Mėsa priklauso vienai iš pagrindinių maisto produktų grupei. Tai vienas iš produktų, su kuriuo gauname esminių nepakeičiamų aminorūgščių, B grupės vitaminų, dalį riebaluose tirpių vitaminų, nemažai mikroelementų. Mėsa yra lengvai pasisavinamos geležies šaltinis. Geležis iš mėsos yra kur kas lengviau pasisavinama nei iš vaisių, daržovių, duonos gaminių ar kiaušinių.
Mėsa žmogui yra paprasčiausias ir lengviausias organizmo priimamas būdas gauti esminių maisto medžiagų.
Ištirta, kad žmogui pakanka maždaug 80 g mėsos per dieną ar bent 2–3 kartus per savaitę valgyti antrą patiekalą iš mėsos.
Svarbiausi kriterijai renkantis mėsą yra jos šviežumas ir rūšis.
Dietologo požiūriu reiktų rinktis tokią mėsą, kuri turi mažiausiai neigiamai sveikatą veikiančių komponentų – cholesterolio, sočiųjų riebalų.
Žinoma, jaunų, skerstų nestresinės būsenos gyvulių mėsa, turinti kuo daugiau raumeninio audinio, yra vertingesnė.
Kiekvienas atidesnis pirkėjas gali spręsti apie mėsos kokybę pagal jos išvaizdą (t.y. raumeninio, jungiamojo, riebalinio audinio kiekį), spalvą (sąlyginai blyški spalva, atsižvelgiant į mėsos rūšį, rodo, kad mėsa gali būti nešviežia), konsistenciją (šviežia mėsa būna stangri), kvapą (pradėjusi gesti mėsa nemalonaus kvapo).
Kiekvienas, pirkdamas bet kurį mėsos produktą, apie jį turi būti išsamiai informuojamas ženklinimo etiketėje. Joje nurodomas mėsos gaminio pavadinimas, rūšis ir jo terminio apdorojimo būdas, gamintojas, sudėtis, išvardijant mažėjančia tvarka gamybai panaudotas žaliavas, taip pat maisto priedai, laikymo sąlygos, gaminio kiekis. Būtina atkreipti dėmesį į produkto vartojimo trukmę.
Jei gaminys neįprastas ir vartotojui gali būti neaišku, kaip jį tinkamai vartoti, gamintojas privalo nurodyti ir gaminio vartojimo instrukciją.
Vien produkto kaina, jo pakuotė, viliojantys užrašai, renkantis produktą, negali būti pagrindiniai jo pasirinkimo kriterijai.
[klausimas]Kaip tinkamai paruošti mėsą? [/klausimas]
Pasirinkti pačią mėsą turbūt nėra sudėtinga – žmonės žino, kad joje turi būti kuo mažiau matomų riebalų, kad nepatartina valgyti odelės. Tačiau dažnai daroma klaida ne mėsą perkant, o ją gaminant. Termiškai paruošta mėsa yra sveikesnė, nes geriau pasisavinami baltymai ir infekcijos pavojus yra kur kas mažesnis. Sveikiausia yra mėsa, kurią gaminant sunaudota mažiausiai riebalų, – virta, troškinta, kepta grilyje ar orkaitėje. Daugiausiai nereikalingų medžiagų pasigamina kepant dideliame riebalų kiekyje.
Nereikia pamiršti, kad skystis, kuriame virė mėsa (mėsos sultinys), – mineralinių medžiagų šaltinis. Jis puikiai tinka sriuboms ir padažams.
[klausimas]Kada vaikams galima pradėti valgyti mėsą?[/klausimas]
Kūdikiams į maisto racioną mėsą galima įtraukti jau nuo 8 mėnesio. Pirmiausia – tyrelių pavidalu, o, išdygus dantukams, gerai išvirusios mėsos galima duoti paprastai.
[klausimas]Ką manote apie vegetarizmą?[/klausimas]
Šiuo pavadinimu vadinami labai įvairiai besimaitinantys žmonės. Bendrai ši sąvoka reiškia, kad žmogus riboja gyvulinės kilmės produktus. Kartais dėl religinių ar idėjinių įsitikinimų žmogus negali valgyti mėsos, ir tai nėra didelė problema – tiesiog reikia kruopščiau rinktis kitus maisto produktus ir atidžiau sudaryti savo valgiaraštį. Daugiausiai problemų dietologams sukelia veganizmas – vegetarizmo rūšis, kai atsisakoma bet kokio gyvulinės kilmės maisto – ne tik mėsos ir žuvies, bet ir pieno produktų, kiaušinių, medaus.
Tačiau reikia suprasti, kad vegetarizmas, ypač veganizmas, nėra vien mityba, bet ir labai savotiškas gyvenimo būdas. Veganai nenešioja drabužių ir batų iš odos ir kitų gyvulinės kilmės medžiagų, naudoja tik tokią parfumeriją, kurią gaminant neatliekami bandymai su gyvūnais. Todėl reikia gerbti ir tokią nuomonę – juk kiekvienas turime teisę rinktis.
Šiltuose kraštuose taip maitintis žmonėms yra lengviau, nes ten yra šiek tiek kitokio, įvairesnio augalinio maisto.
[klausimas]Ar tai reiškia, kad mėsos vartojimas turėtų priklausyti nuo klimato?[/klausimas]
Mėsos vartojimas nevisiškai priklauso nuo klimato, tačiau vegetarizmą propaguojantiems žmonėms reikia atsižvelgti į klimato sąlygas, kuriose gyvename. Pas mus yra ryški klimato kaita, o sezoniniuose produktuose sumažėja juose esantis maistinių medžiagų kiekis.
Pagal Lietuvoje galiojančio standartą „Mėsos gaminiai“, visi mėsos gaminiai turi atitikti tam tikrus kokybės reikalavimus:
Aukščiausios rūšies mėsos gaminiai turi būti gaminami tik iš mėsos žaliavos, nenaudojant augalinės ar gyvulinės kilmės mėsos pakaitalų, maisto užpildų bei mechaniškai atskirtos mėsos.
I rūšies mėsos gaminiuose mėsos pakaitalų, užpildų ir krakmolo naudojimas yra ribojamas, neleidžiama naudoti sojos miltų.
II rūšies mėsos gaminiuose neribojamas krakmolo ir užpildų kiekis, tačiau gamintojas privalo jų kiekį nurodyti ženklinimo etiketėje.
Mėsos produktai gali būti atšaldyti (nuo 0 iki + 7° C temperatūros) ar sušaldyti (iki -18 ° C temperatūros).
Gali būti parduodama pjaustyta ar smulkinta (malta) šviežia mėsa ar mėsos pusgaminiai (mėsos ruošiniai), mėsos gaminiai (dešros, dešrelės ir pan.).
Mėsos pusgaminiai – tai šviežia mėsa, į kurią pridėta prieskonių, kitų maisto produktų ir kuriuos prieš vartojimą būtiną išvirti, iškepti ar kitaip apdoroti karščiu.
Mėsos gaminiai – tai mėsos produktai, kuriuos galima vartoti tiesiogiai, be papildomo jų šiluminio apdorojimo.
Mėsos gaminiai dar skirstomi į termiškai apdorotus (virtus, keptus, karštai rūkytus, virtus-rūkytus) ir termiškai neapdorotus (šalto rūkymo, vytintus (džiovintus)).
Parengta pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos informaciją
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauJau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauŽinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
*
Didžiausia pasaulyje mitybos specialistų organizacija „American Dietetic Association“ bei
Kanados dietologų asociacija „Dietitians of Canada
Dešimtims tūkstančių dietologų pasaulyje veganizmas neatrodo problema, tad klausimas kyla, ką šiame straipsnyje norima pasakyti sakiniu ”Daugiausiai problemų dietologams sukelia veganizmas” ir kas tie dietologai?
Mano šeima jau kelis metus gyvena be gyvulinės kilmės produktų. Ir NĖ karto niekas iš mūsų nebuvo susirgęs.
Paauglė dukra džiaugiasi gražia figūra, skaisčia veido oda, nors anksčiau ją kankino spuogiukai.
Mes su vyru ir jaunesniuoju mažiuku tiesog spinduliuojam džiaugsmu ir sveikata. Bendradarbiai stebisi ;)
MĖSA YRA NUODAI.
STABDYKIT KRUVINĄ MĖSOS PRAMONĖS INDUSTRIJĄ.
www.animalrights.lt <--- čia bent tiesos parašyta.