Ar gali žmogus alergizuoti žmogų?

Alergija suprantama kaip imuninės sistemos savotiškas atsakas į apskritai žmogui nekenksmingas medžiagas. Imuninė sistema jas atpažįsta kaip kenksmingus įsibrovėlius. Kontaktuodama gamina antikūnius (specialius baltymus – imunoglobulinus ). Šie, sąveikaudami su alergenais, sukelia alerginį uždegimą.  Medicininėje praktikoje pasitaiko pacientų skundų, jog šie  patiria alerginę reakciją, bendraudami su vienu ir tuo pačiu žmogumi. Iškyla klausimas: ar gali žmogus kelti alergiją kitam žmogui.

„Žmonių, kaip vienodo biologinio tipo, sandara yra panaši. Todėl alerginė reakcija žmogaus plaukams, seilėms, ašaroms ar kitiems biologiniams komponentams kilti negali. Imuninė sistema „neįžvelgia“ priešingos terpės ir nesukelia alerginio pasipriešinimo“- teigia gydytojai. Kiekvienas žmogus kontaktuoja su dideliu kiekiu potencialių alergenų ir yra jų nešiotojas. Nebūdamas alergiškas, net nesusimąsto apie tai.  „Nešiotojas“ daleles „padalina“ aplinkiniams. Jas gavę alergiškieji rimtai nukenčia.  Iš šalies manoma, kad žmogus alergiškai sureagavo į kitą žmogų.

Dažniausiai, iš žmogaus žmogui perduodami  šie alergenai:

-kosmetika. Kosmetinės priemonės (net ir natūraliu pagrindu) yra stiprūs potencialūs alergenai. Sąveikaujama su lūpų dažais, parfumerijos kvapais, pudros dalelytėmis ir panašiai. Didelio jautrumo žmonėms užtenka mažiausio kiekio .

-gamybinės dulkės. Gamyboje dirbantys žmonės  yra specifinių alergenų nešiotojai. Miniatiūrinės dulkių dalelytės nusėda ant odos, drabužių, užsilaiko plaukuose, įkvepiamos į plaučius. Po darbo bendraujant su aplinkiniais, šios dalelės dalijamos. Alergiškiems pasireiškia nemalonūs simptomai.

-gyvūnų kailis. Ant naminių gyvūnėlių augintojų drabužių ir odos prilimpa nedidelis kiekis kailio, odos atplaišų ar seilių. Kontaktuodami su kitais žmonėmis, augintojai perneša  alergeną. Alergiškieji vėlgi nukenčia.

-vaistiniai preparatai.  Atlikę savo gydomąją funkciją, jie dalyvauja metabolinėse reakcijose ir pasišalina lauk su šlapimu, išmatomis. Tuo pačiu išsiskiria kvėpuojant, su prakaitu, seilėmis, sperma ar makšties sekretu. Turėdami  ryšį su biologiniais skysčiais, alergiškieji pajaučia paaštrėjimą.

Nuo alergeno kontakto su žmogaus kūno dalimi (kvėpavimo takai, oda, virškinimo sistema) kyla įvairios reakcijos: daugkartinis čiaudulys, kosulys, sloga, dusulys, niežulys akyse, ašarojimas, odos bėrimai, pleiskanojimas, liežuvio, lūpų, veido tinimas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas. Anafilaksinis šokas, kai į alergeną sureaguoja visas organizmas,  baigiasi net mirtimi. Negydoma alergija gali peraugti į bronchinę astmą, odos ir virškinimo sutrikimus.

Įtarus, kad alergiją sukelia būtent žmogus, reikia  nutraukti kontaktą su „įtariamuoju“ ir kreiptis pas specialistą. Alergologas nustatys, kokiems komponentams yra alergiškas pacientas ir paskirs gydymą. Po to išsiaiškins ar „įtariamasis“ susijęs su alergizuojančia medžiaga.

Retsykiais „alergija žmogui“ kyla dėl psichologinių sutrikimų. Tokie simptomai, kaip kosulys, čiaudulys, seilėtekis iššaukiami ne alergenų, o psichologiniais neatitikimais. Būna atvejų, kai ligos simptomai pasireiškia vos prisiminus priešišką asmenį. Tokiu atveju medikai pataria kreiptis pas psichologą. Išsiaiškinkite „alergijos žmogui“ priežastį. Parfumerijos, vaistų pakeitimu išspręskite nesuderinamumo problemą. Civilizacijos „šašas“- alergija neturi kliudyti bičiulystei.

Parengė: L.Varanavičienė

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai