){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Nuo seno yra manoma, jog tik daug valgantys „rubuiliai“ vaikai yra sveiki. Tačiau nebūtinai tai yra tiesa. Kiekvieno vaiko poreikiai yra individualūs, valgymas – ne išimtis. Vienas galbūt sukirs ir porą porcijų daržovių troškinio, o kitam pakaks vos keleto kąsnelių. Jeigu vaikas yra labai judrus ir energingas, maisto jam reikia daugiau. O lėtesnis, ramesnis vaikas gali suvalgyti ir mažiau. Buvimas lauke taip pat turi įtakos apetitui.
Be to, reikia atsiminti, jog vaiko skrandukas yra gerokai mažesnis nei suaugusio žmogaus, tad ir maisto jam reikia daug mažiau. Jeigu vaikas valgo mažai, tačiau yra žvalus, sveikas bei atitinka visus jo amžiaus ūgio ir svorio reikalavimus, per daug nerimauti neverta, o tuo labiau – kimšti maistą per prievartą.
Taip, tai gali būti ligos ir požymis. Viena iš dažniausių ligų – anoreksija. Šia liga dažnai serga vyresni vaikai (apie 90 proc.– mergaitės). Siekdami numesti svorio, jie atsisako valgyti. O, net ir atsiradus apetitui ir pavalgius, vaiką ima pykinti ir jis maistą išvemia.
Kartais vaikai nevalgo ir dėl kitų psichologinių priežasčių. Pavyzdžiui, jeigu vaikui skiriama per mažai dėmesio, jis tai gali „išsireikalauti“ sėdėdamas prie stalo. Todėl tėveliai turėtų matyti savo atžalą ne tik tada, kai ateina laikas valgyti. Reikėtų dažniau paklausti vaiko, kaip jam sekasi, ar sutaria su draugais, ką šianakt sapnavo. Vaikas turi jaustis šeimos nariu visada, o ne būti prisimenamas tik valgio metu.
Vaikas gali nevalgyti įprasto maisto, nes kieme ar kitur prisivaišino saldumynų ar traškučių. Šiuose produktuose gausu greitai pasisavinamų angliavandenių. Todėl vaikas jaučiasi sotus ir atsisako valgyti mamos ruoštą maistą.
Kartais ir pačios mamos būna kaltos dėl dingusio vaikų apetito. Pavyzdžiui, jei mama negaili riebios grietinės ar sviesto, vaikas greitai pasisotina, nes gauna daug riebalų, tačiau nepakankamai vitaminų ir mikroelementų. Suvalgęs net ir nedidelį kiekį tokio maisto, mažylis atsisako kitų vertingų produktų, pvz., daržovių.
Yra keletas būdų, kaip galima pergudrauti mažylį. Štai keletas iš jų:
· Sudarykite tinkamą dienos režimą. Svarbu, kad vaikas visada tuo pačiu laiku valgytų pusryčius, pietus ir vakarienę. Taip mažasis įpras prie dienotvarkės.
· Stalą paruoškite ypatingai. Pavyzdžiui, užtieskite spalvinga staltiese ar pamerkite keletą žiedų maloniai kvepiančių žiedų. Prie gražaus stalo visada maloniau valgyti. Be to, galite leisti mažajam padėti jums padengti stalą. Gražūs, spalvingi indai taip pat gali paskatinti vaiką valgyti – juk gudruoliams visada rūpi pamatyti dailų linksmą paveikslėlį lėkštės dugne.
· Ruoškite skanų, daug vitaminų turintį maistą. Vaikams reiktų duoti valgyti daugiau sveikai pagamintų šviežių daržovių. Tačiau net ir sveikas maistas turi būti skanus – kitaip mažylis gali jo atsisakyti.
· Jei nesate tikri, kad vaiko mityba visavertė, papildomai duokite jiems vitaminų.
· Dažniau kartu pietaukite visa šeima. Vaikui daug smagiau valgyti su visais. Be to, mažieji dažnai mėgdžioja suaugusiuosius. Tad, jeigu tėvelis pasigardžiuodamas kerta kepsnį su daržovėmis, tai didelė tikimybė, jog ir mažasis elgsis taip pat.
· Vaikui prie stalo pasodinkite jo draugus. Nebūtina sukviesti visų kiemo ar giminaičių vaikų. Pakaks pasodinti ir meškiną, lėlę ar kitą vaiko mylimą žaislą – taip „nevalgiukui“ bus smagiau.
· Daugiau būkite su vaiku gryname ore. Vaikas turėtų būti lauke ne mažiau kaip po 2 valandas ryte ir po pietų. Mamoms patariama vestis vaiką į parką ar mišką, o ne į žaidimų aikštelę mieste. Nes būtent gamtoje vaikas įkvepia daugiau deguonies, o tai gerina medžiagų apykaitą. Būdamas lauke vaikas atkunta, tampa energingesnis, o išsidūkęs ir geriau valgo.
· Valgymą paverskite žaidimu. Vaikui bus daug įdomiau valgyti, jeigu sugalvosite jam įvairių užduočių. Pavyzdžiui, galite surengti gyvūnų vakarą: tegul vaikas valgo be stalo įrankių, o tėveliai turi atspėti, kokį gyvūną jis pamėgdžioja. Arba surenkite šliurpčiojimo čempionatą – vieną dieną valgykite sriubą. Šliurpkite iš šaukšto ar tiesiog iš lėkštės. Laimi tas, kuris ilgiausiai, linksmiausiai ir kitaip kaip „-iausiai“ pirmas suvalgo sriubą. Mažyliams tokie žaidimai tikrai teikia daug džiaugsmo, tėveliams – ne ką mažiau.
· Pratinkite mažylį prie naujo maisto po truputį. Nesistebėkite, jeigu vaikas atsisako valgyti jam nepažįstamą maistą – tiesiog tai jam nauja (tyrimai parodė, kad 1–2 metų vaikai į burną ima tik tą maistą, su kuriuo jie jau anksčiau buvo susidūrę). Todėl prie naujo maisto pratinti reikia pamažu, pavyzdžiui, nedidelį kiekį naujo maisto įdėti į lėkštelę su jau įprastu vaikui maistu. Taip pat įrodyta, jog vaikas gali atsisakyti naujo maisto kokius 5–6 pirmus kartus. Tačiau, jeigu tėveliai būna atkaklūs ir nenuleidžia rankų, paprastai pasiekia savo.
Išleisdami savo atžalą į mokyklą, ypač pirmąją klasę, tėvai dažnai jaudinasi, ar vaikas pavalgys pietus, ar jam įdėti priešpiečius (specialistai pataria priešpiečius įdėti). Svarbiausia, ką turėtų žinoti pirmokėlio tėveliai: vaikas turėtų pavalgyti sočius pusryčius. Pusryčiai turėtų sudaryti 25 proc., pietūs – 35–40 proc., pavakariai – 10 proc., vakarienė – 20–25 proc. paros maisto energinės vertės. Taip pat reiktų duoti vaikui daugiau kruopų produktų – juose gausu B grupės vitaminų, o tai užtikrina gerą nuotaiką ir savijautą.
6–7 amžiaus vaikams svarbu valgyti kuo įvairesnį maistą, tik taip bus patenkinami visi jo organizmo poreikiai. Specialistai rekomenduoja šiuos produktus: kruopų košę, mėsą, žuvį, daržoves, vaisius, sultis, jogurtą, pieną, kefyrą, varškę, juodą duoną. Aišku, visi šie produktai turi būti vartojami su saiku.
Sudaryti racionalų vaiko mitybos racioną tėvams gali padėti mitybos piramidės modelis. Produktai, esantys piramidės viršuje, turėtų būti vartojami rečiau, o esantys pirmoje pakopoje – dažniau.
Daugiau laiko praleiskite su savo atžalomis. Nes šiais įtampos ir dinamikos kupinais laikais dažnai pritrūksta laiko pasirūpinti ne tik savimi, bet ir savo šeima. Tik būdami dėmesingi patys pirmieji pastebėsite bet kokius vaiko elgsenos pasikeitimus, o tai gali užkirtsi kelią rimtoms ligoms. Dažniausiai tėvai patys daug geriau nei bet kuris gydytojas žino savo vaiko nevalgymo priežastis. O tai padaryti jiems bus dar lengviau, jei gyvens mažojo džiaugsmais ir rūpesčiais.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauJau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauŽinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę