){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Mums labiau žinoma juodoji arbata. Tuo tarpu Rytų kraštuose labiau vertinama žalioji. Ji gaminama iš jaunų nefermentuotų arbatkrūmio lapų, kurie džiovinami tuoj pat juos surinkus. Todėl žalioji arbata mažiau aromatinga, tačiau jos poveikis mūsų organizmui gerokai stipresnis. Mat žalioji arbata – natūralus produktas. Joje išlieka visos veikliosios medžiagos, suteikiančios unikalų poveikį mūsų dvasiai ir kūnui.
Kraštuose, kur tradiciškai geriama daug žaliosios arbatos, žmonės mažiau serga onkologinėmis ligomis, arterine hipertenzija, ateroskleroze, išemine širdies liga, rečiau patiria infarktą, smegenų insultą. Žalioji arbata stimuliuoja kraujo gamybą, padeda palaikyti vandens ir druskų pusiausvyrą organizme, tonizuoja širdies raumenį, didina kraujagyslių elastingumą, mažina jų sienelių pralaidumą, gerina apetitą, reguliuoja virškinimą, stiprina imunitetą. Žalioji arbata pasižymi antibakteriniu veikimu.
Be to, ji spartina medžiagų apykaitą bei riebalų metabolizmą, todėl ją labai „mėgsta“ dietos besilaikantys žmonės.
Ši arbata pasižymi tonizuojamuoju poveikiu, padeda susikaupti, mažina nuovargį, gerina fizinę ir protinę veiklą.
Mokslininkai, tyrinėjantys unikalų žaliosios arbatos poveikį mūsų sveikatai, nustatė, jog arbatkrūmio lapai kaupia daugiau nei 500 biologiškai veiklių junginių.
Svarbiausi iš jų yra polifenolių grupės junginiai – katechinai. Tai natūralūs antioksidantai, kurių poveikis beveik 20 kartų stipresnis nei vitamino E. Mūsų organizme polifenoliniai junginiai kovoja su laisvaisiais radikalais, lėtina senėjimą, mažina onkologinių ligų tikimybę, reguliuoja kraujospūdį, normalizuoja cholesterolio kiekį kraujyje. Arbatžolių katechinai naikina bakterijas, žudo gripo virusus, šalina nemalonų burnos kvapą.
Žaliojoje arbatoje yra kofeino, kuris stimuliuoja nervų sistemą ir pasižymi tonizuojamuoju poveikiu. Joje yra ir specifinių alkaloidų – teofilino ir teobromino. Jie plečia kraujagysles, atpalaiduoja spazmus, skatina šlapimo skyrimąsi, reguliuoja širdies veiklą.
Rauginės žaliosios arbatos medžiagos slopina virškinamųjų organų jautrumą, gerina jų veiklą.
Žaliojoje arbatoje gausu vitaminų: B1, B2, B3, B5, C, joje yra 17 aminorūgščių, palaikančių organizmo gyvybingumą, mineralinių medžiagų – geležies, magnio, natrio, fluoro, jodo, fosforo ir jo junginių.
Veikliųjų medžiagų, tarp jų ir fiziologiškai veikliausių polifenolinių junginių, kiekis žaliojoje arbatoje priklauso nuo jos auginimo, apdorojimo, laikymo, tinkamo arbatos paruošimo ir kitų veiksnių. Paprastai žaliosios arbatos lapuose yra 8–12 proc. polifenolinių medžiagų.
Teigiamam žaliosios arbatos poveikiui pasiekti reikėtų išgerti 10–12 puodelių šio gėrimo. Vargu ar tiek išgeria net didžiausi žaliosios arbatos mėgėjai.
Tad ar ne geriau pasikliauti farmacijos pramonės gaminamu koncentruoto žaliosios arbatos ekstrakto preparatu? Juolab kad šiame preparate – standartizuotas žaliosios arbatos ekstraktas. Todėl, vartojant po 2–3 AB „Sanitas“ gaminamos žaliosios arbatos ekstrakto kapsules per dieną, mūsų organizmas aprūpinamas reikiamu polifenolinių junginių kiekiu.
Gamintojas – AB „Sanitas“,
Vytauto pr. 3, LT-44354 Kaunas
www.sanitas.lt
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauJau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauŽinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę