Kokybiška mėsa: mokėkime pasirinkti

„Nesuprantu, kodėl Urmo bazėje nusiperku labai gardžių pieniškų dešrelių mokėdama po 4,50 Lt už kilogramą, o prekybos centre kur kas prastesnės kokybės dešrelių kilogramas kainuoja apie 10 Lt. Atrodo, turėtų būti atvirkščiai. Kodėl taip yra?”. Tai – vieno laiško ištrauka, paskatinusi ieškoti konkretaus atsakymo. Apie tai, ką turėtume žinoti, kad apsisaugotume nuo nekokybiškų gaminių, kalbamės su ilgametę patirtį turinčia mėsos ir mėsos produktų inžiniere technologe Viktorija SEPTILKIENE.
 

Kaip suprasti, kokios kokybės mėsos gaminį perkame?


Kokybę rodo gaminio rūšis. Pagal mėsos gaminių kokybę reglamentuojančius standartus mėsos gaminiai yra skirstomi į aukščiausią, pirmąją ir antrąją rūšis. Ją lemia žaliavos kokybė ir jų mitybinė vertė. Standartas nustato mėsos gaminių, atsižvelgiant į jų rūšį, kokybę: mažiausią leidžiamą raumeninio mėsos audinio baltymų kiekį, didžiausią leidžiamą riebalų kiekį, drėgmės kiekį. Taip pat ribojamas mėsos pakaitalų, pavyzdžiui, sojos baltymų, krakmolo panaudojimas, numatomi papildomi ženklinimo reikalavimai, gaminių gabenimo bei laikymo sąlygos, kad pastarieji išliktų saugūs ir kokybiški. Taigi atsiranda garantija, kad žmogus, sumokėjęs daugiau, išsirinks aukštesnės kokybės pirkinį.

 

Ką reiškia ant etiketes užrašas „pirma rūšis“, „aukščiausia rūšis” ?


Aukščiausios rūšies mėsos gaminiai gaminami tik iš mėsos žaliavos, nenaudojant augalinės ar gyvūninės kilmės mėsos pakaitalų, maisto užpildų ar mechaniškai atskirtos mėsos. Jų mitybinė vertė, palyginti su to paties terminio apdorojimo pirmos ar antros rūšies mėsos gaminiais, yra kur kas aukštesnė.


Pirmos rūšies mėsos gaminiuose mėsos pakaitalų, užpildų ir krakmolo naudojimas yra ribojamas, neleidžiama naudoti ir sojos miltų.
Tuo tarpu antros rūšies mėsos gaminiuose nei krakmolo, nei užpildų kiekis neribojamas, tačiau gamintojas jų kiekį privalo nurodyti ženklinimo etiketėje.
Pavyzdžiui, aukščiausios rūšies virtoje dešroje riebalų negali būti daugiau kaip 22 proc., drėgmė neturi būti didesnė kaip 69 proc., o mėsos baltymų negali būti mažiau kaip 8 proc. Tuo tarpu antros rūšies virta dešra gali būti labai riebi (nes riebalų kiekis neribojamas), drėgmė siekti 75 proc., o mėsos baltymų – tik 5 proc. Joje gali būti iki 2 proc. sojos baltymų ir krakmolo, kurio kiekis taip pat neribojamas.
Vartotojų patogumui kai kurių pavadinimų mėsos gaminiai (virtos „Panerio“ dešros, pieniška, daktariška, virtos pieniškos dešrelės, virtas rūkytas, karštai ar šaltai rūkytas servelatas) privalo atitikti tik aukščiausiai rūšiai nustatytus kokybės rodiklius. Taip pat aukščiausiai rūšiai nustatytus kokybės rodiklius turi atitikti ir visi mėsos gaminiai, kurių pavadinime yra tokie žodeliai kaip „lietuviškas“, „auksinis“, „puikus“, „delikatesinis“, „ekstra“, „prima“ ar „liuks“.
 

Tačiau kartais to paties pavadinimo gaminiai būna labai skirtingo skonio ir net kokybės.


Taip, tai tiesa. Tarkim, to paties pavadinimo, tačiau pagaminta skirtingų įmonių virta daktariška dešra gali skirtis skoniu, kvapu, konsistencija, gaminio sudėtimi, gamybos technologija, kaina. Kas lemia gaminio skonį? Pirmiausia – žaliava (kokio gyvulio mėsa, kitos maisto žaliavos ar prieskoniai yra sudėtyje), gamybos technologija, darbuotojų kvalifikacija, atidumas. Be to, skonio pojūtis priklauso ir nuo vartotojo, t.y. ko jis tikisi ragaudamas. Valgydami dešrelę, turėtume jausti liesos mėsos skonį – baltymus. Tačiau, jeigu dešrelėje yra tik 30 proc. liesos mėsos, o visa kita – riebi mėsa, riebalinė emulsija, maistinės kiaulių odelės, pažandės, subproduktai, krakmolas, soja, gal ir manų kruopos, tai kokio skonio galime tikėtis? Produkto rūšis, sudėtis, tinkamumo terminas, išvaizda, baltymų ir riebalų kiekis ir yra pagrindiniai kriterijai, pagal kuriuos galime spręsti apie produkto kokybę.
 

Ant kai kurių gaminių etikečių teko matyti užrašą „mechaniškai atskirta paukštiena“. Ką tai reiškia?


Užrašą, kad mėsos produkto gamybai panaudota mechaniškai atskirta mėsa (separuota; sutrumpintai MAM) neretai galima pastebėti prastesnės kokybės mėsos produktų ženklinimo etiketėje. Tai piurė konsistencijos mėsos ir nuograndų nuo kaulų masė. Mechaniškai atskirta paukštiena gaunama specialiu įrenginiu nugramdant mėsos likučius nuo paukščių skerdenėlių kaulų, kurie lieka išpjovus vertingąsias jų dalis. Ši mėsa naudojama pigiems, prastesnės kokybės mėsos produktams gaminti. Tai gali būti virtos dešros, dešrelės, mėsos pastos, miltiniai produktai su įdarais (pavyzdžiui, koldūnai) ir kt. Mechaniškai atskirtos mėsos negalima naudoti gaminant aukščiausios rūšies mėsos gaminius. Jei perkate labai pigų mėsos produktą, yra didelė tikimybė, kad jį gaminant panaudota mechaniškai atskirta mėsa.

Populiariausi straipsniai

Lankytojų komentarai

Vilija
2010-02-22 13:15
"Mechaniškai atskirta paukštiena gaunama specialiu įrenginiu nugramdant mėsos likučius nuo paukščių skerdenėlių kaulų, kurie lieka išpjovus vertingąsias jų dalis."

Na cia tau jau sumeluota:) Dirbu mesos pramonej ir zinau, kad niekas ten nieko negramdo - tiesiog supresuoja kaulus, odeles, lytinius organus, kol gaunasi tokia pilksva keisto kvapo kose. Ir gardu visa tai tampa tik todel, kad i gaminio mase dosniai maisoma skonio imitatoriu (arba stiprikliu), dazikliu, kvapu.

Skanaus!:)

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai