){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Egzistuoja maistinės medžiagos, kurios būtinos žmogaus organizmui: baltymai, riebalai, angliavandeniai ir įvairios sudėtinės tų maistinių medžiagų dalys, pavyzdžiui, baltymų aminorūgštys, riebalų polisočiosios ar polinesočiosios rūgštys. Taip pat yra žinoma, kiek ir kokių mikroelementų bei vitaminų reikia organizmui, norint jam išgyventi. Taigi valgome tam, kad galėtume užtikrinti visą „reikalingą chemiją“, kurios prašo mūsų organizmas.
Mes gyvename sezoniškame krašte ir neturime galimybės kiaurus metus maitintis grunte užaugintomis daržovėmis ir kitomis kultūromis. Tai daro didelę įtaką tų maisto produktų kokybei. Sandėliuojant tiek vaisius, tiek daržoves, jose ypač mažėja vitaminų. Tačiau metų sezoniškumas neturėtų daryti įtakos maistų produktų pasirinkimui. Ar tais bus vasara, ar žiema, reikia žinoti, kad yra penkios maisto produktų grupės, iš kurių visų mums reikia gauti maisto. Tai yra duona su kruopomis, vaisiai, daržovės, pieno produktai bei mėsos, žuvies, kiaušinių produktų grupės. Turėtume valgyti kuo įvairesnį maistą, atitinkamą jo kiekį. Pavasarį mūsų organizmui iš tikrųjų gali trūkti kokių nors vitamininių medžiagų, čia yra susiję ir su tuo, kad mes buvome „patamsyje“ daugiau kaip pusę metų.
Vitaminus gauname iš įvairių kultūrų produktų, tačiau pagrindinis vitaminų šaltinis yra daržovės ir vaisiai. Suvalgant 400 g daržovių ir 300 g vaisių per dieną, to kaip ir pakaktų vitaminų bei mineralinių medžiagų kiekiui užtikrinti. Skaičius, artėjantis prie kilogramo, atrodo didelis, bet, padėjus ant lėkštės, jis ne toks jau ir didžiulis. Mažiausiai trečdalis šio kiekio turėtų būti šviežių, o ne konservuotų (šaldytų, džiovintų) daržovių ar vaisių.
Svarbu žinoti, kad grunte užauginta daržovė yra daug vertingesnė maistine prasme už tą, kuri jau sulaukia pavasario sandėliuojant, pavyzdžiui, morka. Mes įvairiais būdais konservuojame tiek daržoves, tiek vaisius. Bet kokiu būdu konservuojant sumažėja maistinių medžiagų kiekis produktuose. Šaldymas yra mažiausiai veikiantis konservavimo būdas vitaminų kiekio atžvilgiu, tačiau perkamose parduotuvėse šaldytose daržovėse, jose gali būti įvairių sieros junginių, kurie naudojami siekiant išlaikyti ryškią produktų spalvą. Žmonės, sergantys kai kuriomis ligomis, pavyzdžiui, uždegiminėmis žarnų ar šiaip tie, kurių virškinamoji sistema jautri, neturėtų valgyti tokių daržovių.
Uogienių ar kompotų ruošimas dar labiau sumažina vitaminų kiekį, o tirpius vandenyje vitaminus visai sunaikina.
Natūralu, kad gali prireikti papildomai vartoti kokių nors vitaminų, kurių negalime gauti su maistu. Jeigu žmogus pastebi, kad jam kraujuoja dantenos, tai galima įtarti, kad trūksta vitamino C. Tokiu atveju nebūtina griebtis polivitaminų, o, pasitarus su savo gydytoja, gerti tik vieno C vitaminą. Jeigu traukia raumenis mėšlungis, gali būti, kad trūksta magnio. Jeigu kalbėti iš gydytojo dietologo pozicijos, tai žinoma, rekomenduojant žmogui tam tikrus maitinimosi režimus, visų pirma stengiamasi būtinąsias maistines medžiagas užtikrinti su maistu. Tačiau yra daugybė atvejų ir būklių, kai to padaryti neįmanoma. Pavyzdžiui, kad ir minėtas sezoniškumas, jeigu organizmas ypač nusilpęs, ar, pavyzdžiui, žmogus, sveikstantis po ypač sunkios ligos, ar tiesiog didelis mitybos nepakankamumas.
Žmogus, nusprendęs vartoti kokių nors maisto papildų, turėtų nuo savęs nusimesti atsakomybę ir pasitarti su savo gydytoju, ko jam iš tikrųjų reikia, kokio vitamino ar polivitaminų, ir tik tuomet juos vartoti.
Pataria vaistininkė Jūratė ŽIDONIENĖ
Suaugusiam ar 12 metų sulaukusiam jaunuoliui galima rekomenduoti vitaminų ir mineralų kompleksą Dailyvit maximum. Vienoje jo tabletėje yra net 31 veiklioji medžiaga – vitaminai, mineralai ir mikroelementai.
Vyrams per 50 metų amžiaus yra specialiai sukurtas maisto papildas Dailyvit Men 50+. Jo veikliųjų medžiagų sudėtis atitinka vyresnio vyro poreikius.
Moterims per 50 metų amžiaus skirtas Dailyvit Women 50+. Šiame preparate veikliųjų medžiagų sudėtis atitinka vyresnės moters vitaminų, mineralų ir kitų medžiagų poreikius. Preparatas specialiai papildytas standartizuotu sojos ekstraktu, kuris itin teigiamai veikia hormonų pusiausvyrą organizme.
Koks šių maisto papildų poveikis? Preparatai padeda organizmui išlikti gyvybingam, sveikam, žvaliam, stiprina atsparumą žalingam aplinkos poveikiui, saugo nuo širdies ir kraujagyslių ligų vystymosi, didina atsparumą peršalimo ligoms ir kompensuoja vitaminų, mineralų ar mikroelementų trūkumą, atsiradusį dėl nevisavertės mitybos ar kitų žalingų veiksnių.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauJau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauŽinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę