Ekologiškas maistas - lengviausias kelias į sveiką gyvenimą

„Sveiko žmogaus“ vasaros numeryje pradėjome straipsnių apie ekologiją ciklą. Atėjus rudeniui, skaitytojus kviečiame giliau pažvelgti į pagrindines gyvenimo sritis ir tai, kaip jas padaryti sveikesnes ir saugesnes. Šį kartą kalbame apie ekologišką maistą: ką reikia žinoti, kaip išsirinkti, kodėl jis naudingas.
 

Koks skirtumas?


Kaip ir bet kuriuo gyvenimo atveju, taip ir prieš nuspręsdamas pirkti ekologiškus produktus, žmogus natūraliai klausia. Koks gi skirtumas? Skirtumas – yra.
Viename iš praėjusių „Sveiko žmogaus“ numerių kalbintas Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto medicinos daktaras docentas mitybos specialistas Rimantas Stukas kalbėjo apie ekologiškus maisto produktus. Docentas aiškina, jog ekologiški maisto produktai yra neužteršti sunkiaisiais metalais, pesticidų likučiais, nitratų pertekliumi, antibiotikais, hormonais. Apskritai juos gaminant draudžiama naudoti sintetinius maisto priedus. Ekologiškame maiste taip pat nėra genetiškai modifikuotų organizmų.
Panašiai teigiama ir Europos komisijos direktyvose, kuriose rašoma, jog ekologiškas maistas – tai „vertingi, turintys daug vitaminų, gerą skonį ir kvapą, neužteršti sintetinėmis cheminėmis medžiagomis (hormonais, antibiotikais, pesticidais, trąšomis), sintetiniais maisto priedais ir genetiškai modifikuotų organizmais (GMO) produktai“. Turbūt net nereikia aiškinti, kodėl visos šios medžiagos nepageidaujamos maisto produktuose. Jie ne tik kenkia sveikatai, bet ir prastina skonį.
Anot R. Stuko, ekologiški maisto produktai pranašesni ir tuo, kad vitaminų ir mineralų juose, palyginti su neekologiškais, daugiau. Juose yra daugiau vitamino C bei būtiniausių mineralų, reikalingų gerai sveikatai palaikyti: kalcio, magnio ir chromo, taip pat antioksidantų.
Daugelis žmonių renkasi ekologišką produkciją, kadangi ji skanesnė. Juk norime valgyti skaniai?
 

Nuo ko viskas prasideda?


Taigi sveiko ir ekologiško produkto pradžia – ekologinis ūkis. Teisingai galvojate: jei turite savo sodą ar daržą ir auginate bulves, morkas, kopūstus ir kitas daržoves bei nenaudojate cheminių trąšų, galite save drąsiai vadinti ekologiškais ūkininkais. Bet, klausiate, kaip išvengti tokių trąšų sugeba didelius ūkius turintys ūkininkai?
Ekologiškai ūkininkaujantieji siekia išauginti maisto produktus naudodami kuo artimesnes natūralioms žemdirbystės sistemas. Kaip teigia Europos komisijos reglamentai, jos pagrįstos augalų įvairove, sėjomainomis, natūralios kilmės mineralinių ir organinių trąšų naudojimu, natūraliais piktžolių, ligų ir kenkėjų kontrolės metodais.
Štai siekiant gausesnio derliaus, naudojamas gyvulių mėšlas ir organinių medžiagų perdirbimas. Toks trąšos būdas naudingas ne tik užaugsiantiems vaisiams ar daržovėms, bet ir gamtai. Kaip? Susiformavęs derlingas dirvožemis sumažina dirvožemio eroziją bei apsaugo nuo maistinių medžiagų išsiplovimo ir dirvos išsausėjimo. Gamta saugoma ir, pvz., aplinkai mažai kenkiančiu piktžolių ravėjimu vietoj herbicidų naudojimo. Europos komisijos direktyvose rašoma, kad ekologiniu ūkininkavimu užsiimantys ūkininkai tausoja aplinką atsakingai naudodami energijos ir gamtos išteklius, išsaugodami biologinę įvairovę, palaikydami ekologinę regiono pusiausvyrą, gerindami dirvožemio derlingumą, palaikydami vandens kokybę. Taigi, jei remiate šiuos ūkius pirkdami jų produkciją, prisidedate prie Lietuvos, o gal net savo gimtojo kaimo kraštovaizdžio bei gamtos švaros palaikymo. Juk jei dirva neužteršta chemikalais, nutekėję vandenys neužteršia ir upelio, kuriame taip mėgstate maudytis šiltomis vasaros dienomis. Ekologinės gamybos principai taip pat taikomi ir pašarams, kuriais šeriami ekologiškai auginami gyvuliai. Mėsinius ir pieninius galvijus ekologiškai ūkininkaujantys ūkininkai turi šerti 100 proc. ekologiškai pagamintais pašarais. Tad rytinė pieno stiklinė iš tokiu pašaru šertos karvutės neturės nepageidaujamų medžiagų.
Europos komisija užtikrina, kad visi ekologine gamyba užsiimantys ES ūkininkai yra reguliariai – bent kartą per metus – tikrinami, kad būtų užtikrinta, jog produktų gamyba atitinka reikalavimus.
 

Daugiau nei vaisiai ir daržovės


Sakysite, puiku – kokybiški vaisiai, daržovės, tačiau kaip su kitais maisto produktais? Ar ir jie gali būti ekologiški? Atsakymas – taip. Ekologiški gali būti ir vynas, jogurtas, alus, duona, sausainiai, sultys, mėsa, kava, arbata ir t.t.
Tai pasiekiama kontroliuojant ir keliant reikalavimus perdirbėjams. Perdirbimo principai griežtai apribojama, kokie priedai ir perdirbimo pagalbinės priemonės gali būti naudojamos, kokie chemiškai susintetinti priedai gali būti naudojami, draudžiama naudoti genetiškai modifikuotus organizmus.
Jei mėgstate ne tik obuolius, kriaušes bei kitas lietuviškas gėrybes, bet ir egzotinius vaisius, galite įsigyti ir iš trečiųjų šalių importuojamų ekologiškų produktų.
Ekologiškais vadintis, pvz., kiviai, bananai ar ananasai gali tik atitikę keliamus reikalavimus.
Pagal Europos Komisijos direktyvas, kai kurios trečiosios šalys, tokios kaip Argentina, Australija, Kosta Rika, Indija, Izraelis, Naujoji Zelandija ir Šveicarija, yra pripažįstamos turinčiomis ekologinės gamybos taisykles, lygiavertes galiojančią ES, todėl iš šių šalių ekologiški produktai gali būti importuojami be apribojimų.
Visų kitų trečiųjų šalių importuotojams ES valstybė narė gali suteikti leidimą importuoti tam tikrus produktus. Importuotojai turi pateikti įrodymus, kad šie produktai atitinka tokius pat ar lygiaverčius Europos Sąjungos reikalavimus, taikomus ekologiškų produktų gamybai ir kad produkcija buvo atitinkamai kontroliuojama.
 

Ženklinimas


Pabaigoje privalu pakalbėti apie teisingą pasirinkimą. Pirkdami ekologiškus produktus, būkite atidūs: parduotuvėse gausu prekių žaliomis etiketėmis, „eko“ ir panašiais pavadinimais. Išties ekologiški, saugūs ir sveiki produktai yra pažymėti sertifikuotais ženklais.
Lietuvoje pagaminti ekologiški produktai žymimi „EKOagros“ logotipu. Etiketėje taip pat nurodomas gamintojas, jo sertifikavimo numeris, sertifikavimo darbus atlikusi sertifikavimo įstaiga.
Nuo šių metų liepos mėnesio Europos Sąjungos šalyse, taigi ir Lietuvoje, įsigaliojo naujos ekologiško maisto ženklinimo taisyklės bei reikalavimas naudoti naują ES ekologinį ženklą. Dabar ES valstybėje narėje pagamintų fasuotų ekologiškų produktų, atitinkančių reikalingus standartus, pakuotes bus privaloma ženklinti Europos lapu. Tad jei pirksite iš kitų ES šalių įvežtas ekologiškas prekes, – ant pakuotės ieškokite šio ženklo.
Kartu su Europos lapu gali būti naudojami ir kiti privatūs, regioniniai ar nacionaliniai ženklai. Įsidėmėkite – nefasuotų ir importuotų ekologiškų produktų pakuotes žymėti Europos lapu nėra privaloma.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai