Vienas iš sveikos mitybos patarimų yra valgyti maistą, užaugintą toje pačioje geografinėje platumoje, kurioje mes gyvename. Pirmiausiai dėl to, kad mūsų organizmai pritaikyti tokiam maistui, jis yra įprastas mūsų virškinimo sistemai. Dėl šių priežasčių patariama vengti tokių vaisių, kaip ananasų ar bananų, geriau rinktis obuolius ir slyvas, nevalgyti tuno ar neaišku kur augintos skorpionžuvės, o rinktis vietiniuose vandenyse sugaunamą lydeką ar ešerį. Su daržovėmis tas pats – lietuviams patariama atsigręžti į vietines gėrybes – burokėlius, kopūstus, morkas. Tai puikios, maistingos, toje pačioje šalyje užaugintos daržovės, turinčios daug naudingų medžiagų. Verta jas atrasti iš naujo.
Burokėlis įgauna antrąjį kvėpavimą lietuvių virtuvėje. Tai runkelių genčiai priklausantis dvimetis augalas. Šakniavaisis turi jam būdingą tamsiai raudoną spalvą. Burokėliai pirmą kartą pradėti auginti dar prieš mūsų erą prie Viduržemio jūros, o dabar sėkmingai auginami ir Lietuvoje. Maistui naudojama visa daržovė – nuvalytas šakniavaisis, lapų kotai (lapkočiai) ir patys lapai. Maistui šakniavaisiai vartojami virti, marinuoti ir džiovinti, jauni lapai vartojami švieži, taip pat spaudžiamos burokėlių sultys, kurios naudojamos ir kaip natūralūs maistiniai dažai. Dabar ypatingai populiarūs patiekalai yra burokėlių karpačio (it. carpaccio) ir salotos su šviežiais burokėlių lapais. Šie patiekalai siūlomi net pačiuose madingiausiuose restoranuose. Šakniavaisiuose randama iki 16 procentų angliavandenių, iki 3 procentų baltymų, citrinų ir obuolių rūgšties, pektinų, celiuliozės, vitaminų (ypatingai B grupės, vitamino C), mineralinių medžiagų (kalcio, kalio, natrio, magnio, geležies, fosforo). Burokėlių lapai turi daugiau vitamino C, nei šakniavaisis. Burokėliai turi ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų. Jie tinkami mažakraujystės, skorbuto, vidurių užkietėjimo profilaktikai.
Kopūstas yra dvimetė (būna ir vienmečių) bastutinių genčiai priklausanti daržovė, jau daug metų auginama Lietuvoje. Kopūstus labai seniai augino graikai ir romėnai, o šiomis dienomis žinoma jau daugybė jų atmainų. Maistui naudojama iš kopūsto lapų sudaryta kopūsto gūžė. Ji gali būti naudojama šviežia, virta, žiemai kopūstai konservuojami arba rauginami. Iš jų gaminamos salotos, sriubos, balandėliai, įvairūs garnyrai. Ypatingai skanios smulkiai tarkuotų kopūstų salotos, pagardintos morkomis ir augaliniu aliejumi. Kopūstai dažnai vartojami kaip dietinis maistas, 100 g jų lapų yra apie 25 kcal. Šviežiuose kopūstuose gausu vitaminų (ypatingai vitamino C, B grupės vitaminų, vitamino K), antioksidantų, mineralinių medžiagų (kalcio, kalio, magnio) ir sklandžiam virškinimui svarbios ląstelienos. Kopūstai gali padėti atsikratyti papildomų kilogramų, gydyti virškinamojo trakto ligas, stabdyti senėjimo procesus, papildyti organizmą vitaminų ir svarbių mineralų atsargomis.
Morka yra vienas seniausiai auginamų šakniavaisių visame pasaulyje. Pirmiausiai jos buvo naudojamos tik gyvuliams šerti, vėliau pasiekė ir žmogaus stalą. Morka yra dvimetis salierinių genčiai priklausantis augalas, maistui vartojamas jos šakniavaisis. Šakniavaisis yra mėsingas, pailgos formos, oranžinės ar gelsvos spalvos. Morkos vartojamos šviežios, virtos, keptos, troškintos, džiovintos, konservuotos, spaudžiamos jų sultys. Tai viena plačiausiai virtuvėje vartojamų daržovių: gaminamos salotos, troškiniai, sriubos, netgi pyragai, saldumynai ar morkų traškučiai. 100 g morkų yra tik 34 kcal. Morkose gausu karotino ir provitamino A, kurie svarbūs organizmui pasigaminant vitaminą A. Gausu B grupės vitaminų, C vitamino, virškinimo procesui svarbios ląstelienos, mineralinių medžiagų, antioksidantų. Kad atsiskleistų geriausios morkų savybės, verta morkų salotas gardinti augaliniais aliejais ar grietine. Morkų vartojimas naudingas stiprinant imunitetą. Rekomenduojama daug morkų vartoti augančiam organizmui, mažakraujystės ir virškinimo sutrikimų profilaktikai, organizmo valymui, sergant infekcinėmis ligomis.
Autorius: farmacininkė Rūtelė Foktienė.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauJau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauŽinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę