Antioksidantai prieš laisvuosius radikalus

Mokslininkai, paklausti apie laisvuosius radikalus, atsakytų: tai – neporinį elektroną turinčios molekulių dalys, susidarančios gyvame organizme tada, kai jį veikia kenksmingos medžiagos ar nepalankios sąlygos. Žinoma, laisvieji radikalai nesusidarys dėl to, kad sušlapote lietui lyjant, bet jų tikrai padaugės veikiant radiacijai. Laisvieji radikalai visada ieško cheminių medžiagų, su kuriomis galėtų susijungti. Taip jie gali pakenkti organizmo ląstelėms. Tačiau ląsteles nuo nepalankaus poveikio apsaugo antioksidantais vadinamos medžiagos. Bet jei antioksidantų organizme pritrūksta arba padaugėja laisvųjų radikalų kiekis, ląstelės suardomos. Išgyvenusios ląstelės nesugeba pakankamai greitai regeneruoti ir anksčiau laiko sensta.
 

Kodėl mums turėtų rūpėti šis klausimas?


Laisvieji radikalai kalti dėl daugelio ligų atsiradimo, pavyzdžiui, dėl širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio, kataraktos, artrito ir t.t. Pastaruoju metu itin atkakliai tiriama laisvųjų radikalų įtaka Alzheimerio ir Parkinsono ligų vystymuisi. Galų gale tos pačios dalelės kaltos ir dėl silpstančio imuniteto. Nuolat girdėdami apie paukščių gripo pavojų, norėtume, kad imunitetas būtų stiprus.
Kiekvienas nuodas turi savo priešnuodį. Taip pat ir laisvieji radikalai. Su jais sėkmingai kovoja organizmo antioksidantų struktūros, tačiau tam tikromis sąlygomis jų gali pritrūkti. Kad netektų gailėtis vėliau, antioksidacinėmis savybėmis pasižyminčių medžiagų reiktų gauti su maistu. Tai vitaminai A, C, E, beta karotinas, cinkas, selenas, bioflavonoidai ir kt. Beje, vitaminai C ir E veikia sinergistiškai, todėl, vartojant abiejų šių vitaminų vienu metu, jų antioksidacinis poveikis yra stipresnis nei kiekvieno jų vartojant atskirai.


Atliekant mokslinius tyrimus nustatyta, kad žmonės, per dieną suvalgantys 5–7 porcijas (1 porcija – tai vienas vidutinio dydžio obuolys ar morka, sauja brokolių ar pan.) vaisių ir daržovių, kuriuose daug antioksidacinėmis savybėmis pasižyminčių medžiagų, daug rečiau serga vėžiu bei širdies ir kraujagyslių ligomis.

 

Nežinote, ar su maistu gaunate pakankamai antioksidantų?


Ant popieriaus lapo surašykite viską, ką valgėte vakar, ir paskaičiuokite, kiek vaisių ir daržovių porcijų suvalgėte. Jei šių produktų valgote išties nepakankamai, koreguokite mitybos įpročius.
Turėkite galvoje – ryškios spalvos vaisiuose ir daržovėse antioksidantų daugiau. Filmuko herojus Papajus visiškai teisingai elgėsi valgydamas špinatus, nes tai – ypatingas produktas. Špinatuose gausu visų trijų svarbiausių antioksidantų: vitaminų C, E ir beta karotino.
Kad ir kaip gaila, tuo, kas dedama į skrandį, civilizuotas žmogus dažnai nesirūpina. Ištyrus Vakarų visuomenės mitybą, paaiškėjo, kad daugiausiai antioksidantų žmonės gauna ne valgydami vaisius ir daržoves, bet gerdami arbatą. Tiesa, tai ne pats prasčiausias mums aktualiu požiūriu produktas, bent jau žalioji arbata. Joje esantys polifenoliai suteikia arbatai stiprių antioksidacinių savybių. Nustatyta, kad žaliosios arbatos antioksidacinis poveikis 40 kartų stipresnis už vitamino C ir 20 kartų – už vitamino E antioksidacines savybes.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai