){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Lašiniai reguliuoja medžiagų apykaitą
Viena klubo narė Virginija, numetusi 15 kilogramų antsvorio, juokavo, kad kaime vasarą nelabai tebuvę iš ko rinktis, tad ji vis lašinių kąsnelį bekramtanti. Visi šaipėsi: nepavyks sulieknėti. O juk pavyko. Ir tai – natūralu.
Per dieną tinka suvalgyti apie 10–30 g lašinių. Paprastai sakau: kaip degtukų dėžutę. Galima valgyti ir ne tik ne storėti, bet plonėti. Galima valgyti ir ne tik nepakenkti sveikatai, bet maitintis sveikiau. Valgydami natūralų maistą, organizmui suteikiame reikiamos energijos ir mažiau jį teršiame abejotinos vertės produktais. Lašiniai sveikatai nekenkia, jei vartojami saikingai. Atvirkščiai – jie naudingi sveikatai.
Egzistuoja toks stereotipas: riebalai – blogybė. Netiesa. Riebalai nėra blogybė, blogybė yra jų perteklius. Riebalai būtini organizmo gyvybinei veiklai. Jų trūkstant, atsiranda daugybė sveikatos problemų. Riebalai nėra tik kalorijos. Jie yra svarbūs mūsų organizme vykstantiems procesams.
Nuolat kalama į galvas, esą nesočios riebalų rūgštys išgelbės nuo cholesterolio kiekio kraujyje didėjimo. Bet juk būtent lašiniuose yra net 60 procentų nesočiųjų riebalų rūgščių, pvz., arachidono rūgšties. Ji svarbi širdies veiklai (yra miokardo fermento komponentas), dalyvauja metabolizmo procesuose – padeda organizmui pasisavinti maisto medžiagas.
Lašiniai dėl juose gausiai esančios arachidono rūgšties veikia medžiagų apykaitą, padeda sulieknėti.
Beje, gerontologų nuomone, lašiniai priskirtini prie senėjimą stabdančių produktų.
Ar jie gali būti naudingi?
Sakoma, senovėje žmonės mažiau sirgę. Ne visai taip. Tačiau riebalus vartojo tinkamesnius žmogaus organizmui. Lietuviai nuo seno ne tik valgė lašinius, bet jais ir gydėsi. Liaudies medicina puikiai žino lašinius ne tik kaip dantų skausmo malšinimo priemonę. Lašiniai būdavo dedami ant skaudamų sąnarių, išoriškai vartoti mastitui gydyti. Naminius lašinius duodavo vaikams kaip profilaktikos priemonę nuo slogos, juos vaikai kramtydavo ir dygstant dantukams (dabar pakeitėme plastikiniais kramtyti skirtais žaislais).
Valgantiesiems lašinius pagrūmojama, esą rizikuojama prikaupti aterosklerozinių plokštelių. Nediskutuotina: cholesterolio kiekio padidėjimas yra tiesus kelias į daugelį lėtinių ligų. Tik kaip jį siekiame sumažinti? Ar neskubame su vandeniu išpilti ir kūdikį?
Patariama: nevalgyk lašinių. Žmogus nebevalgo. Ar pagerėja? Anaiptol. Kodėl? Ogi yra vadinamasis gerasis cholesterolis, ir lašiniuose esančios medžiagos kaip tik yra jo transportuotojos. Atsisakydami šio šaltinio, ne sumažiname cholesterolio kiekį kraujyje, o iškreipiame gerojo ir blogojo cholesterolio pusiausvyrą: gerojo sumažėja, o kenksmingojo – santykinai padaugėja.
O ką tas „blogietis“ veikia mūsų organizme? Be cholesterolio neįsivaizduojamos mūsų smegenys. Garsus vokiečių mokslininkas biochemikas U. Pollmer‘is, išleidęs knygą „Cholesterolio mitas“, sako, kad „mitybos specialistai, rekomenduojantys grįžti prie grūdų ar neapdorotų augalų, turėtų pirmiausia gerokai susimažinti savo dideles smegenis arba pasirūpinti dviem metrais gaubtinės žarnos“.
Odė lašiniams
Nuo lipidų ir jų apykaitos procesų priklauso viso organizmo ir kiekvienos jo sistemos, organo ir ląstelės būsena. Lipidų funkcijos organizme neapsiriboja tuo, kad užtikrina įvairių mineralinių medžiagų ir riebaluose tirpių vitaminų (pvz., vit. D) pasisavinimą. Cholesterolio reikia antinksčių ir lytiniams hormonams gaminti. Jis dalyvauja kraujo komponentų sintezėje, nuo jo sąlyginai priklauso rūgščių ir šarmų pusiausvyra. Jis formuoja išorines ląstelių membranas. Būtent cholesterolis reguliuoja membranų pralaidumą, tulžies rūgščių apykaitą, veikia hormonų sistemos aktyvumą.
Ląstelių veiklai, cholesterolio apykaitai būtina arachidono rūgštis. O iš kur jos gauname? Vienas iš šaltinių – lašiniai.
Arachidono rūgštis yra nepakeičiama riebalų rūgštis, būtina organizmui. Paradoksas, tačiau įprastai sočiųjų riebalų šaltiniu laikomuose lašiniuose esanti arachidono rūgštis priskiriama nesotiesiems riebalams. Beje, lašiniuose esančios riebalų rūgštys yra daug vertingesnės už esančias kituose produktuose (tarkim, svieste). Lašinių biologinis aktyvumas maždaug penkis kartus didesnis negu jautienos riebalų ar sviesto.
Riebalai riebalams nelygu
Taip, augaliniuose aliejuose, žuvų taukuose esančios nesočios riebalų rūgštys mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje. Tačiau svarbus yra sočiųjų ir polinesočiųjų riebalų rūgščių santykis, svarbu, kad maždaug trečdalį suvartojamų riebalų (o jų per parą reikia apie 100 gramų) sudarytų gaunami iš augalinių aliejų. Labai svarbu ir santykis tarp omega 3 ir 6 nesočiųjų riebalų rūgščių.
Na, o ypač daug cholesterolio turinčių produktų sąrašuose lašiniai atsiduria vos 20–30-oje vietoje, po „nekaltų“ majonezų ar „augaliniuose“ sausainiuose esančių kiaušinių miltelių. Kažkodėl „pamirštama“ priminti, kad kepiniai su kiaušinių milteliais yra daug pavojingesni, nes kiaušinių milteliuose yra net keliasdešimt kartų daugiau cholesterolio negu lašiniuose (tiksliau – per 19 kartų: kiaušinių milteliuose – 1900 mg/100g, o lašiniuose – tik 99 mg / 100 g.).
Viskam reikia saiko
Ir vis dėlto lašinių, kaip ir kitų gyvulinės kilmės produktų, ribojimas turi pagrindo. Ypač daug cholesterolio turinčiais produktais (pvz., ir silke, ne tik lašiniais) negalima piktnaudžiauti.
Saikingai valgant, lašiniai yra ypač naudingas produktas. Bet civilizacijos nukamuotam žmogui dažnai atrodo, kad visko, kas gera, reikia kuo daugiau. Tačiau mūsų organizmas šiuose žaidimuose nedalyvauja. Tad saikas išlieka labai svarbus. Lietuviai būtinai valgydavo lašinus, bet valgydavo juos nuosaikiai – kai sunkiai dirbo ar per šventes.
Riebalų (ir augalinių, ir gyvulinių) perteklius ne tik skatina nutukimą, aterosklerozės vystymąsi, bet ir gresia tulžies pūslės akmenlige, gali pakenkti kasai, nualinti kepenis. Bet priežastis yra ne gyvulinių riebalų vartojimas, o netinkama mityba, kai pažeidžiamas augalinių ir gyvulinių riebalų vartojimo balansas.
Ar verta keisti margarinu?
Pavojingesni sveikatai yra ne lašiniai, ne gyvuliniai riebalai, o tai, kuo skatinama juos keisti. Esą sveikos mitybos vardan. Deja. Pakaitinti augaliniai aliejai vandenilio junginiuose tampa kieti – panašūs į sviestą – taip gaunami tepamieji mišiniai, margarinas. Lašinius keičiant šiais cholesterolio neturinčiais produktais, galima pakenkti sveikatai – organizmo jokios teorijos neapgauna. Hidrogenizuoti riebalai yra dirbtinės medžiagos. Jie gali neigiamai paveikti medžiagų apykaitą, imuninę ir kitas sistemas. Kai kurie mokslininkai tvirtina, kad jie yra toksiški, gali sukelti 2 tipo diabetą, onkologines ligas ir padidinti nevaisingumo, apsigimimų riziką.
Harvardo universiteto (JAV) mokslininkai 1994 metais paskelbė, kad hidrogenizuotų riebalų vartojimas daugiau negu 200 proc. padidina širdies ligų riziką. Be to, juose aptinkama gamybos procese naudotų sunkiųjų metalų pėdsakų. Akivaizdu, kad jie daug pavojingesni negu lašiniai.
Hidrogenizuoti riebalai (primenu, kad tai margarinas, tepieji mišiniai) pasaulyje dalinai draudžiami jau nuo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio. Galutinio sprendimo PSO (Pasaulinė sveikatos organizacija) dar nepriėmė, tačiau Danijoje kai kuriose JAV valstijose hidrogenizuotų riebalų vartojimas ribojamas arba draudžiamas.
Tad tai, kad produktas neturi cholesterolio, nėra sveiko maisto požymis. Net apie 70–80 proc. cholesterolio pasigamina pačiame organizme. O margarinai, nors neturi cholesterolio, bet skatina blogojo gamybą organizme. Beje, įdomus faktas: cukrus taip pat neturi cholesterolio, bet blogojo cholesterolio gamybą skatina.
Tad sunku vienareikšmiškai atsakyti, kas gi tie tikrieji širdies ir kraujagyslių ligų bei kitų sutrikimų, sukeliamų padidėjusio cholesterolio kiekio, agentai.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauJau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauŽinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Reikėtų: 350 gramų sūdytų lašinių (be raumenų ir odos)
1 galvutės česnako,pagal skonį kario, imbiero.
Lašinius ir česnaką ir imbierą sumalti mėsmale, pridėti kario
ir gerai sumaišyti. Tepti ant juodos ruginės duonos.
Skanaus!