Dryžuotieji atvykėliai ant lietuvių stalo

Jau įprasta, kad vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje mūsų pakelėse ir prekybos centruose smarkiai padaugėja ne mūsiškių, bet, ko gero, jau ir ne egzotinių, nes visiems įprastų vaisių – arbūzų. Būtent dabar, kai jie pigiausi, ir perkame daugiausiai. Kuo mums naudingi šie dideli sultingi vaisiai be to, kad yra skanūs ir, kaip žinome, puikiai malšina troškulį?
 

Tėvynė – Pietų Afrika


Žydai ir arabai arbūzus augino jau 1500 m. prieš Kristų. Rusijoje šis vaisius paplito IX amžiuje. Tada rusai juos vadino „didžiaisiais agurkais“. Vakarų Europoje arbūzai dėka kryžiuočių riterių paplito XI–XII amžiuje. Šiuo metu įvairios arbūzų rūšys dažniausiai auginamos pietiniuose bei pietrytiniuose Europos kraštuose.

 

Turtingas ir naudingas sveikatai


Arbūzas priklauso Cucurbitaceae šeimai. Jai taip pat priklauso agurkas, melionas, cukinija, moliūgas. Arbūze yra apie 92 proc. vandens, kitą dalį sudaro vertingas cukrus sacharozė, gliukozė, fruktozė, pektinai, ląsteliena.
Arbūzas turi vitaminų ( A, B2, B6, C, PP, karotino, folio rūgšties), mikroelementų (magnio, kalio, kalcio, fosforo, geležies), antioksidantų (likopeno, liuteino, zeaksantino), organinių ir aminorūgščių.
Labai naudingos ir arbūzo sėklos, turinčios įvairiausių mikro- ir makroelementų, polinesočiųjų riebiųjų rūgščių, karotinoidų.
Tai puikus dietinis vaisius, padedantis sergant inkstų, širdies, tulžies ligomis, tinka akmenligės, vidurių užkietėjimo profilaktikai. Įdomu tai, kad arbūzo vaisiuje esanti folio rūgštis ir vitaminas C stabdo aterosklerozės vystymąsi.
Arbūzas padeda stiprinti organizmą, gerinti apetitą, baltymų pasisavinimą, laisvinti vidurius, tinka esant mažakraujystei. Šis sultingas vaisius naudingas sergant podagra, artritu, gastritu, kepenų ligomis.
„Beje, tai ir „vaistas“ visiems, turintiems polinkį į apkūnumą. Arbūzas maloniai malšina troškulį, iš organizmo pašalina šlakus, toksinus, druskas, – teigia Birštono sanatorijos „Tulpė“ ilgametė gastroenterologė dietologė Vilma Mitalienė. – Po žievele esanti žalioji arbūzo dalis – vertingas antioksidantas, padedantis nuo sklerozės. Tad, atėjus rudeniui, valgykime jo iki soties”.
Arbūzą rekomenduojama valgyti ir pajutus pagirių simptomus – jame esantys šarminiai junginiai neutralizuoja acidozę pagirių metų ir taip sumažina abstinencijos sindromą.
Arbūzų sėklose esantys cinkas ir selenas normalizuoja prostatos veiklą, todėl vyrams tai gera profilaktinė priemonė nuo prostatos sutrikimų. Be to, arbūzo sėklos apskritai gerina seksualinę sveikatą.
 

Gražina odą ir plaukus


Gera žinia dailiosios lyties atstovėms – arbūzas ne tik padeda dailinti kūno linijas, bet ir gerinti odos bei plaukų būklę.
Arbūzą patartina valgyti ir nėščioms moterims, nes šie vaisiai turi daug vitamino B6, kuris labai svarbus vaisiaus vystymuisi.
Valgykite arbūzo, jei išbėrė odą, vargina inkštirai ar sergate odos ligomis, o balta vaisiaus žievele švelniai patrinkite problemines odos vietas. Tai sumažins odos niežulį ir perštėjimą.
Arbūze esantys B grupės vitaminai stiprina odą, gerina jos struktūrą, o C ir E vitaminai atitolina odos senėjimą, mažina ir išlygina raukšles. Jeigu arbūzus valgysite reguliariai, gali sumažėti paakių patinimai, gražesnė tapti odos spalva.

{banner-25}
Naudinga pasidaryti arbūzo kaukę, kuri atgaivins sausą ir pavargusią odą.
 

Arbūzo kaukė


Užtepkite arbūzo minkštimo ant veido ir palaikykite 15–20 min. Po to nuplaukite drungnu vandeniu ir patepkite odą drėkinamuoju kremu. Šią kaukę ant veido galite dėti dažnai.
 

Ne tik liaudies medicinoje


Nuo senų senovės arbūzas pripažintas gera šlapinmo išsiskyrimą skatinančia priemone. Mūsų senoliai gerdavo arbūzo žievelių nuovirą, jei skaudėdavo širdį ar vargindavo inkstų ligos.
Arbūzo sultys pašalina iš organizmo skysčių perteklių, o maistinės skaidulos – mažina cholesterolio kiekį.
Moksliniais tyrimais nėra patvirtinta tiesa tai ar ne, bet manoma, kad arbūzas didina ir vyrų lytinę potenciją. „Arbūze daug natūralaus antioksidanto likopeno, kuris vaisiui suteikia raudoną spalvą. Likopenas mažina vėžio tikimybę, saugo nuo širdies ligų, stiprina imuninę sistemą”, – sako gastroenterologė dietologė V. Mitalienė.
 

Arbūzo dieta


Jei sergate podagra, norite išsivalyti organizmą ar numesti svorio, naudinga vieną dieną per savaitę valgyti tik arbūzus. Šis vaisius nekaloringas ir turi daug ląstelienos, todėl išvalo žarnyną lyg šepetėlis. Arbūzų dieta (vaisius ar jo sultys) išplaus iš organizmo toksines medžiagas, išvalys iš inkstų ir tulžies pūslės smėlį ir padės pasišalinti mažiems akmenėliams. Tai ir natūrali šlapimo išsiskyrimą skatinanti priemonė.
„Arbūzo dieta ypač vertinga sergant inkstų ligomis, atliekant inkstų dializę, kai turi būti ribojamas maisto produktų, turinčių baltymų ir kalio, kiekis”, – sako gydytoja gastroenterologė Vilma Mitalienė.
 

Alergija arbūzui?


Pasak Kauno medicinos universiteto klinikų gydytojos alergologės dr. Eglės Vaitkaitienės, alerginės reakcijos arbūzui yra gana retos. Tačiau kartais suvalgius arbūzo jau po kelių ar keliolikos minučių gali pasireikšti specifiniai alergijos simptomai – burnos gleivinės dilgčiojimas, lūpų ir liežuvio paburkimas, tinimas, nosies užgulimas, taip pat pilvo skausmai (net vėmimas), odos niežulys ir bėrimas.
„Minėtieji alergijos simptomai gali pasireikšti bet kuriuo metų laiku, tačiau dažniau pastebimi augalų žydėjimo metu. Jeigu esate jautrus ambrozijos augalui, pievų žolėms ar beržo žiedadulkėms, tikėtina, kad būsite jautrus ir arbūzui. Kartu greičiausiai ir kitiems Cucurbitaceae šeimos vaisiams – agurkui, melionui, cukinijai bei moliūgui. Asmenys, alergiški lateksui, taip pat turi būti atsargūs valgydami arbūzą, nes yra pastebėtos alerginės reakcijos tarp latekso ir šio vaisiaus. Venkite arbūzo, jei esate pastebėję alerginę reakciją jam. – pataria alergologė. – Visuomet turėkite su savimi antihistamininių vaistų, kad laiku numalšintumėte netikėtai pasireiškusią alerginę reakciją”.
 

Keletas patarimų


Skanūs arbūzai paprastai auga šiltuose kraštuose, todėl pirkite atvežtus iš Vidurinės Azijos, Ukrainos, Gruzijos, Turkijos ir pan.
Nepirkite arbūzų šalikelėse, prie judrių kelių, nes vaisiaus žievė sugeria toksines medžiagas ir galima apsinuodyti nitratais.
Arbūzus pirkite parduotuvėse ar turguose, esančiuose bent 5 metrus nuo kelių bei magistralių.
Rinkitės verčiau mažesnį nei perpjautą arbūzą, nes jo minkštime greitai dauginasi bakterijos, be to, blogėja skonis bei aromatas.
Įsidėmėkite prinokusio vaisiaus požymius: žievės dryžiai turi būti kontrastingi: ryškūs tamsūs ir šviesūs dryžiai reiškia, kad arbūzas buvo nuskintas jau prinokęs.
Jei ant žievės pamatysite geltoną dėmelę – tai ženklas, kad vaisius augo lysvėje.
Lengvai bakstelkite pirštais į arbūzą: jis šiek tiek rezonuoja, nes prinokusio arbūzo minkštime gausu mikroertmių.
Prapjovę arbūzą tuoj pat jį valgykite.
Šaldytuve neperpjautą arbūzą galite laikyti net dvi savaites, o supjaustytą suvalgykite tą pačią ar sekančią dieną.
 

Arbūzo testas


Jei įdomu, ar arbūzą auginant nebuvo naudota daug chemikalų, padarykite bandymą. Sutrinkite arbūzo minkštimo gabalėlį stiklinėje vandens. Jei arbūzas švarus, vanduo tik šiek tiek taps drumzlinas, o jeigu yra pamaitintas nitratais, nusidažys ryškia raudona spalva.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai