Maisto priedų baubas traukiasi

Kažin, ar yra norinčiųjų maitintis mėsa, sūriu ar duona, kurių etiketėse išvardytas ilgiausias maisto priedų E sąrašas. Norėdami jų išvengti, parduotuvėje atidžiai skaitome etiketes, o, neradę produkto be maisto priedų, juos pavadiname net „vitaminais E“... Kokia situacija šiandien, rinkoje uždraudus reklaminius užrašus „Be jokių E“?
 

Uždraudė reklaminius užrašus
Praėjusių metų vasarą po ilgų diskusijų Žemės ūkio ministro sudarytoje darbo grupėje nutarta maisto produktų etiketėse atsisakyti išskirtinumą suteikiančių, absoliučių teiginių „Be E“, „Be jokių E“ ir pan. Gamintojų turimos etiketės su šiais teiginiais galėjo būti naudojamos iki 2011 m. lapkričio 30 d., jei gamintojas savikontrolės sistemos priemonėmis gali pateikti įrodymus, kad gamyboje nebuvo naudoti maisto priedai. Priminsime, kad raide E žymimi ES teisės aktais leidžiami naudoti, esant technologinei būtinybei, tam tikri maisto priedai, be kurių negalima perdirbti maisto produkto.
Reklamos įstatyme pažymėta, kad, ženklinant maisto produktus, draudžiama nurodyti, kad koks nors maistas turi ypatingų savybių, jeigu iš tikrųjų tokiomis savybėmis pasižymi visi panašūs gaminiai. Be to, maisto produktų ženklinime vartoti teiginius „Be konservantų“, „Be dažiklių“ ir pan. draudžiama, jeigu pagal teisės aktų reikalavimus tokių medžiagų atitinkamos rūšies produkte apskritai negali būti.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) nedraudžia vienaip ar kitaip ženklinti maisto produktų, bet gamintojai ant pakuočių ar etikečių privalo pateikti informaciją, kuri atitiktų nustatytus reikalavimus ir neklaidintų vartotojų.
Specialistai jau tikrina
Daugelis maisto gamintojų nuo 2011 m. gruodžio 1 d. pakeitė ženklinimo etiketes, atsisakė reklaminių teiginių, o toliau išskirtiniais ženklais ženklinamus produktus tikrina VMVT, atliekami laboratoriniai tyrimai.
Praėjusių metų pabaigoje (gruodžio mėn.) tarnybos specialistai atrinko įvairių maisto produktų (prieskonių, mėsos, pieno gaminių, padažų, miltinių gaminių, žuvies, grybų, sriubų konservų), kurie paženklinti „Be E“, „Jokių E“, „Jokių pridėtinių E“, „Be konservantų“ ir pan. mėginius laboratoriniams tyrimams atlikti.
Pasak Maisto skyriaus vyriausiosios veterinarijos gydytojos Aurelijos Načienės, tyrimai buvo atlikti Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijoje naudojant akredituotus metodus. Daugelyje maisto produktų konservantų, kaip ir deklaruojama, nerasta. „Tiesa, vieno prieskonių mišinio maltai mėsai etiketėje nurodyta „Be maisto priedų“, tačiau tyrimo metu rasta aromato ir skonio stipriklio – natrio gliutamato“, – sakė A.Načienė. Pakartotinio patikrinimo metu minėtų prieskonių nerasta ir išsiaiškinta, kad prekybos centruose pardavinėjami jų likučiai. Įmonė buvo įpareigota surinkti prieskonius iš prekybos centrų ir juos teisingai paženklinti. Kito tyrimo metu vienoje silkių filė nustatytas E-621 aromato ir skonio stipriklis. Šiais metais ketinama tęsti maisto produktų, paženklintų teiginiais „Be jokių E“, „Be konservantų“, „Be dažiklių“ ir pan., laboratorinius tyrimus.
2011 m. rinkoje dėl teisės aktų reikalavimų pažeidimų neatitiko 210 tonų maisto. Daugiausiai aptikta maisto produktų ženklinimo, saugos, tinkamumo vartoti terminų ir kokybės pažeidimų. Sustabdyta ar uždrausta tiekti į rinką dažniausiai dėl ženklinimo pažeidimų (85,4 tonos), mažiausiai – dėl prastos produktų kokybės (25,1 tonos).


[klausimas]2011 m., palyginti su 2010 m., rinkoje nustatyta mažiau mėsos (5,7 t ir 10 t) ir jos gaminių (3,2 t ir 6 t), žuvų ir vėžiagyvių produktų (22 t ir 35 t), nealkoholinių gėrimų (17,6 t ir 34,8 t) pažeidimų. Tačiau užfiksuota daugiau kiaušinių (38 t ir 6 t), daržovių (24 t ir 5,6 t), aliejinių kultūrų sėklų (19 t ir 0,1 t), aliejaus produktų (24 t ir 14 t) pažeidimų. [/klausimas]
Ar galime tikėti užrašais?
Gydytoja A. Načienė sako, jog ilgamečiai maisto kontrolės duomenys rodo, kad gamintojai patys labiausiai suinteresuoti vartotojui pateikti teisingą ir informatyvų jų pagaminto maisto produkto apibūdinimą.
„Ženklinimo pažeidimų, kai sąmoningai bandoma pateikti vartotojus klaidinančią informaciją ar maisto klastojimo atvejų nustatome labai retai. Manau, kad vartotojai tikrai gali pasitikėti gamintojo pateikiamu produkto sudėties aprašymu, kita svarbia informacija, pavyzdžiui, tinkamumo vartoti terminu“, – tikina specialistė. VMVT darbuotojai džiaugiasi, kad vartotojai vis aktyvesni ir, pastebėję negeroves, stengiasi informuoti kontroliuojančius specialistus.
A.Načienė kiekvienam skeptikui norėtų pasakyti, kad objektyvūs maisto produktų gamybos kontrolės ir laboratorinių tyrimų duomenys rodo, jog mūsų gamintojai yra verti pasitikėjimo.
Galima kepti be priedų, parduoti be vargo
Šakiuose įsikūrusi kepykla, kurioje jau dešimtmetį kepa duoną, kitus jos gaminius, kuriems naudojamos natūralios lietuviškos žaliavos: skaldyti grūdai, rupiai malti ruginiai miltai, sijoti ir pasijoti ruginiai ir kvietiniai miltai, ruginis salyklas ir t.t. Pasak rinkodaros vadybininkės Vaidos Blekaitytės, į ruginę duoną dedamas tik natūralus ruginis raugas, kuris pakeičia bet kokius maisto priedus. Dauguma kepyklėlės kepamų duonų paruoštos tik su plikiniu, be stabilizavimo, kildinimo ir purinimo medžiagų. Šios kepyklos produkcija prekiaujama 34-iose parduotuvėse Marijampolės, Tauragės apskrityse. Ar įmanoma parduodant sveikus gaminius vystyti verslą ir ar populiarūs tokie kepiniai?
„Iki praėjusių metų gruodžio pradžios ir mes reklamavome, t.y. ant pakuotės rašėme, kad mūsų gaminyje nėra jokių E. Tačiau pakeitę pakuotę nepastebėjome, kad būtų to produkto būtų parduodama mažiau. Žmonių neapgausi ir taip lengvai nepriviliosi reklaminiais užrašais – pati ne kartą dalyvavau degustacijose mugėse ir pastebėjau, kad vartotojai puikia atskiria natūraliai keptą duoną nuo „prifarširuotos“ kildinimo stabilizavimo medžiagų ir kt.“, – pasakojo V.Blekaitytė. Tiesa, per daugelį metų šios Šiaulių kepyklos kepėjai jau užsitarnavo pirkėjų pasitikėjimą, kurį itin brangina, t.y. turi savą pirkėją.
Ieškoma alternatyvų
Vieni toksiškiausių šiuo metu naudojamų konservantų yra nitritai, todėl pasaulio mėsos produktų gamintojai ieško jiems alternatyvų. Šiuo metu yra tiriami keli alternatyvūs variantai, kurių poveikis panašus į natrio nitrito (E250) ir kalio nitrato (E252), taip pat jie gali užtikrinti mėsos ir jos produktų, tarp jų ir ekologiškų, spalvos stabilumą ir mikrobiologinę saugą.
Kauno technologijos universiteto Maisto instituto mokslininkai šiuo metu tiria kai kurių prieskoninių daržovių naudojimą gaminant mėsos produktus. Augant šioms daržovėms, jose kaupiasi nitratai, dėl mikroorganizmų poveikio mėsos produktuose virstantys nitritais, kurie ir stabilizuoja mėsos produktų spalvą, pageriną jų mikrobiologinę saugą. Taip pat tiriamas nitritų ar bent jų didesnės dalies produkte pakeitimas kitais, mažiau toksiškais konservantais (pavyzdžiui, organinių rūgščių druskomis), užtikrinančiais mėsos produktų mikrobiologinį stabilumą, ir dažikliais (pavyzdžiui, anato), galinčiais suteikti mėsos produktams norimą spalvą. Kol kas dar nėra atlikta tiek tyrimų, kad būtų galima teigti, jog minėti alternatyvūs variantai – prieskoninių augalų ar kitų maisto priedų naudojimas užtikrins daugelio mėsos gaminių stabilumą ir saugą. Pasak šioje srityje dirbančio dr. Algirdo Liutkevičiaus, kiekvieno ekologiško mėsos produkto gamybos atveju būtina atlikti išsamius produkto saugos bei kokybės tyrimus ir tik tada spręsti apie alternatyvaus varianto priimtinumą.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai