){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
[klausimas]Ar nėščios moters mityba turi būti ypatinga? [/klausimas]
Mityba turi būti racionali ir visavertė. Reikėtų valgyti šviežius produktus, pakankamai vaisių ir daržovių, vengti „tuščių kalorijų“. Kiekvienas kąsnis gali būti vertingas. Jeigu besilaukianti moteris intensyviai dirba, pavalgo tik du kartus per dieną, ji, galima teigti, per mažai galvoja apie save ir vaikelio sveikatą. Jeigu tenka pietauti viešose vietose, daug žalos gali padaryti prirūkytos patalpos, ypač – pirmosiomis nėštumo savaitėmis. Derėtų planuoti šeimą, pasirūpinti tinkama mityba ir aplinka.
Jau pagimdžiusiai ir maitinančiai krūtimi mamai valgyti „už du“ tikrai nereikia. Jeigu moteris vertina maistą kalorijomis (kcal), pakaktų 500 papildomų kcal.
Mitas, t.y. niekuo nepagrįstas prasimanymas, kad valgant tam tikrų produktų galima pagerinti pieno kokybę ar turėti jo daugiau. Tokių produktų nėra. Tik vaiko buvimas prie krūties, pakankamai ilgai ir dažnai – kas 3 val., maždaug po 20–30 min., yra geros pieno gamybos sąlyga. Taip pat – geras krūties ištuštinimas (lemia žindymo technika).
Kitas mitas – „nuo kai kurių produktų vaikui pučia pilvą“.
Meksikietės, maitinančios kūdikį, neatsisako aštrių čili pipirų. Taigi atsisakyti kokių nors produktų nebūtina, tačiau, jeigu nėštumo metu moteris nevalgė pvz., česnakų, jų nereikėtų vartoti ir maitinant krūtimi. Nėščioji turėtų valgyti įvairų maistą, tuomet galės nekeisti mitybos įpročių ir pagimdžiusi. Pastebėjusi, kad kuris nors jos suvalgytas produktas daro įtaką krūtimi maitinamo vaiko savijautai, moteris šio produkto turėtų atsisakyti, bet ne ilgiau kaip 2 sav.: vaiko fermentinė sistema greitai bręsta, ir po kurio laiko nuo anksčiau netikusio produkto vaikučio greičiausiai jau nebers, pilvuko nepūs.
[klausimas]Kiek laiko rekomenduojama maitinti kūdikį tik krūtimi?[/klausimas]
PSO rekomenduoja žindyti kūdikį, iki jam sueis 6 mėn., neduodant papildomai nei arbatėlių (kuo visada įsitikinusios močiutės ir tetos), nei mišinukų. Išimtis – specialūs vitaminai (vitaminas D) ir vaistai, jeigu vaikas serga ir taip paskyrė gydytojas. Tik nuo septintojo mėnesio patariama maitinti papildomai, kartu tęsiant maitinimą krūtimi, kaip rekomenduoja PSO, iki vienerių dvejų metų ir ilgiau – kol vaikas pats atsisakys krūties, t.y. kai jo organizmas jau galės funkcionuoti be papildomų medžiagų, gaunamų su mamytės pienu. Nes jis kūdikiui yra ne tik maistas. Tai ir hormonai, imunomoduliatoriai – iš viso apie 400 skirtingų medžiagų, formuojančių ir brandinančių kūdikio imuninę, virškinamąją, centrinę nervų bei endokrininę sistemas.
[klausimas]Ko baiminasi moterys?[/klausimas]
Motinos pienas yra geriausias maistas kūdikiui. Į klausimą, kodėl nemaitinate ar nepakankamai ilgai maitinote krūtimi, dažniausiai atsakoma: „man neužteko pieno“. Iš tiesų yra kiek kitaip. Kai vaikutis nuolat neramus, mama mano, kad jis alkanas, kad pieno gauna nepakankamai. Tačiau motinos pienu maitinamas vaikutis A. gyvena kitokiu ritmu nei, pavyzdžiui, mišinukais maitinamas vaikutis B. Motinos pienas virškinamas 1,5–2 val., po to vaikas vėl nori valgyti. Jis valgo apie 30 min. ir per tą laiką, žįsdamas krūtį, pats stimuliuoja pieno gamybą. Tuo tarpu vaikutis B., pamaitintas mišinuku, ramiai išmiega 3–4 val. Nes jo maistas – kitokios sudėties; jame dominuoja kazeinas (sunkiai virškinamas baltymas). Taigi vaikelio A mama sutrinka. Jeigu ji pasitikrins, kiek turi pieno, nežinodama, kaip teisingai tai atlikti, greičiausiai ir nuspręs: „neturiu pieno“. Kaip minėjau, pienas gaminamas kūdikiui čiulpiant krūtį, visas 20 ar 30 min. O krūtis talpina tik 20–30 mililitrų, kuriuos moteris klaidingai gali palaikyti visu pieno kiekiu. Norint sužinoti, kiek pieno gali gauti vaikutis vieno maitinimo metu, t.y. per 20–30 min., ir nusitraukti jį reikia tiek pat laiko. Neteisingas pieno kiekio „tikrinimas“ – didžiulė klaida, o dar didesnė – jeigu tai rekomendavę medikai nepaaiškina visko iki galo. Kaip rodo apklausos, taip neretai būna.
Dar maitinančios mamos sutrinka, kai maždaug po mėnesio pastebi, kad krūtys atrodo tuščios. Taip atsitinka, kai motinos organizmas prisitaiko prie vaiko poreikių ir nelieka krūtų prisipildymo ir ištuštinimo pojūčio. Mat pienas gaminamas maitinio metu – tada, kai vaikui reikia. Tai natūralu ir patogu moteriai.
Taigi pagrindinė priežastis – žinių stoka bei palaikymo nebuvimas, dėl ko mamos patenka į užburtą klaidų ratą.
[klausimas]Kaip pieno gamybą gali paveikti stresas? [/klausimas]
Pagimdžiusios moters organizme vyksta didžiulė hormonų
pertvarka. Už pieno gamybą „atsakingas“ hormonas prolaktinas, kurio sintezė nepriklauso nuo streso ir patiriamos įtampos. Hormonas oksitocinas reguliuoja pieno atpalaidavimą, ir šis procesas jau priklauso nuo nuotaikos, streso bei įtampos. Taigi tokiais atvejais pienas ne dingsta, o neatpalaiduojamas. Raminamoji arbata gali daryti įtaką ne pieno gamybai, o jo atpalaidavimui, ir taip sudaryti įspūdį, kad pieno pagausėjo.
[klausimas]Kokia dar natūralaus maitinimo svarba? [/klausimas]
Dažniausiai įsivaizduojama, kad žindymas – tai aukojimasis vaikui. Iš tiesų natūralus maitinamas teikia sveikatos ir mamai, ir vaikui. Kuo ilgiau moteris maitino krūtimi, ir kuo daugiau vaikų, tuo mažesnė tikimybė sirgti krūties vėžiu bei osteoporoze (kaulų retėjimu). Taip pat yra duomenų, patvirtinančių natūralaus maitinimo įtaką aterosklerozės prevencijai, tampa retesni arba išnyksta migrenos priepuoliai, palengvėja cukrinio diabeto eiga – kartais sumažinamos insulino arba geriamųjų vaistų dozės, taip pat palengvėja klinikinės (tikrosios) depresijos eiga.
Kūdikis su motinos pienu gauna antikūnų ir imuninę apsaugą. Mama perduoda antikūnus ligų, kuriomis ji serga, ir tikimybė vaikui išvengti mamos ligų yra didesnė, o, jei ir suserga, ligos eiga būna lengvesnė. Antra, vaikas, pavyzdžiui, lauke „pasičiupęs“ virusą, jį perteikia ir mamai. Ši su pienu perteikia jau pagamintų antikūnų: vaikas tarsi praneša apie ligą, o mama parūpina jam vaistų.
Kuo ilgau vaikas maitinamas natūraliai, tuo didesnį jis įgyja imunitetą ir tuo mažesnė tikimybė sirgti cukriniu diabetu, navikinėmis kraujo ligomis, kvėpavimo takų, virškinimosios sistemos ligomis, šlapimo takų infekcijomis.
Epidemiologiniai motinų elgsenos su savo vaikais tyrimai įrodė ankstyvo kontakto su vaiku svarbą. Motinos, kurios 45 min. turėjo kontaktą su vaikais tik jiems gimus ir iškart maitino krūtimi, noriau bei švelniau bendravo (kalbino, džiaugėsi, nesiveržė „pailsėti nuo vaiko“, palikti jį kitų globai) su savo vaikais ir vėliau, kai jiems buvo trys mėnesiai. Kito tyrimo duomenimis, ilgiau nei 4 mėn. krūtimi maitinusios moterys turi geresnį kontaktą su jau užaugusiais vaikais: lengviau susikalba su jais paauglystės periodu, labiau jais pasitiki ir perdėtai nekontroliuoja jų elgesio. Tuo tarpu maitinusios krūtimi mažiau nei 4 mėn. moterys savo vaikus paauglius perdėtai globoja, kontroliuoja kiekvieną jų žingsnį. Daroma prielaida, kad pastarojo tipo bendravimas – dėl nesuformuoto vadinamojo biologinės motinystės pamato. Jis formuojasi ankstyvuoju kūdikystės periodu. Tuo tarpu psichologinė motinystė gali susiformuoti ir vėliau.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauJau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauŽinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
As turiu pati 6men kudikeli maitinu krutimi ir maitinsiu kol tik nores.Mes su kudikeliu apkeliavom jau puse Europos. Klimatas skirtingas viena diena +5 kt diena +35, nei slogytes neturejom valgem tik mamos pienuka. Labai patogu maitini ant ratu vyras vairuoja, nereikia ieskoti kur plaut buteliuka kur silto vandens gaut. Speneliai gijo 6 savaites, odos nesimate per zaizdas(labai jautri oda)iskenciau, nera kas lyginant su gimdymu. Tad mielos mamytes maitinkit i sveikata turekit kantrybes, patogu, pailsi kol pamaitini ir dar pinigelius gali skirti sau o ne pirkti kazkokius nepilnavercius misinius.Beje vaikui reikia pirmiausiai subresti paciam......
Straipsnis labai geras.
Nusitraukinėjau kas 4 val. Per 10 min. nutraukdavau 150-180 g iš vienos krūties.
Pienas gaminasi visą laiką, o ne tik kai žindoma.
Dažnas žindymas tik labiau skatina pieno gamybą.