Gyvendama Amerikoje stebėjau ir baisėjausi daugumos amerikiečių nesveikais mitybos įpročiais ir nejudriu gyvenimo būdu. Grįžusi į Lietuvą pamačiau, kad taip mielai maitinasi ir daugelis lietuvaičių.
Paplitus greitam maistui, Amerikoje tapo populiarūs daug baltymų ir riebalų turintys mėsainiai su riebia mėsa ir kiti panašūs valgiai, šalies medicininės išlaidos sparčiai augo dėl kasmet vis daugiau susergančių vėžiu, širdies ir kitomis civilizacijos ligomis. Senate buvo sudaryta speciali komisija, kuri pasitelkė geriausius to meto mitybos specialistus, surinko duomenis apie maistą ir sveikatą, išnagrinėjo sergamumo didėjimo priežastis ir paskelbė išsamią ataskaitą, kurioje pateikė išvadą, jog daugelio ligų priežastis yra blogi mitybos įpročiai. Ji pasiūlė idealią mitybos formulę, labai panašią į Japonijos Genroku periodo (1688–1703) dietą. Pasiūlyta valgyti grūdinių kultūrų, sezoninių daržovių, jūrų augalų ir šiek tiek žuvies, kad organizmas gautų baltymų.
Beje, panašias maitinimosi tiesas jau prieš šimtą metų Lietuvoje skleidė filosofas Vydūnas. Teisingu maistu jis laikė produktus, gaunamus iš augmenijos, tai yra grūdus, vaisius, daržoves, riešutus. Lietuvoje sveiko maitinimosi problema darosi vis aktualesnė, nes tebeklesti nuo senovės įsigalėję įpročiai gausiai valgyti gyvulinės kilmės maistą, su kuriais filosofas pradėjo kovoti jau prieš šimtmetį. Paskutiniais dešimtmečiais prisidėjo dar viena blogybė – sparčiai plintantis greitas maistas, todėl gausėja civilizacijos ligų ne tik tarp suaugusiųjų, bet ir tarp vaikų.
Civilizacijos sukeltos ligos – netinkamos mitybos pasekmė
Per paskutinius du dešimtmečius Lietuvoje paplito masinė greito maisto gamybos ir platinimo sistema. Į tokį maistą pridedama įvairių fermentaciją greitinančių medžiagų, sintetinių konservantų, dirbtinių dažiklių ir saldiklių. Tai padaro jį skanų, bet sukelia priklausomybę, verčia valgyti nesustojant. Didesnę dalį tokio maisto žmogaus organizmas gali suvirškinti, bet tik nedaugelis iš šių produktų vertingi mitybos požiūriu.
Nesaikingai valgant „netinkamą“ maistą padidėja cholesterolio, cukraus koncentracija kraujyje, o tai yra vienos iš pagrindinių priežasčių susirgti civilizacijos ligomis, tokiomis kaip nutukimas, 2 tipo cukrinis diabetas, hipertenzija, širdies, virškinamosios sistemos ligos.
Ką mes valgome?
Žmogus yra neatsiejamai suaugęs su jį supančia gamta. Nuo dirvos, kurioje auginamos mūsų valgomos daržovės, grūdai, kokybės priklauso jų kokybė. O kokybė nulemia mūsų žarnyno, kraujo, nešančio maisto medžiagas į kiekvieną organizmo ląstelę, būklę ir, savaime aišku, bendrą sveikatą.
Suvalgytas maistas žarnyne suvirškinamas, įsiurbiamas į kraujagysles, pernešamas į ląsteles, kuriose paverčiamas energija. Visuose procesuose dalyvauja fermentai. Fermentai – tai baltymai, kurie lemia beveik 25 000 reakcijų, kontroliuoja kiekvieną mūsų organizme vykstantį procesą. Nuo jų priklauso viso organizmo gyvybinė veikla: virškinimas, kvėpavimas, medžiagų apykaita, šalinimo, detoksikacijos procesas, ląstelių atkūrimo procesai.
Fermentus gauname su augalais ir vaisiais. Iš augalinės kilmės maisto raciono 50–80 proc. turėtų sudaryti nerafinuoti, t. y. neperdirbti, su neatskirtais gemalais ir sėlenomis grūdai ir kruopos.
Vaisiuose ir daržovėse yra gausu vitaminų ir mineralų. Daug kitų reikalingų medžiagų. Geriausiai žinomi polifenoliai, antocianinai, randami mėlynėse ir mėlynose vynuogėse, pektinas – obuoliuose ir greipfrutuose, liuteinas – brokoliuose ir špinatuose, likopenas – pomidoruose, taip pat daugelis kitų. Neseniai buvo nustatyta, kad jie, kaip ir vitaminai, pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, slopinančiomis vėžio ląstelių susidarymą ir skatinančiomis pažeistų ląstelių atkūrimą. Manoma, kad jie taip pat stiprina imunitetą, gerina atmintį ir dėmesio sutelkimą.
Kaip mes valgome?
Valgant nereikia gerti jokių skysčių. Skysčius vartoti tik prieš valgį ir praėjus bent porai valandų po jo. Valgyti saikingai, tiek, kad atsikėlus nuo stalo dar jaustum alkį.
Būtina valgyti lėtai, gerai sukramtant maistą, kad palengvėtų virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesas. Be to, taip geriau galima pajusti sotumą ir išvengti persivalgymo. Kramtyti ilgai, kad maistą gausiai suvilgytume seilėmis, kol maistas taps kisieliaus skystumo tyrele. Seilėse yra šarminėje aplinkoje veikiančio virškinimo fermento amilazės, pradedančio skaidyti angliavandenius. Juos baigia skaidyti kasos fermentai. Kramtymas gerina dantų raiščių būklę, treniruoja kramtymo raumenis, gerina jų kraujotaką. Yra nuomonių, kad kramtymas aktyvina smegenų ląsteles.
Maistas – tai viena iš mūsų sąveikos su pasauliu būdų. Tik su maistu mes gauname jame esančias maistingąsias medžiagas, todėl, norėdami būti sveiki, turime valgyti grūdinių kultūrų, daržovių ir vaisių, užaugusių žemėje, laistytų vandens ir glostytų saulės spindulių, pamažu atsisakydami nesveikos mitybos tradicijų, sumažindami gyvūninės kilmės produktų kiekį.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauJau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauŽinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę