){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Baltymai yra didelės molekulės, kurios, patekusios į virškinamąjį traktą ir paveiktos virškinimo fermentų, suskyla iki mažesnių molekulių – aminorūgščių. Iš šios aminorūgšties yra mūsų organizmo statybinės medžiagos, reikalingos augimui ir atsinaujinimui. Kai kurias aminorūgštis (jos vadinamos pakeičiamosiomis aminorūgštimis) organizmas gali pasigaminti pats, tačiau yra aminorūgščių, gaunamų tik su maistu, organizmas jų negamina, todėl jos ir vadinamos nepakeičiamosiomis. Būtent žuvyse galima rasti visų nepakeičiamųjų aminorūgščių. Be to, labai vertinga yra tai, kad žuvies baltymai yra lengvai virškinami, daug greičiau suskaidomi ir pasisavinami nei gyvulių mėsos ar paukštienos baltymai.
Žuvyje yra 16–25 proc. baltymų. Retokai ant mūsų stalo puikuojasi tunas, nors baltymų turi kone daugiausia iš visų žuvų – 24 proc., vidutiniškai 20 proc. baltymų turi lašiša, sardinė, upėtakis.
Pagal tai, kiek ir kuriose kūno vietose yra prikaupusios riebalų, žuvys skirstomos į riebiąsias ir neriebiąsias. Riebiosios žuvys nuo neriebiųjų skiriasi tuo, kad šios riebalus kaupia ne tik kepenyse (kaip neriebiosios), bet ir kitose kūno vietose (papilvėse, po oda). Atsižvelgiant į žuvies rūšį, joje yra 0,2–25 proc. riebalų. Žuvis vertinga ne tik dėl to, kad turi nedaug cholesterolio, bet ir dėl kitų labai svarbių savybių. Žuvų riebalai nuo kitų gyvūnų riebalų skiriasi tuo, kad juose yra omega-3 polinesočiųjų riebalų rūgščių. Šias rūgštis gamina jūrų dumbliai ir planktonas, kuriuo minta žuvys ir kaupia savo riebaliniame audinyje. Manoma, kad ir pačios žuvys gali pagaminti šių rūgščių. Pagrindinis omega-3 polinesočiųjų riebalų rūgščių šaltinis yra riebiosios žuvys. Riebiosioms žuvims priklauso lašiša, skumbrė, tunas (šviežias), upėtakis, sardinė, silkė, kardžuvė, ungurys, neriebiosioms – menkė, otas, hekas (sidabrinė menkė), jūros ešerys, karšis, ryklys. Tunas priskiriamas prie riebiųjų žuvų tik šviežias, kadangi konservuoto tuno omega- 3 polinesočiųjų riebalų rūgščių kiekis labai sumažėja ir prilygsta neriebiųjų žuvų vertei.
Mokslininkai pastebėjo, jog Grenlandijos gyventojai inuitai beveik neserga širdies ir kraujagyslių ligomis. Pasirodo, didžiąją jų mitybos dalį sudaro riebiosios žuvys, „prisotintos“ omega-3 riebalų rūgštimis. Dabar yra moksliškai įrodytas ryšys tarp mažo sergamumo širdies ir kraujagyslių ligomis bei omega-3 riebalų rūgščių vartojimo. Koks tas ryšys? Nustatyta, jog omega-3 polinesočiosios riebalų rūgštys kraujyje slopina trombocitų sulipimą, kartu ir trombų, kurie užkemša kraujagyslių spindį bei sukelia organų infarktą, susidarymą. Omega-3 polinesočiosios riebalų rūgštys padaro kraują skystesnį, todėl palengvinamas širdies darbas, sumažėja kraujospūdis. Be to, mažinamas cholesterolio kiekis kraujyje, todėl kartu sumažėja aterosklerozinių plokštelių susidarymo rizika.
Kitas labai įdomus ir svarbus faktas yra toks, kad omega-3 riebalų rūgštys pasižymi uždegimą slopinančiu poveikiu. Šios rūgštys slopina uždegimo faktorių gamybą. Uždegimo faktoriai yra baltymai, kurių atsiranda ir padaugėja uždegimo metu. Reumatoidinis artritas yra viena iš lėtinių uždegiminių ligų. Yra prikaupta faktų, jog sergantiesiems reumatoidiniu artritu, kurie vartoja omega-3 riebalų rūgščių, sumažėja sąnarių skausmai ir sustingimas.
Svarbu žinoti tai, kad omega-3 polinesočiųjų riebalų rūgščių žmogaus organizmas negamina, todėl jų turėtume gauti kartu su maistu ar maisto papildais.
Yra žinomos dvi grupės vitaminų – tirpūs riebaluose (A, D, E, K) ir vandenyje (B grupė, folio rūgštis, C, PP ir kiti). Daugiausia riebaluose tirpių vitaminų yra prikaupusios riebiosios žuvys. Vitaminas A (retinolis) yra reikalingas regėjimui prieblandoje užtikrinti, sveikai odai ir plaukams. Vitaminas D (kalciferolis) – normaliam kaulų augimui ir struktūrai palaikyti. Taip pat žuvyje yra vandenyje tirpių B grupės vitaminų, reikalingų normaliai nervų sistemos veiklai – B1( tiamino), B2 (riboflavino), B6 (piridoksino), B12 (kobalamino).
Žuvis yra puikus mineralinių medžiagų šaltinis. Smulkių (stintų, strimelių, sardinių) ar konservuotų žuvų kaulai yra minkšti, lengvai sukramtomi, su jais gaunamas didelis kalcio kiekis. Taip pat žuvyje gausu fosforo, geležies, vario, kalio, seleno, jūrų žuvyse – jodo. Įdomu tai, kad prieš tai minėtas vitaminas D skatina kalcio ir fosforo įsiurbimą žarnyne ir padeda išlaikyti juos kauluose, palengvina magnio pasisavinimą. Be to, žuvis idealiai tinka žmonėms, kuriems reikia riboti druskos kiekį maiste, kadangi žuvyje yra mažai natrio. Be abejonės, šis privalumas taikomas tik šviežiai žuviai, konservuotoje ar rūkytoje žuvyje druskų daug.
Žuvis ne tik pasižymi puikiomis savybėmis, bet turi ir keletą trūkumų. Grėsmė yra tokia, kad žuvys, gyvenančios užterštuose (sunkiaisiais metalais, pramoniniais teršalais, pesticidais) vandenyse, pačios prikaupia nuodingųjų medžiagų. Jei tokių žuvų pakliūva ant mūsų stalo, šios medžiagos kaupiasi ir mūsų organizme ir gali sukelti nuo sunkiai aptinkamų negalavimų iki apsigimimų. Todėl prieš ruošiant žuvį reikėtų pasidomėti, kur ji buvo sugauta ir kokį polinkį kaupti nuodingąsias medžiagas ji turi. Yra žinoma, jog daugiausia nuodingųjų medžiagų prikaupia didelės, ilgai gyvenančios, mažesnėmis žuvelėmis mintančios žuvys, tokios kaip rykliai ar kardžuvės (jų galima rasti mūsų prekybos centruose). Šios žuvys linkusios kaupti metilo gyvsidabrį. Tai medžiaga, kuri gali sutrikdyti motinos įsčiose esančio vaisiaus bei kūdikio nervų sistemos vystymąsi. Taip pat yra žinoma, kad nuodingosios medžiagos (pavyzdžiui, kancerogenas dioksinas) kaupiamos riebaliniame audinyje, kurio daugiau turi riebiosios žuvys. Taigi savaime kyla klausimas, kas geriau: ar iš viso nevartoti žuvies, kuri gali būti prikaupusi nuodingų medžiagų, ar nekreipti dėmesio į teršalus ir naudotis žuvies maistiniais privalumais?
Per savaitę rekomenduojama suvalgyti du žuvies patiekalus, iš kurių vienas turėtų būti riebios žuvies. Norėdami patenkinti omega-3 riebalų rūgščių organizmo poreikius ir nepadauginti riebaluose galinčių būti ištirpusių nuodingųjų medžiagų kiekio, nėščioms, maitinančioms krūtimi ar ketinančioms pastoti moterims rekomenduojama suvalgyti iki dviejų porcijų riebiosios žuvies per savaitę. Vaikams, vyrams, nesilaukiančioms moterims patariama suvalgyti 1–4 porcijas riebiosios žuvies per savaitę (viena porcija – 140 g žuvies). Seniau minėtų didelių ir ilgai gyvenančių žuvų (kardžuvių ir ryklių) moterims, kurios ketina pastoti, yra nėščios ar maitina krūtimi bei vaikams valgyti nerekomenduojama. Visiems kitiems – iki 200 g šios žuvies per savaitę.
Džiugu yra tai, kad neriebios žuvies, kuri yra sugauta neužterštuose vandenyse, leidžiama valgyti tiek, kiek norisi, apribojimų nėra, rekomenduojama suvalgyti kuo daugiau.
● Jei ruošiate užšaldytą žuvį, atšildykite ją ne iki galo. Taip išsaugosite vertingas medžiagas, o pati žuvis bus sultingesnė. Geriausia ją tirpinti šaldytuve, o jei reikia greitai – mikrobangų krosnelėje .
● Būkite tikri, kad ruošiate šviežią ir sveiką žuvį. Žiaunos turėtų būti prigludusios prie kūno, akys nemiglotos, neturi būti neįprastų dėmių ant žuvies kūno, kvapas aiškiai „žuvies“.
● Žaliai žuviai (gali būti kartu ir žaliai mėsai) ir daržovėms ar temperatūra neapdorojamiems produktams paskirkite po atskirą pjaustymo lentelę, kad mikroorganizmų nepatektų ant termiškai neapdorojamų produktų.
● Nepagailėkite žuvies iškepti iki galo, kadangi pusžalėje gali būti likę mikroorganizmų, sukeliančių žarnyno ligas. Sušio mėgėjai turi ypač didelę galimybę užsikrėsti parazitais ir mikroorganizmais, sukeliančiais žarnyno infekcines ligas.
● Netinkamomis sąlygomis laikant žalią tuną ir skumbrę, juose greitai pradeda gamintis medžiaga, panaši į histaminą. Histaminas yra biologiškai veikli medžiaga, dalyvaujanti alerginėse ir kitose reakcijose. Deja, ši medžiaga nesuyra aukštoje temperatūroje, suvalgius tokios žuvies, kyla alerginė reakcija, gydoma antihistamininiais vaistais.
● Gamindami žuvies patiekalus, stenkitės naudoti kuo mažiau riebalų: žuvį virkite, kepkite ant grotelių, orkaitėje. Taip išvengsite nepageidaujamų riebalų.
Mėgaukitės žuvimi. Valgydami žuvį, jūs gausite vertingų, organizmui labai reikalingų medžiagų, be to, jei ją sveikai ruošite, lengviau kontroliuosite kūno svorį, palaikysite puikią organizmo formą bei padėsite savo širdžiai. Skanaus!
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauJau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauŽinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę