){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Tam, kad iš arčiau susipažintume su Lietuvoje rečiau vartojamomis jūros gėrybėmis – juk lydeką, menkę ar stintas ir taip puikiai pažįstame – šioje teksto dalyje kiek plačiau kalbėsime ne apie žuvį, bet kitus jūros gyventojus. O jų sūriame vandenyje yra itin daug, pačių įvairiausių, išsiskiriančių savo išvaizda, savybėmis, skoniu. Ir nesvarbu, ar šiais patiekalais mėgaujatės kartą per savaitę, mėnesį ar per metus – kaskart atsiveria vis nauja, ypatinga skonio puokštė, priklausanti nuo to, iš kur atgabentos, kaip laikytos bei kaip paruoštos gėrybės.
Jūros gėrybes galime suskirstyti į dvi grupes: vėžiagyvius ir moliuskus.
Vėžiagyviai – tai krabai, omarai, langustinai (norvegiškieji omarai), krevetės: jie slepiasi savo kietoje kriauklelėje – kiaute, taip pat turi replytes.
Moliuskai – tai bestuburiai: dvigeldžiai, galvakojai bei pilvakojai. Dvigeldžiai – austrės, midijos, geldutės, širdutės bei jūrų šukutės, galvakojai – tai aštuonkojai, sepija ir kalmarai, o pilvakojai – jūrų sraigės.
Valgymui jūros gėrybės patiekiamos šviežios, šaldytos, džiovintos, marinuotos, rūkytos – priklausomai nuo jų rūšies, įpročių, pomėgių ir skonio.
Dvigeldžiai moliuskai auga vandenynuose bei jūrose prie kranto, švariame vandenyje. Neapdorotas ir šviežias galima valgyti tik austres, todėl tai – ne tik delikatesas, bet ir įdomi patirtis pradedantiesiems.
Austrių rūšių yra labai daug, jos visos – skirtingos, pradedant dydžiu, forma ir skoniu, baigiant – auginimo būdu (dirbtinai auginti austres – populiarus ir pelningas verslas).
Prieš valgant jūros gėrybes labai svarbu tinkamai jas paruošti, nes apsinuodijimas jomis – vienas stipriausių. Kaip jau minėta, austrės valgomos šviežios, todėl reikalauja mažiausiai pastangų gaminimui – šiek tiek šviežios citrinos sulčių, taurė vyno ir – skanaus.
Vis dėlto, prieš pradedant užkandžiauti, būtina patikrinti austrių kokybę, t.y. įsitikinti, jog jos šviežios. Jei kriauklė užsivėrusi – ji šviežia, jei atvira – tikriausiai jau mirusi ir nuodinga. Tačiau kartais austrės mėgsta „pajuokauti“, tad jei pabeldus į kriauklę moliuskas ją užvers – reiškia yra gyvas. Šviežia austrė, laikant šaltai, išlieka apie savaitę, nors žinoma, savo skoniu neprilygs tik ištrauktai iš jūros.
Labai svarbu įsidėmėti, jog visų kitų moliuskų neapdorotų valgyti negalima: midijas, razorus ir t.t. būtina paruošti.
O štai aštuonkojus galima valgyti ir šviežius (carpacho), ir pagamintus. Šį jūros gyvį virti reikia apie valandą, į vandenį įdėjus druskos, citrinos, pipirų. Svarbiausia neišimti per anksti, bet ir nepervirti. Jį taip pat galima kepti orkaitėje.
Krevetės – vienas iš puikiausių garnyrų arba salotų priedų. Jas pagaminti taip pat labai paprasta, apkepant alyvuogių aliejuje su česnaku, petražolėmis, galima paskaninti baziliku, baltuoju vynu.
Žinant jūros gėrybių gaminimo pagrindus – visa kita tenka vaizduotei. Kiekvienas, pagal savo skonį, atras puikiausius priedus, patiekalų receptus bei gėrimus. Tad svarbiausia taisyklė – šviežumas. O jeigu kol kas nežinote, nuo ko pradėti, nueikite į restoraną ir pirmąjį savo receptą tiesiog „nusižiūrėkite“.
Sužinojome apie jūros gėrybių tipus, skonį, paruošimą, tačiau būtų neteisinga pamiršti jų didžiulės naudos sveikatai.
Jūrų gėrybės yra puikus gerųjų omega 3 riebalų rūgščių ir gerųjų mineralų šaltinis. Omega 3 riebalų rūgštys yra svarbios vėžio prevencijai: anot tyrimų, žmonėms, reguliariai vartojantiems žuvies produktus, rizika susirgti burnos, gerklės, pilvo, gaubtinės ir tiesiosios žarnų, kasos, plaučių, krūtų ir prostatos vėžiu yra mažesnė. Šios žuvyje ir moliuskuose esančios rūgštys žmogų saugo ir nuo širdies ligų, o, pasak kai kurių tyrėjų, gali būti itin reikšmingos dar negimusio vaiko vystymuisi įsčiose. Ypač nervų sistemos bei akių vystymuisi. Pakankamas jūros gėrybių vartojimas taip pat sumažina ir Alzheimerio ligos riziką.
Austrės, omarai, krabai ir kt. yra naudingi ir dėl savo visaverčių baltymų – pagrindinių organizmo ląstelių bei audinių statybinės medžiagų – jose gausu ir jodo, vitaminų A ir D.
Štai krevetės – tikras vitaminų ir mineralinių medžiagų lobis. Jose daug B grupės vitaminų, beveik nėra riebalų, tačiau pakankamai baltymų (100 g krevečių turi apie 24 g baltymų, 2 g riebalų). Kalmaruose baltymų taip pat nemažai, riebalų praktiškai nėra (100 g kalmarų 18 g baltymų, 0,3 g riebalų), jie turtingi C ir B vitaminų, mikroelementų ir medžiagų, padedančių suaktyvinti virškinimą.
Vis dėlto reikėtų būti saikingiems ir prisiminti, jog jūrų gėrybėse yra cholesterolio, tad, nors ir kaip mėgtumėte šį maistą ar stengtumėtės gauti jame esančių naudingųjų medžiagų, nevalgykite jo kasdien. Dietologai jūros gėrybėmis ir žuvimi mėgautis rekomenduoja 3 kartus per savaitę.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauJau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauŽinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę