Man, kaip mėgėjai „ko nors saldaus“, pirmiausia knieti sužinoti, kodėl tie saldumynai taip traukia. Ar trūksta kokių nors medžiagų, ar tiesiog išlepimas?
Paprastai tai būna susiję su gliukozės kiekio sumažėjimu. Daugiausia energijos organizmas gauna iš angliavandenių, kai gliukozės kiekis kraujyje krenta, pajuntame alkį, ir organizmas reikalauja jį papildyti. Geriausiai šį „troškulį“ numalšina juodasis šokoladas. Suvalgai šokolado gabalėlį, alkis lyg ir praeina. Tik ne per daug ir jokiu būdu nepulkite prie saldžių pyragėlių.
Rečiau saldumynų norisi dėl kokių nors medžiagų, pavyzdžiui, chromo trūkumo. Jo stygius silpnina nervus, didina dirglumą, gali sukelti valgymo sutrikimų. O juk patys saldumynai trukdo pasisavinti net ir nedidelį su maistu gaunamą chromo kiekį.
Be to, papildomo gliukozės kiekio organizmas reikalauja, kai gresia nervinis arba protinis išsekimas. Taip pat jei yra laikomasi griežtos dietos. Dar kitiems taip būna dėl netinkamų įpročių. Beje, saldumynai – stiprūs antidepresantai, todėl šio įpročio atsisakyti nėra taip lengva.
O kaip nuo to vaduotis? Gal tiesiog yra kokių taisyklių?
Viena tokio nenumaldomo potraukio priežasčių – visiškas angliavandenių atsisakymas nusprendus mesti svorį. Tada organizmas ima jausti angliavandenių badą, todėl saldumynai traukia labiau. Kita klaida – per lengvi pusryčiai, o kartais jie apskritai praleidžiami. Tokiais atvejais paprastai po poros valandų ima „traukti prie saldumynų“: gliukozės kiekis krinta, smegenims reikia maisto, ir organizmui reikia gliukozės bet kokia kaina. Trečia klaida – mažai kalorijų turintys pietūs, nes po trumpo laiko vėl norisi užvalgyti.
O jei kitiems norisi ko rūgštaus arba sūraus?
Norėjimas ko nors rūgštaus greičiausiai susijęs su skrandžio gleivine. Jeigu skrandžio sulčių rūgštingumas nepakankamas, jeigu yra gleivinės skrandžio atrofija, rūgščių per mažai, prastėja virškinimas. Užvalgius rūgščių produktų, rūgštingumas padidėja, taigi pagerėja ir virškinimas.
Dėl sūresnio maisto, tai norėčiau pabrėžti vieną klaidą, kurią daro daugelis. Kadangi žinome, kad druska nėra sveika, perlenkiame lazdą tiek, kad visai jos atsisakome, tačiau druska organizmui irgi reikalinga. Dabar ypač yra akcentuojama hiponatremija ir kraujyje tiriamas ne tik kalio, bet ir natrio kiekis. O natris gaunamas iš druskos. Šiek tiek sūresnio maisto rekomenduojama, kai per žemas kraujo spaudimas. Natrio kiekiui didėjant, kraujo spaudimas šiek tiek kyla. Kai trūksta skysčių, natrio kiekis taip pat labai sumažėja.
Atrodytų, esame išmokyti vengti druskos, bet jeigu natrio trūksta (minėtoji hiponatremija), gali atsirasti kliedesiai, mėšlungis, silpnumas, galvos skausmai, dingti apetitas ir t.t., o jei tas trūkumas labai didelis, tai galima ir į reanimaciją papulti.
Kodėl kai kam staiga prireikia kažkokio keisto maisto, ar jis negali padaryti žalos organizmui?
Na, turbūt teko matyti kaip, rodos, jiems neįprastą maistą ėda šuniukai – kad išsivalytų skrandis, jie priryja žolių, tos žolės sujungia skrandyje suėstus plaukus. Suėstą žolę jie atryja ir išvemia.
O dėl žmonių, tai ne kartą buvo rašyta apie moterį, kuri valgo smėlį, ir dideliais kiekiais (per savaitę suvalgo iki 30 kg smėlio), tačiau jo sukeltų sveikatos sutrikimų rasta nebuvo. Tiesa, gydytojai yra nustatę, kad jos kraujyje sumažėjęs hemoglobino kiekis. Tad įtariama, kad smėlio valgymas gali būti susijęs su mažakraujyste. Tik bėda, kad jame gali būti ligų sukėlėjų ar kirminų kiaušinėlių.
Tačiau kartais neįprastus dalykus „mėgsta“ vaikai...
Vaikų apetitas apskritai labai keičiasi – vieną dieną nori to, kitą – kito. Kita vertus, kartais jie iš nežinojimo viską ragauja. Skanu neskanu – jiems nesvarbu. Ras kokių tablečių ir, nors jos karčios, gali suvalgyti visą dėžutę. Todėl ir būtina slėpti, ypač nuo mažesnių, nes, jei pasitaikys, pavyzdžiui, beta blokatoriai, gali baigtis labai blogai.
Tačiau kai kurių, rodos, valgomų, produktų kiti netoleruoja ar net kyla alerginės reakcijos?
Čia jau rimtesnės bėdos, nes kai kuriems žmonėms tam tikras maistas gali sukelti labai stiprias alergines reakcijas. Kartais maisto organizmas tiesiog netoleruoja, jei trūksta fermentų tam tikram maistui virškinti (pavyzdžiui, netoleruojantiems laktozės virškinamajame trakte trūksta enzimų, skaidančių pieno laktozę).
Kartais alergija būna žaliam maistui, pavyzdžiui, obuoliams, bet keptus obuolius tokie žmonės valgyti gali, nes alergenai veikiant karščiui suyra. Nuo žalio obuolio gali perštėti burną, patinti liežuvis ir išberti, o keptas tokių reakcijų gali ir nesukelti. Taigi jautresniems asmenims žalius produktus geriau termiškai apdoroti.
Nepakantumo maistui ar alergijos diagnozavimas reikalauja labai daug kantrybės. Jei esate alergiški braškėms, pajusite tai akimirksniu, suvalgę vieną dvi uogas. Bet jeigu jūsų organizmas netoleruoja tam tikros rūšies žuvies, nustatyti, kurios konkrečiai, bus sunkiau. Todėl, jei jau diagnozuota alergija, reikėtų rašyti dienyną, kas sukėlė alergiją, ką valgėte – tiesiog stebėti, kad būtų galima nustatyti, nuo ko ji kyla. Išsiaiškinus pakaks tiesiog vengti tų produktų.
Tačiau kartais, pavyzdžiui, svečiuose, alergiją keliančių produktų išvengti nepavyksta...
Einant į svečius rekomenduojama išgerti antihistamininių vaistų. Taigi iš karto reikia išgerti antihistamininį vaistą ir nepamiršti pasitikslinti maisto sudėtį, nes gali būti ir užslėptų alergenų, pavyzdžiui, esate alergiškas kiaušiniams, o jų gali būti ir mišrainėse ar panašiai. Taip pat vertėtų turėti anafilaksinį rinkinį. Dabar yra švirkščiamasis adrenalinas. Įtarus, kad gali būti stipri reakcija ar net šokas, reikia kuo greičiau į bet kurią vietą, pavyzdžiui, šlaunį, susileisti adrenalino.
Ar alergiją galima „išaugti“?
Alergija maistui dažnesnė vaikams nei suaugusiesiems, kadangi vaikų virškinamoji sistema nesugeba skaidyti kai kurių baltymų molekulių, sukeliančių alerginę reakciją. Todėl alergiški kūdikiai toleruoja tik specialų maistą, kur baltymai jau suskaidyti iki aminorūgščių. Kūdikiams augant, vystosi jų virškinamoji sistema, stiprėja imunitetas, todėl alergija gali ir išnykti.
O kūdikiams ir mažiems iki trejų metų vaikams reikia pasistengti tuos produktus, kuriems jie yra alergiški, eliminuoti iš raciono. Net iki 6 procentų iki trejų metų vaikų pasireiškia alergija maistui. O tarp suaugusiųjų – apie 1 proc. Pienui alergiją gali „išaugti“ trečdalis. Alergija riešutams, vėžiagyviams – visam gyvenimui.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauJau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauŽinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę