Nuo vaikystės laikų pamename, kuomet mama duodavo medaus: šaukštelis šio saldėsio kaip mat paskanindavo arbata, o jei kamuodavo peršalimo ligos - sustiprindavo imunitetą ir, rodos, padėdavo greičiau pasveikti.
Išties, bičių medus jau nuo seno žinomas kaip maisto produktas, kuris ne tik kad labai skanus, bet dar ir turi daug gydomųjų savybių. Dar senovės antikoje šio saldaus vaisto - medaus gydytojai skirdavo daugybei savo pacientų. Garsiausias antikinės Graikijos gydytojas Hipokratas (460-375 m. pr. Kr.) taip pat nevengdavo įvairių sutrikimų gydyti būtent medumi.
Apiterapija – gydymas medumi
Ar žinojote, jog egzistuoja terminas „Apiterapija“, kuris išvertus iš lotynų kalbos (lot. ap/s — bitė) jau nuo senų laikų, beveik visose kultūrose buvo laikomas išbandytu ir pripažintu gydymo metodu?
Bičių pikis, medus, žiedadulkės, bičių pienelis, bičių duona ir vaškas - visa tai jau nuo senų senovės buvo naudojama gydymo tikslais. Deja, tačiau XIX a., atsiradus pramoniniu būdu pagamintam cukrui, medus pamažu buvo primirštas ir cukrus įsiviešpatavo daugelio žmonių virtuvėje. O ir tas medus, kuris buvo parduodamas parduotuvėje, dažnu atveju buvo dirbtinis, praradęs dalį savo vertingų, gydomųjų savybių...Tad tie, kurie ieškojo tikro, kokybiško medaus, apsilankydavo ne prekybos centruose, bet pas žmones, kurie jau ilgus metus verčiasi bitininkystės amatu. Čia galima įsigyti ne tik medaus, bet ir bičių pikio, kuris buvo ir vis dar yra laikomas viena vienu iš veiksmingiausių natūralių antibiotikų. Kodėl? Dėl to, jog bičių pikyje yra gausu bioflavonoidų – medžiagos, kuri mažina skausmą, padeda slopinti uždegimus, stiprina imuninę sistemą.
Kokį medų rinktis: žiedų ar lipčių?
Atėjus į prekybos centrą dažnai būna sunku išsirinkti iš gausybės rūšių medaus. Egzistuoja dvi, pagrindinės medaus rūšys: žiedų medus ir lipčiaus.
Žiedų medus - tai medus, pagamintas iš žiedų nektaro, kurį bitės surenka nuo medžių ir gėlių žiedų. Tokio medaus spalva gali būti nuo balkšvai gelsvos iki auksinės. Vertėtų žinoti, jog dažniausiai žiedų meduje yra mažai mineralinių medžiagų.
Lipčiaus medus, dar kitaip vadinamas miško medus, - tai medus, kurį bitės gamina iš saldžiųjų išskyrų, surinktų nuo lapų, spyglių, lapuočių ir spygliuočių medžių žievės. Šių išskyrų palieka ant augalų gyvenantys vabzdžiai. Miško medus turi daugiau mineralinių medžiagų, be to, jis yra aitresnio skonio ir aromatingesnis už žiedų medų. Jį nesunku atpažinti iš gerokai tamsesnės spalvos. Lipčiaus medus gali būti nuo rusvos iki tamsiai rudos, beveik juodos spalvos.
Rudeniui atėjus – nepamirškite medaus!
Po truputį vėstant orams vis dažniau norisi save ir artimuosius palepinti saldėsiais. Kad tie saldėsiai būtų ne tik skanūs, bet ir naudingi Jūsų sveikatai, rinkitės kokybišką medų.
Ar žinojote, jog kokybiškame bičių meduje yra beveik 80 proc. angliavandenių - daugiausia fruktozės ir gliukozės, šiek tiek sacharozės bei maltozės. Ir tai dar ne viskas - meduje būna 16 — 20 proc. vandens, pagal medaus tipą gali būti 3-7 proc. organinių rūgščių, baltymų, fermentų, mineralų, dažomųjų ir aromatinių medžiagų. Negana to, iš viso meduje yra apie 180 įvairiausių medžiagų, tačiau gausiausia – gliukozės – puikaus energijos šaltinio.
Tad jei šaltą rudens vakarą pasijausite blogai, norėsite gauti šiek tiek energijos, tuomet nebijokite iš medaus puodynės pakabinti kelis šaukštelius medaus – ne tik pasisaldinsite gyvenimą, bet ir suteiskite sau energijos, organizmui naudingų ir reikalingų medžiagų.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauJau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauŽinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę