){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Japonai grožio esmę supranta ne protu, o širdimi. Tai pasiekti padeda arbatos gėrimo ceremonija. Ji sena - jau ketvirtajame amžiuje arbatą gėrė kinai, tačiau gėrimui nebuvo teikiama ypatinga reikšmė. Aštuntajame šimtmetyje japonai ceremoniją pavertė filosofija. Mokslininkas Lu Vuchas sakė: “Pirmasis puodelis tik suvilgo mano lūpas ir gerklę, antrasis pašalina vienišumą, trečiasis žada ramybę, ketvirtasis pro odą išvaro visą gyvenimo blogį, penktasis skverbiasi į mano jausmus, šeštasis nuteikia svajonei, septintasis... Gaila, bet daugiau nepajėgiu išgerti”.
Ritualas prasideda nuo vartų, vedančių į aukštos gyvatvorės saugomą uždarą erdvę. Kiekvienas, pasiruošęs pradėti ritualą, palieka už tvoros visas blogas mintis ir kasdienius rūpesčius. Pirmenybės teisę turi vyriausias ir garbingiausias svečias. Vartų kirtimas ir nuo jų besidriekiantis per pievą akmenų takelis roji - tai pirmasis meditacijos žingsnis, kuriuo nutraukiami ryšiai su išoriniu pasauliu. Roji nuolat mainosi: nuo pirmų vartelių sudėliotas iš smulkių akmenėlių, nuo antrų - jau iš stambių, plokščių akmenų. Roji paskirtis - priminti traukiantiems į arbatos namelį, jog atėjo laikas stabtelėti, apsižvalgyti, pasidžiaugti atsivėrusia panorama ar atkreipti dėmesį į patį akmenį. Anot japonų, viskas turi dvasią, ir akmenys.
Prie arbatos namelio pasitinka namelio šeimininkas (dažnai tai būna senos geišos), kuris nuo seno yra didžiai gerbiamas. Po ilgų nusilenkimų, grožėjimosi iš pirmo žvilgsnio neypatingais daiktais - puodeliu, arbatžolių dėžute, ikebana ir kt., šeimininkas ima ruošti arbatą - samteliu pasėmęs arbatžolių, užpila vandeniu, ryžių šluotele plaka garuojančią arbatą. Kai arbata ima putoti žaliais debesimis iki pat puodelio kraštų, šeimininkas padeda ją netoli židinio, taip duodamas ženklą, kad svečiai gali vaišintis.
Arbata geriama susikaupus, tyloje, tiek šeimininkui, tiek svečiams gerai žinant, jog ceremoniale svarbiausia - sutaurinti penkis žmogaus jutimus. Kai gėrimasi ikebana ar puodeliu - apvalomas regėjimas, sklindantis smilkalų kvapas apvalo kvėpavimą, klausą, veikia virdulio “dina”, ragaujant arbatą išplaunama burna, o puodelis sustiprina lietimo pojūčius. Japonai įsitikinę, kad esant pakiliems jausmams, geriantieji arbatą tampa geresni, švaresni, tada galima geriau suprasti vienas kitą ir save.
Arbatos gėrimo ceremonijos centre - vidinis dalyvaujančiųjų ryšys, susikaupimas, apmąstymai, pokalbis su pačiu savimi, su menu. Yra keturi pagrindiniai arbatos gėrimo ceremonijos principai - harmonija (wa), pagarba (kei), tyrumas (sei) ir ramybė (jaku). Senas no Rikius sakė: “Arbatos ceremonija - vienas iš daugelio pažinimo kelių, nuo kitų besiskiriantis tuo, jog čia pirmenybė pripažįstama ne analizei, o metaforai, simboliui, vaizdiniui”.
Žinoma, klaidinga galvoti, kad japonai daugiau niekuo nelepina savo skrandžio. Visame pasaulyje japonai garsėja savo ypatingai sveika ir brangiausia virtuve. Svarbiausia turėti visus reikiamus prieskonius, laikytis tam tikrų reikalavimų ir prieš jus - nuostabus patiekalas. Tik negalvokite, kad po japoniškų pietų jausitės sočiai pavalgęs, greičiausiai jau po valandos bėgsite prie šaldytuvo. Japonų patiekalai drąsiai gali vadintis energetiniais užtaisais.
• Be ko neapsieis tikra japonė? Be ryžių. Jie turi būti apvalūs.
• Soja bei sojos padažas naudojami gaminant beveik visus patiekalus.
• Jūros kopūstai, krienai (vasabi), marinuotas imbieras - įprasti japonų virtuvėje kaip mums pipirai, druska ar grietinė.
• Vadinamoji japonų degtinė sake (nuo 14,5 iki 17,5 laipsnių) taip pat vartojama gaminant daugelį patiekalų bei užsigeriant suši.
Dažnai europiečiai visiškai neskiria japonų ir kiniečių virtuvių. Esminis skirtumas - japonai valgo tik švarų maistą, t.y. kas veisiasi vandenyje - kriaukles, žuvis, žoles, o kiniečiai, - tai priklauso nuo regiono, - valgo viską, kas šliaužia, ropoja ar knisa žemę.
Mėsą japonai pradėjo valgyti ne taip seniai. Tik apie septyniasdešimtuosius metus Japonijoje atsirado pirmieji McDonaldo restoranai, masiškai įvežti mėsą pradėta tik 1991 metais. Daugiausiai valgoma paukštiena, kiauliena nemėgstama. Paradoksalu, kad Lietuvoje tarp japonų kiauliena turi didelę paklausą.
• naudojama labai mažai riebalų;
• gaminama ypač aukštoje temperatūroje ir labai trumpai - taip nenukenčia produkto kokybė;
• vietoj miltų vartojamas krakmolas, todėl produktai neprisigeria riebalų;
• maistas pateikiamas mažose lėkštutėse, smulkiai supjaustytas, kiekvienam patiekalui atskiras indelis: ryžiams, mėsai, padažams. Visus žavi stalo serviravimo estetika, kaip ir viskas japonų kultūroje - paprasta, bet genialu;
• valgoma pagaliukais. Sriubos taip pat - tirščiai išvalgomi, o skystis išgeriamas.
Tai žalia žuvis su sojos padažu. Žuvį valgo įvairią. Ketvirtą valandą ryto japonai eina į turgų ir perka dar gyvą žuvį, ją neša namo arba apdoroja vietoje. Suvalgyti reikia per valandą laiko, kitaip vėliau jau nebus tinkama.
Europiečiams labiau priimtinas vadinamasis suši. Žalia žuvis su lipniais ryžiais, paskaninta sake ir ryžių actu. Iš ryžių daromas kamuoliukas, ant jo dedamas gabaliukas žuvies. Prie jo paduodama sojos padažo, krienų. Mirkai ir valgai. Užsigeriama pašildyta sake, skonis - lengvo raugelio.
Japonai turi ir savo alų. Gėrimai nemaišomi su maistu, ypač ši taisyklė galioja geriant stiprius alkoholinius gėrimus. Japonams tai lyg ir savotiška atrakcija. Pavalgę jie eina prie atskiro stalo, ant kurio padėta maža užkandėlė. Nors japonai labai mėgsta viskį, tačiau negali jo daug išgerti, nes jų kepenyse nėra fermento, virškinančio alkoholį, tad jie greitai girtėja.
• Japonės, vyresnio amžiaus moterys, pavalgiusios išgeria apie keturis puodelius žaliosios arbatos.
• Sveikiausiai valgo vaikai: pvz., duoną, dešrelę ir daržoves jie valgo atskirai.
• Japonijos firmose stovi žalios arbatos automatai. Arbatą gali nuolat gurkšnoti. Jei norėsi išgerti kavos, tau bus pasiūlyta padaryti tai per pietų pertrauką. Kavos gėrimas ne per pertrauką traktuojamas kaip nusižengimas vidinei darbo tvarkai.
• Japonų restorane tau gali iš pradžių pasiūlyti deserto. Jiems nesuprantama, kad po sočių pietų galima dar valgyti saldumynų.
• Japonų saldumynai specifiniai, tinka tik prie žalios arbatos. Dažniausiai iš pupelių. Kaip ir viskas japonų virtuvėje, taip ir saldumynai skirti tik tam, kad suprastum arbatos skonį.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauJau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauŽinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę