){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Pavasarį, dar prieš daržuose sudygstant salotoms, svogūnams, ridikėliams ir krapams, pievose, pamiškėse ir patvoriuose pasirodant dilgėlėms, kiaulpienėms ir rūgštynėms, ne vienas tautietis pagalvoja: „Tuoj pasirodys žaluma, atsigausiu, pradėsiu geriau jaustis...“ Tad kuo mūsų sveikatai yra tokie svarbūs ir naudingi šie ankstyvieji augalai? Visų pirma tuo, kad jie yra tikras mūsų organizmo išsiilgtų vitaminų, mikroelementų ir maisto skaidulų šaltinis.
Ridikėliai
Ridikėliai – vienos ankstyviausių pavasarinių daržovių. Jie visada valgomi tik žali. Ridikėliuose gausu vitamino C, E, mineralų kalio, kalcio, geležies, jodo, natrio, chloro, todėl jie net gali pakeisti druską įvairiuose patiekaluose, jų nerekomenduojama papildomai sūdyti.
Ridikėlių sudėtyje esančios maistinės skaidulos aktyvina žarnyno veiklą, padeda iš organizmo šalinti cholesterolį, tuo mažina riziką susirgti ateroskleroze. Augalo lapai, nors dažnai išmetami, yra labai maistingi, juose vitamino C daug daugiau negu šaknyse. Be to, juose gausu kalcio, geležies, natrio, fosforo, sieros ir kalio.
Ridikėliai nerekomenduojami žmonėms, sergantiems virškinamojo trakto uždegimais arba opomis.
Salotos
Dauguma tautiečių pasisėja lapinių ir gūžinių salotų. Salotų lapuose daug vitaminų, ypač vitaminų A ir C, yra chlorofilo, geležies, kalio, silicio ir kitų biologiškai veiklių medžiagų. Tamsialapės salotos yra vertingesnės, jose yra maždaug šešis kartus daugiau vitamino A ir tris kartus daugiau vitamino C negu šviesiosiose, daugiau kalio, geležies, jodo. Salotos gerina virškinimą, kepenų veiklą, medžiagų apykaitą, saugo organizmą nuo aterosklerozės, jų lapuose yra daug rutino, stiprinančio kraujagyslių sieneles.
Salotos – puikus valgis turintiesiems antsvorio, nes yra lengvai virškinamos ir visai nekaloringos. Teigiama, kad salotų sultys gydo skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opas. Jose yra junginių, stabdančių piktybinių ląstelių dauginimąsi. Salotų lapai gaivina pavargus, malšina troškulį, saugo nuo vidurių užkietėjimo. Jos tinka vaikams, suaugusiems žmonėms, nusilpusiems ligoniams, sergantiems diabetu. Vakare suvalgius didelę porciją šviežių salotų, gerėja miegas.
Svogūnų laiškai
Svogūnų laiškai turi daug vitaminų A ir C ( 100g – pusė dienos normos ), geležies, folio rūgšties.
Svogūnų laiškai padeda nepasiduoti pavasariniam peršalimui, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, gerina širdies veiklą, gelbsti nuo nuovargio ar išsekimo. Be to, svogūnai padeda kosint, peršalus, sergant sloga ir gerklės uždegimu. Turintiems jautrų skrandį svogūnų laiškų į salotas geriau nedėti.
Svogūnuose nedaug baltymų, yra mineralinių medžiagų ir vitaminų, tačiau pats vertingiausias komponentas – eteriniai aliejai. Jie ne tik suteikia specifinį kvapą ir skonį, bet pasižymi stipriomis antiseptinėmis savybėmis.
Krapai
Dar senovės romėnai kramtydavo krapus, kad pagerintų virškinimą, nes krapai stabdo dujų susidarymą žarnyne. Visose augalo dalyse yra eterinio aliejaus, vitaminų E, A, C, magnio. Krapų antpilas mažina arterinį kraujospūdį, išplečia kraujagysles, atpalaiduoja žarnyną, skatina šlapimo išsiskyrimą.
Petražolė
Patiekalai, į kuriuos įberiame šviežių petražolių, pasižymi nuostabiu skoniu ir naudingomis savybėmis (džiovintos petražolės praranda dalį jų).
Petražolė – ne tik puiki prieskoninė daržovė, ji kartais vadinama net vaistažolių karaliene, nes turi daug vitamino E ir C, kalcio, geležies, fosforo, folio rūgšties, naudinga nusilpusiems ir mažakraujyste sergantiems žmonėms. Be to, petražolė gerina virškinimą, skatina šlapimo išsiskyrimą, valo inkstus, kepenis, mažina pilvo pūtimą, krūtų tempimą prieš menstruacijas, tinka sergantiesiems gastritu.
Petražolės turi dezinfekuojamąjį ir uždegimą slopinantį poveikį, jomis mažinamas tinimas po sutrenkimo, uodo ar bitės įkandimo – tereikia ant pažeistos vietos uždėti patrintą lapelį, ir skausmas po truputį atlėgs. Taip pat veikia antibakteriškai, naudingos esant dantenų uždegimams, burnai atgaivinti.
Rūgštynės
Nuo seno laikomos virškinimą gerinančiu, rūgimą žarnyne mažinančiu ir skorbutą gydančiu vaistu. Jų lapai turi šiek tiek baltymų ir cukraus, daug rūgštynių rūgšties, vitamino C ir A. Iš lapų verdama sriuba, jų dedama į kitus patiekalus. Vertingiausi yra lapai, surinkti anksti pavasarį.
Piktžolės sveikiau nei daržovės
„Maistine prasme ankstyvosios daržovės nėra pranašesnės negu žiemos metu parduodamos. Pranašesnės jos tampa, jeigu auginamos savuose daržuose, šviečiant vasaros saulei. Tačiau nėra teisinga žiemą atsisakyti žalių daržovių esą jos atvežtinės, negerai jas valgyti tik sezono metu. Skaidulų, mineralinių medžiagų, antioksidantų, vitaminų žmogui reikia ištisus metus. Nors „žieminėse“ daržovėse jų mažiau, tačiau vis tiek yra. Per vasarą šių medžiagų prikaupti visiems metams neįmanoma“,– pastebi gydytoja dietologė Daiva Pipiraitė.
Medicinos mokslų daktaras vaistininkas Juozas Vasiliauskas įsitikinęs, kad piktžolėmis vaidinami ankstyvieji pavasariniai augalai net naudingesni mūsų organizmui negu ankstyvosios daržovės. Taip tvirtindamas akcentuoja maisto natūralumo svarbą: piktžolės auga natūraliai, prisisotina saulės energijos, turi ryšį su žeme, o ne bujoja šiltnamiuose, nedideliuose indeliuose, į kuriuos nustatytu dažniu kapsi maistas. Pavyzdžiui, trikertė žvaginė gerina vidaus organų darbą, mažina arterinį kraujospūdį, kiaulpienė naudinga kepenims, šalina nesveikas ląsteles, 1:1 vandeniu skiestos kiaulpienės sultys puikiai valo organizmą ir mažina sąnarių skausmus, ypač sergant podagra, garšva valo kepenis, padeda atsigauti pažeistoms ląstelėms, gerina inkstų ir kvėpavimo sistemos būklę, dilgėlė valo kraują, mažina cukraus kiekį kraujyje, teigiamai veikia kasą, šlapimo pūslę.
Išskiria kiaulpienes
„Per žiemą organizmas sukaupia daug šlakų, todėl neturime energijos, tampame vangūs. Tada gali padėti augalai, pirmiausia vadinamosios piktžolės: dilgėlės, kiaulpienės, balandos, žliūgės, šventagaršvės, raktažolės, rūgštynės. Jos valo kepenis, tulžį, inkstus, detoksikuoja visą organizmą, yra puikus vitaminų, mikroelementų, mineralų šaltinis. Šie augalai tinka salotoms, sriuboms, suteikia daug energijos, darbingumo. Pavasarį dažnai užkietėja viduriai, o žolių salotos su aliejumi gali padėti to išvengti“, – pastebi dr. Juozas Vasiliauskas.
Paprastąsias kiaulpienes jis vadina pasakiškais augalais. Jos turi daug flavonoidų, puikiai veikia kepenis, virškinamąjį traktą, detoksikuoja organizmą, valo kraują, labai naudingos sergantiesiems ateroskleroze, hipertenzija, kitomis kraujotakos ir virškinamojo trakto ligomis. Pasak docento, pavasarį kasdien vertėtų pastiprinti organizmą – suvalgyti 10 paprastųjų kiaulpienių lapų ar iš jų padarytų salotų. Kiaulpienėms pražydus, galima valgyti maždaug po 5 jų žiedus, vėliau vėl lapus.
Juozas Vasiliauskas ragina nebijoti kartaus jų skonio. Kartumo turintys augalai valo ir stimuliuoja kepenis, gerina mūsų darbingumą, ištvermę.
Kiaulpienių lapų salotos su kiaušiniu
Sauja šviežių jaunų kiaulpienės lapų, 1 virtas kiaušinis, po kelis ridikėlius, svogūnų laiškus, šaukštas majonezo (arba grietinės, aliejaus), žiupsnelis druskos.
Lapus 30–40 min. pamerkti šaltame vandenyje, kad išnyktų kartumas, paskui smulkiai supjaustyti, įdėti supjaustytą virtą kiaušinį, svogūno laiškų, ridikėlių, pasūdyti ir išmaišyti su aliejumi arba grietine, majonezu ir druska.
Pavasarinių augalų troškinys
Pora saujų pavasarinių augalų (dilgėlių, garšvų, builio, kiaulpienių, laukinio česnako), lydyto sviesto ar grietinės, žiupsnelis druskos.
Žoleles nuplauti ir susmulkinti, patroškinti lydytame svieste arba su grietine. Galima įberti maltų sėmenų. Troškinys dera su lietiniais, virtomis bulvėmis, košėmis, juoda duona.
Kiaulpienių stiprybė visiems metams
Prisirinkite paprastųjų kiaulpienių žiedų ir susluoksniuokite juos stiklainyje su medumi. Šį produktą laikykite šaldytuve, valgykite jo po šaukštelį 3 kartus per dieną organizmui stiprinti ir valyti.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauJau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauŽinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę