){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Krizės metu rečiau galėsime pirkti brangius maisto produktus, tokius kaip riešutai, lašiša, veršiena (naudingesnė nei jautiena), alyvuogių aliejus, sūriai, kurie suteikia organizmui daug mineralinių medžiagų, vitaminų. Pavyzdžiui, lašiša praturtina organizmą polinesočiosiomis riebalinėmis rūgštimis, kurios yra labai svarbios širdies, skrandžio veiklai, geram regėjimui. Sūriai, veršiena turi kalio, fosforo, geležies, vitaminų A, D ir kitų naudingų medžiagų, kurios stiprina kaulus, raumenis, nervų sistemą. Riešutai – svarbus kalio, A, E, B grupės vitaminų šaltinis ir pan.
Kuo galime pakeisti brangiuosius maisto produktus, kad gautume tų pačių ar bent panašių maistingųjų medžiagų? Pasak p. Zetos, galime pirkti ir pigesnę žuvį, pavyzdžiui, menkę, silkę, kuri taip pat turi nemažai mineralų, vitaminų. Tik reikėtų pirkti silkę su galvomis (ji turi daugiau naudingų medžiagų nei silkės filė), kuri dalinai pakeistų brangią žuvį. Sūrį galima pakeisti varške, raugintomis pasukomis, kefyru, kurie turi pakankamai kalcio, baltymų. Reikėtų į maisto racioną aktyviau įtraukti jūros kopūstus, jais skaninti sriubas, salotas. Jūros kopūstai turi daug jodo, geležies.
„Mes per daug vartojame mėsos. Pagal makrobiotinės mitybos rekomendacijas būtų tikslinga ir ekonomiška mėsiškus patiekalus dalinai pakeisti grūdiniais produktais (santykiu 1:1; 1:2), turinčiais daug ląstelienos, mikroelementų. Pagal vadinamąją sveikos mitybos piramidę, žmogaus organizmui įvairių grūdinių produktų reikia daugiau nei mėsos, t.y. 50–60 proc. jų turėtų būti kasdieniniame paros racione“, – sako maisto technologė. Tarkim, avižiniai dribsniai yra ne tik pigūs, bet ir labai naudingi, turi D, E, B1, B2, PP vitaminų. Grikius, avižinius dribsnius galima vartoti ne virtus, o brankintus (užpilti šaltu ar šiltu vandeniu), taip išsaugome naudingąsias maisto medžiagas. Daugiau valgykime žalių daržovių salotų, jas paskaninkime maltais linų sėmenimis, sezamo, moliūgų sėklomis, saulėgrąžomis, kviečių sėlenomis, gemalais. Beje, pastarieji produktai puikiai pakeičia riešutus. Gaminant daržovių sriubas ar troškinius, svarbu daržoves virti ar troškinti trumpai (kad būtų šiek tiek kietokos), tuomet išsaugosite didesnį kiekį vitaminų.
Labai naudingas aliejus (juo skaninkime sriubas, troškinius, salotas), todėl brangesnį alyvuogių, linų sėmenų aliejų reikėtų keisti pirmojo šalto spaudimo saulėgrąžų aliejumi, pavyzdžiui, gardaus skonio kokybišku argentinietišku aliejumi „Natura“. Natūraliame aliejuje nėra cholesterolio, gausu linolio, vitamino E , kitų svarbių vitaminų ir mineralų. Žmogui svarbios yra linolio ir linoleno riebalų rūgštys, kurios gerina smegenų veiklą, imuninę sistemą, saugo ląsteles nuo infekcijų, stabdo organizmo senėjimą. Skrandžio ar dvylikapirštės opaligei gydyti per dieną reikėtų išgerti ne mažiau kaip du valgomuosius šaukštus grynojo saulėgrąžų aliejaus.
Pasak mitybos specialistų, spaudžiant aliejų karštuoju būdu, suyra didžioji dalis biologiškai vertingų junginių, aliejus tampa „negyvas“, todėl mūsų sveikatai duoda mažai naudos.
„Mėsos kepsniuose didesnę sudedamąją dalį sudaro kruopos ir daržovės, – tai ne tik pigiau, bet, mano nuomone, ir sveikiau,” – sako p. Zeta. Anot jos, turbūt kiekvienai šeimininkei šiais laikais itin brangus laikas. Tad šiame numeryje siūlomi receptai yra gaminami greitai ir paprastai. Skanaus!
Kepsnys „Pasitinkant krizę“
100 g maltos kiaulienos ar jautienos
100 g brinkintų avižinių dribsnių
0,5 svogūno galvutės
2 skiltelės česnako
2 šaukštai aliejaus
prieskoniai mėsai (bazilikas, pipirai, krapai, petražolės)
Svogūną susmulkinti ir pakepinti aliejuje. Maltą mėsą, avižinius dribsnius, pakepintus svogūnus bei prieskonius sumaišyti. Formuoti kepsnelius ir ant vidutinės ugnies kepti aliejuje apie 10 min.
Kepsnys „Svečio belaukiant“
2 stiklinės avižinių dribsnių
1 stiklinė vandens
1 kiaušinis (galima ir be kiaušinio)
1 morka
1 svogūnas
prieskoniai (tinka petražolės, porai, krapai, pipirai, raudonėlis)
Morką ir svogūną smulkiai supjaustyti (arba sutarkuoti) ir pakepinti aliejuje. Išbrinkinti avižinius dribsnius. Išplakti kiaušinį. Viską išmaišyti, pridėti prieskonių. Formuoti ir kepti kepsnelius aliejuje apie 7 min.
Pastaba: jei masė per skysta, sutvirtinkite miltais.
Kalakutienos maltinukai
300 g maltos kalakutienos
100 g tirštos manų košės
1 galvutė svogūno
2 skiltelės česnako
0,5 stiklinės aliejaus
prieskoniai
Svogūną ir česnaką susmulkinti, pakepinti aliejuje. Maltą kalakutieną, manų košę, kepintą svogūną ir česnaką bei prieskonius sumaišyti. Iš gautos vientisos masės formuoti maltinukus ir kepti įkaitintame aliejuje ant vidutinės ugnies apie 10 min.
Troškinys „Šiluma“
200 g pupelių
200 g vištienos
100 g morkų
50 g svogūnų
2 skiltelės česnako
3 šaukštai miltų
0,4 stiklinės aliejaus
Smulkiai supjaustyti svogūnus, česnakus,o kubeliais – vištieną. Pamirkytas pupeles išvirti nedideliame kiekyje vandens. Miltus pakepinti aliejuje. Visus ingredientus sumaišyti ir užpilti dviem stiklinėm verdančio vandens. Troškinti ant vidutinės ugnies apie 10 min.
Žalių burokėlių salotos
2 galvutės žalių burokėlių
1 morka
1 obuolys
2 skiltelės česnako
0,5 citrinos sulčių
0,5 stiklinės saulėgrąžų
1 arbatinis šaukštelis cukraus
3 šaukštai aliejaus
Žalius burokėlius, morką ir obuolį sutarkuoti, pridėti smulkinto česnako, įspausti citrinos sulčių, įdėti saulėgrąžų, įpilti aliejaus ir viską gerai išmaišyti.
Šios salotos labai tinka ir kaip garnyras prie mėsos ar žuvies patiekalų. Gero apetito!
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauJau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauŽinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
www.seforeceptai.lt ir www.receptaisefo.lt
Super suvedi turimus šaldytuve produktus ,o tau pasako ką gali pasigaminti
SUPER SVETAINE www.receptaisefo.lt