svarbu baltymus vartoti pastoviai. „Organizmas geriausiai jaučiasi, kai baltymų gauna kas 4-5 val.,“ – pasakoja L. Bonci.
Štai kas rodo, jog jums gali trūkti baltymų:
2018 m. viena garsiausių pasaulio osteoporozės asociacijų atliko tyrimą, kuriame nustatyta, kad kaulams reikalingas ne tik kalcis, bet ir baltymai. Taigi, jei jums netrūksta baltymų, jūsų kaulai – sveiki, o jei visgi pritrūksta, organizmas ims ieškoti kitų energijos šaltinių ir savinasi raumeninio audinio energiją, teigia L. Bonci. Tuomet kaulai gali lengviau skilti ar lūžti.
Baltymai – pagrindinė plaukų ir nagų sudedamoji dalis, todėl organizmui jų pristigus, gali pablogėti nagų ir plaukų būklė. „Plaukai gali prarasti žvilgesį, pradėti slinkti, šakotis,“ – perspėja L. Bonci.
Ar džiaugiatė pradėjusiu kristi svoriu? Neskubėkite – tai nebūtinai geras ženklas. „Negaudamas pakankamai baltymų, organizmas jų pasiima iš raumeninio audinio. Štai kodėl mažėja raumeninis, o ne taip norimas sumažinti riebalinis audinys,“ – pasakoja L. Bonci.
Iš pradžių silpnumo gal ir nejausite, bet jei jūsų organizmui ilgą laiką stigs baltymų, ilgainiui greičiau pavargsite ir jausitės prasčiau, sako L. Bonci. Žinoma, greičiau pavargsite ir dėl sumažėjusio raumeninio audinio, ir dėl to, kad baltymai – sudedamoji hemaglobino dalis.Hemaglobino gausu mūsų raudonuosiuose kraujo kūneliuose, atsakinguose už deguonies išnešiojimą po organizmą. Taigi, kuo prastesnis hemoglobinas, tuo prastesnės sudėties raudonieji kraujo kūneliai ir tuo prasčiau išnešiojamas deguonis, tad gali aplankyti nuovargis ar dažniau galite pritrūkti oro.
Baltymai – viena pagrindinių už bakterijų bei virusų stabdymą atsakingų antikūnų sudedamųjų dalių, komentuoja L. Bonci. „Jei jums stinga baltymų, ko gero, jūsų imuninė sistema susilpnėjusi ir peršalate dažniau nei aplinkiniai,“ – aiškina L. Bonci.
Apibendrindami norėtume darkart priminti pagrindinius baltymų šaltinius: kiaušiniai, graikiškas jogurtas, varškės sūris, vidutinio riebumo pienas, riebesnė žuvis, mėsa, brokoliai ir kt.
Šaltinis: www.health.com
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauJau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauŽinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę