){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Pats valgymo aktas yra ne vien fizinis materialus, bet turi gilią dvasinę prasmę. Maistą reikia gerbti ir valgyti susikaupus, palaiminus ir padėkojus tiek produktą auginusiai žemei, tiek žmonėms. Ne veltui įvairių ritualinių švenčių metu gaminame įvairius tam tikslui skirtus patiekalus, pavyzdžiui, Kūčioms ar Velykoms. Kartu gauname ir subtiliąją energiją, kuri padeda mums gyventi, prisitaikyti ir keistis. Teisingas mitybos supratimas ir derama pagarba jai padeda žmogaus dvasiniam augimui.
Retkarčiais negailėkite laiko maisto, tegu ir paprasto, gamybai. Jūsų meile sušildytas maistas teigiamai veiks šeimos narius. Ne veltui sociologiniai tyrimai teigia, kad rečiau skiriasi tos šeimos, kurios bent sekmadieniais susėda prie gražiai serviruoto pietų stalo svetainėje ir iš širdies pabendrauja.
Daugelis soduose (ir ne tik) gyvenančių lietuvių jau turi savo įprastas lietuviškų kvapniųjų sodo ir miško žolelių kompozicijas, kuriomis galima pamaloninti šeimos narių ir svečių skrandį bei širdį. Kartu tai yra kūryba, kurioje gali dalyvauti kiekvienas. Įvairių žolelių arbatų gėrimas gali tapti ritualu tiek šeimoje, pavakarių ar vakarienės metu, netgi nedideliame darbo kolektyve. Tai suartina žmones. Ne veltui nuo seno apie žmogų, kuriam jaučiame antipatiją, sakome : „Niekada nesėsiu su juo prie bendro stalo“.
Dar viena svarbi maisto produktų ypatybė – kad jie yra tarsi mūsų kūrybos laukas. Kiek daug žmonių dirba laukuose ir maisto pramonės gamyklose, kiek konditerijos cechuose, kavinėse ir valgyklose. O dar kiek tiesiog pardavinėja maisto produktus parduotuvėse ar turguose. Visų jų rankų ir širdies energija palieka savo pėdsaką produkte ir taip patenka jį vartojantiems žmonėms. Ir negalime kaltinti tų, kurie pikti ir nusiminę prisideda prie didžiosios kūrybos. Geriau paklauskime, kuo mes prisidėjome, kuo jiems pasitarnavome, kad sušildytume jų žvilgsnį, širdį ir gyvenimą.
Kiekvienas išsilavinęs žmogus turi nusimanyti apie maisto produktų sudėtį, jo gamybos būdus, mokėti pasirinkti produktus. Taip pat svarbu susigaudyti, ką mums parodo maisto produkto etiketė: ar maiste yra gyvų naudingų žarnynui bakterijų, ar maisto produktas nėra genetiškai modifikuotas, kokiu būdu pagamintas, kokie maisto priedai ir konservantai panaudoti, ar yra jame kokių nors biologiškai veiklių sveikatai naudingų junginių. Šios informacijos nereikėtų ignoruoti.
Kinų medicina teigia, kad žmogus dalį energijos gauna gimimo metu ir ji saugoma inkstų kanale. Kita dalis energijos gaunama kvėpavimo metu su įkvepiamu oru, o trečia – su maisto produktais. Liežuvis yra tarsi antena (kasos-blužnies kanalo išraiška), kuris maisto subtiliąją energiją tarsi išskaido ir nukreipia į atitinkamą energinį akupunktūrinį kanalą. Labai svarbu valgyti iš lėto, ilgai kramtyti, nes subtilioji energija įsisavinama būtent burnos ertmėje, o vėliau šiek tiek ir iš skrandžio. Kadangi žmogus miršta tada, kai išsenka jo paveldėta energija, labai svarbu ją taupiai naudoti, tai yra gauti kuo daugiau subtiliosios energijos taisyklingai kvėpuojant ir su maisto produktais.
Daugiausia subtiliosios energijos turi visiems žinomi adaptogenai (ženšenis, eleuterokokas, kininis citrinvytis, remanija, aralija, kulkšnė, Rytuose vadinama astragalu) bei augalinis maistas – grūdai, vaisiai ir daržovės, prieskoniai.
1.Avokadas. Avokaduose esantys riebalai – „gerieji“ arba oksidacijai atsparios mononesočiosios rūgštys. Avokados mažina bendrą cholesterolio koncentraciją ir gerina naudingojo DTL ir žalingojo MTL cholesterolio santykį. Šiuo požiūriu avokadai duoda didesnį efektą negu mažai riebalų turinti dieta. Be to, avokadai turi daug kraujagysles saugančio elemento kalio.
2.Uogos. Vaivorai, spanguolės, braškės (žemuogės), avietės turi daug antioksidantų. Vaivoruose gausu antioksidantų antocianinų – net 3 kartus daugiau negu žaliojoje arbatoje ir raudonajame vyne. Ir vaivorai, ir spanguolės padeda išvengti šlapimo takų infekcijos. Braškės pasižymi ypatingu gebėjimu apsaugoti nuo vėžio.
3.Brokoliai. Juose yra daugybė medžiagų, neutralizuojančių laisvuosius radikalus. Jų vartojimas labai sumažina tikimybę susirgti vėžiu, ypač storosios žarnos, plaučių bei krūties, taip pat širdies ir kraujagyslių ligomis.
4.Kopūstai. Kaip ir brokoliai, baltagūžiai kopūstai yra veiksmingi antioksidantai. Saugo nuo storosios žarnos, krūties ir skrandžio vėžio. Kopūstuose esantis antioksidantas indolas-3-karbinolas padeda pašalinti iš organizmo žalingus estrogenus, skatinančius krūties vėžį. Tokiam efektui gauti reikėtų kasdien suvalgyti nuo penktadalio iki trečdalio kopūsto galvos. Veiksmingiausi yra garbanotieji kopūstai. Kopūstus geriausia valgyti nevirtus arba šiek tiek apvirtus.
5.Morkos. Morkų gebėjimas gelbėti nuo senatvės ligų yra tapęs legenda. Ištirta, kad valgant ne mažiau nei penkias morkas per savaitę, daugiau kaip du kartus sumažėja rizika patirti insultą, sumažėja cholesterolio koncentracija, sumažėja plaučių vėžio rizika, tikimybė susirgti akių ligomis. Vienoje morkoje yra maždaug 6 mg, o puodelyje sulčių 24 mg beta karotino.
6.Citrusiniai vaisiai. Apelsinuose yra tiek daug antioksidantų, kad jie yra natūralūs visų vėžinių navikų slopintojai. O greipfrutuose, tiksliau sakant, jų plėvelėse, dar yra ypatingos ląstelienos, kuri efektyviai mažina cholesterolio kiekį ir netgi gali išgydyti senatvinę aterosklerozę; juose taip pat yra gliutationo, kuris pašalina įvairius ląstelių pažeidimus, atsiradusius dėl neigiamo laisvųjų radikalų poveikio.
7.Vynuogės. Vynuogių, kaip atjauninančio maisto produkto, veiksmingumo paslaptis paprasta: jose yra net 20 antioksidantų, kurie kartu veikdami saugo nuo žalojančio laisvųjų radikalų poveikio. Antioksidantų yra luobelėje bei sėklose, ir kuo ryškesnės spalvos luobelė, tuo jie veiksmingesni. Taigi raudonosios vynuogės turi daugiau antioksidantų negu žaliosios. Vynuogėse esantys antioksidantai saugo nuo trombų susidarymo. Trys stiklinės raudonųjų vynuogių sulčių nuo trombų susidarymo saugo taip pat, kaip viena stiklinė raudonojo vyno.
Razinos (džiovintos vynuogės) taip pat labai vertingas maisto produktas. Senėjimą lėtinančių medžiagų koncentracijos razinose net didesnės negu šviežiose vynuogėse, tačiau mažesnės negu raudonajame vyne. Porcija razinų (apie 40 g) turi tris kartus daugiau antioksidantų negu taurelė baltojo vyno ir tris kartus mažiau negu taurelė raudonojo prancūziško vyno.
8.Svogūnai. Jie turi daug antioksidantų, mažina riziką susirgti vėžiu, ypač skrandžio, mažina kraujo krešumą ir saugo nuo trombų susidarymo. Raudonuosiuose ir geltonuosiuose (bet ne baltuosiuose) svogūnuose kaip niekur kitur, gausu kvercetino, t. y. stipraus antioksidanto, kuris slopina vėžio formavimąsi, skatina fermentų aktyvumą, veikia kaip priešuždegiminė, antivirusinė ir priešgrybelinė priemonė, trukdo žalingajam MTL cholesteroliui pažeisti arterijas. Tyrimai parodė, kad svogūnai arterijų užakimo riziką mažina netgi tada, kai vartojama daug sviesto.
9.Špinatai. Turi daugybę įvairių antioksidantų, todėl padeda apsisaugoti nuo laisvųjų radikalų sukeliamų ligų: vėžio, išeminės širdies ligos, hipertenzijos, insulto, kataraktos, geltonosios dėmės degeneracijos ir net psichikos sutrikimų. Panašiai jie mažina (50 proc.) ir plaučių vėžio riziką žmonėms, kurie prieš tai daug rūkė. Jiems kasdien reikia suvalgyti puodelį nevirtų arba pusę puodelio virtų špinatų. Be to, špinatuose gausu folio rūgšties – galvos smegenų sergėtojos, kuri dar mažina riziką susirgti vėžiu.
10.Pomidorai. Ši daržovė netikėtai pasirodė esanti viena iš vertingiausių. Tai geriausias ir patikimiausias antioksidanto likopeno šaltinis. Likopenas laisvuosius radikalus naikina dar geriau negu išreklamuotasis beta karotinas. Likopenas padeda išsaugoti psichinį ir fizinį pajėgumą senstant, mažina tikimybę susirgti kasos ir gimdos kalelio vėžiu. Daug šviežių pomidorų valgantys žmonės perpus rečiau serga burnos gleivinės, gerklų, stemplės, skrandžio, storosios ir tiesiosios žarnos vėžiu. Šiek tiek jo yra abrikosuose. Verdant ir kepant pomidorus, likopenas nesuyra.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauJau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauŽinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę