Vaikui – sloga. Kaip padėti?

Sloga – tai nosies gleivinės uždegimas. Tai – kvėpavimo takų liga (nosimi prasideda mūsų kvėpavimo takai), kurios, kaip ir kitų ūminių kvėpavimo organų ligų, sukėlėjai plinta oro lašeliniu būdu. Susergama įkvėpus oro, kuriame yra ligos sukėlėjų, arba jie patenka į nosį per nešvarias rankas (vaikai mėgsta kaišioti pirštus į nosį – atpratinkite nuo šio negero įpročio). Žindomi kūdikiai irgi užsikrečia sloga, kai namiškiai nežino arba ignoruoja asmens higienos taisykles, pvz., čiaudi, stipriai „šnypščia“ mažylio kambaryje, nusišnypštę nosį nenusiplauna rankų ir pan. Mažieji dažniausiai užsikrečia nuo vyresnių broliukų ir sesučių, o lankantys ikimokyklinę įstaigą – nuo grupės draugų.
 

Kūdikiui sloga yra rimta liga, nes siauri jo kvėpavimo takai greitai užsikemša. Užsikimšus nosiai, jis nebesugeba žįsti, nemoka kvėpuoti pro burną. Be to, sloga gali prasidėti ir kitos kvėpavimo takų ligos, pvz., nosiaryklės uždegimas, gerklų, balso plyšio uždegimas ir kitos.
Sloga kūdikis gali susirgti peršalęs, netinkamai rengiamas ar maudant, ir kai nosies gleivinę erzina dulkės, dūmai, pvz., tabako, įvairios cheminės medžiagos. Būdinga:
- sloga prasideda po kelių valandų ar dienų, kai ligos sukėlėjas patenka į kvėpavimo takus;
- nosies gleivinė paburksta, atsiranda daug įvairaus tirštumo gleivių (dažniausiai skystų, vandeningų). Iš nosies pradeda varvėti. Varvėjimas iš nosies – taip pat yra organizmo bandymas apsivalyti nuo ligos sukėlėjų, pvz., virusų, bakterijų ar kitų gleivinę dirginančių medžiagų (dulkių, dūmų, žiedadulkių ir pan.);
- paburkus (patinus) gleivinei, pasunkėja kvėpavimas – nosis užsikemša;
- pradeda kutenti gerklę, vaikas čiaudi – taip organizmas mėgina atsikratyti gleivių, kuriose yra daug ligos sukėlėjų. Čiaudint, kosint neužsidengus, nosies ir burnos ligos sukėlėjai paskleidžiami į aplinkos orą, kurio įkvėpę, užsikrečia aplinkiniai, jei jie nėra atsparūs ligos sukėlėjui;
- užsikimšus nosiai, kūdikiai blogai valgo, neramiai miega, tampa irzlūs;
- dėl slogos vaikai gali karščiuoti;
- sloga tęsiasi 7–10 dienų. Ne veltui sakoma, kad gydoma sloga praeina per savaitę, negydoma – per 7 dienas.


 

Ką daryti?


- vaikui nesiūlykite valgyti tiek, kiek jis suvalgydavo, kai buvo sveikas. Pasistenkite jį užimti ramiais žaidimais, stenkitės, kad kuo mažiau pavargtų;
- susirgusio sloga nesiveskite į svečius ir jų nepriiminėkite namuose;
- sloguojančio vaiko neveskite į ikimokyklinę įstaigą, nes jis gali užkrėsti kitus vaikus arba nuo jų užsikrėsti kitu ligos sukėlėju. Nesustiprėjęs po ligos vaikas greičiau užsikrečia, ilgiau bei sunkiau serga;
- trejų ketverių metų ir vyresnius vaikus išmokykite tinkamai išsišnypšti. Žinokite, kad negalima suformuoti įgūdžio stipriai šnypšti, nes gleivės su ligos sukėlėjais (virusais, bakterijomis) pro klausos vamzdį gali patekti į vidurinę ausį ir sukelti jos uždegimą. Iš kiekvienos nosies pusės gleivės iššnypščiamos atskirai – užspaudžiama viena šnervė ir tos pačios pusės išorinės ausies landa ir pučiama pro kitą. Tokiu pat būdu išvaloma ir kita nosies pusė. Vienkartinė nosinė, t.y. popierinė servetėlė, laikoma taip, kad neišsiteptų vaidas ir rankos;
- daugkartinių, t.y. medžiaginių, nosinių geriau nenaudoti. Tačiau, jei vis dėlto jos naudojamos, atsižvelgiant į slogos intensyvumą, keičiamos kelis kartus per parą;
- susirgusiojo sloga neskubėkite intensyviai gydyti, nes tuo ligos nesutrumpinsite. Vaikui duokite tik gydytojo skirtų vaistų.
 

Kaip padėti?


Juo vaikas mažesnis, tuo jo kvėpavimo takai siauresni, jų gleivinė puresnė, todėl ir nelabai sudirginta išskiria daug gleivių. Tai ypač būdinga kūdikių (vaikų iki vienerių metų) slogai. Todėl:
- sloga sergančio kūdikio nosies išskyras nuolat ir kantriai išsiurbkite mažu balionėliu – specialia kriaušele (ji įsigyjama vaikų prekių parduotuvėse). Suspauskite kriaušelę, jos antgalį įkiškite į šnervę ir staigiai atleiskite. Po to kriaušelę išplaukite šiltu virintu sodos vandeniu (1 arbatinis šaukštelis sodos stiklinei vandens) arba ramunėlių nuoviru;
- pirštais spustelėjus nosies sparnelius, išbėga gleivių, – jas nuvalykite marlės gabaliuku, suvilgytu ramunėlių arbata, arba vienkartinėmis šiam tikslui skirtomis popierinėmis servetėlėmis, taip pat suvilgytomis dezinfekujamosiomis medžiagomis. Marlę ir servetėles išmeskite į uždarą (su dangčiu) šiukšlių kibirą;
- odą apie nosies angas patepkite riebiu dezinfekuojamuoju kremu arba tepalu, kad išsiskiriančios gleivės jos nedirgintų. Tepkite plonai daugelį kartų per dieną – juo dažniau, tuo geriau;
- jeigu vaiko lūpos sausos, skilinėja, jas galite sutepti jau minėtu tepalu;
- sloguojančio vaiko kambarį dažnai, jei įmanoma – skersvėju, vėdinkite, palaikykite jame temperatūrą, ne aukštesnę kaip 17–18° C. Vėsiame ore vaikas geriau jaučiasi;
- bet kurio amžiaus vaiko nosies nevalykite savo nosine ar po ranka pakliuvusiu audiniu;
- su sloguojančiu vaiku (jeigu jis nekarščiuoja) kuo ilgiau būkite gryname ore. Kūdikius migdykite gerai išvėdintoje patalpoje, balkone (kai lauke ne žemesnė negu +5–7° C temperatūra). Vėsus oras mažina nosies gleivinės paburkimą, palengvėja kvėpavimas, mažylis geriau pailsi. Išnešusios kūdikį į lauką ar vėsią patalpą, stebėkite, ar jis kvėpuoja pro nosį. Jeigu pro burną, grįžkite namo. Prieš nešdamos vaiką į gryną orą, išvalykite nosį;
- vaistų į nosį lašinkite tik tuomet, kai tai daryti paskyrė gydytojas, ir taip dažnai, kaip jis paskyrė, pvz., prieš valgį ar miegą. Vaistų į nosį lašinama tik išvalius gleives. Tinka tik vaikams skirti vaistai, pašildyti iki kūno temperatūros. Vaistai pašildomi paėmus juos į delną ir palaikius kelias minutes. Jeigu gydytojas paskyrė kelių rūšių lašų, juos lašinkite jo nurodyta tvarka. Iš pradžių 1–2 lašai sulašinami į vieną šnervę, o po 2–3 min. – į kitą. Išorinė nosies sienelė nestipriai – 2–3 kartus spustelima prie pertvaros, kad geriau pasklistų vaistai. Vaistai lašinami priglaudus ranką prie vaiko smakro, nes mažyliai nesiduoda, sukinėja galvą. Tuomet, kai ranka priglaudžiama, ji juda kartu su vaiko galva. Kai vaistai lašinami gulinčiam vaikui, jis guldomas ant to šono, į kurią nosies pusę bus lašinama, o galva truputį atlošiama.
Kai vaistai lašinami sėdinčiam vaikui, jo galva truputį atlošiama ir pasukama į tą pusę, į kurią lašinami vaistai.
- kūdikių ir mažų vaikų plovimai jūros druskos vandeniu yra mažai efektyvūs, nes:
a) jie priešinasi, nesiduoda, po procedūros ilgokai tampa neramūs, pradeda bijoti ir kitų procedūrų;
b) iš nosies vanduo greitai ir lengvai patenka į gilesnius kvėpavimo takus. Tai sukelia čiaudulį, kosulį;
- ketverių metų ir vyresniam vaikui nosį galima praplauti jūros vandeniu, kuris, beje, ir dezinfekuoja, bei paprastu mineraliniu vandeniu, o po praplovimo – įlašinant gydytojo skirtų vaistų, sutraukiančių nosies gleivinės kraujagysles. Pastaraisiais vaistais nereikėtų piktnaudžiauti, nes per dažnai vartojant prie jų priprantama, jie pasidaro neveiksmingi. Jų, šiukštu, negalima lašinti daugiau nei paskyrė gydytojas.
- liaudies medicinos priemonės slogai gydyti tinka vyresniems nei ketverių metų vaikams. Pvz., slogą gydyti patariama svogūnu. Kai nosis užgulta, šviežiai perpjautą svogūną dėkite pakaitomis vaikui prie šnervių ir prašykite giliai įkvėpti. Procedūros trukmė – 3–5 min. Svogūne esantys fitoncidai dezinfekuoja viršutinius kvėpavimo takus. Taip kvėpuojama 6–12 kartų per dieną, tik kiekvieną kartą nuo jau panaudoto svogūno nupjaukite po griežinėlį. Vyresnio amžiaus vaikams ir suaugusiesiems tinka kitas būdas. Į stiklinę įdėkite vieną du šaukštus smulkiai tarkuoto svogūno, pridenkite standaus popieriaus piltuvėliu ir įstatykite į dubenėlį, pripiltą karšto vandens. Pro siaurąjį piltuvėlio galą kvėpuokite 5–10 min. tai viena, tai kita šnerve. Procedūrą kartokite 6–10 kartų per parą;
- negalima:
a) lašinti vaistų, kuriuose yra aliejaus;
b) valyti nosies kietais tamponais ir vata (jos skaidulų vaikas gali įkvėpti ir tai sukels stiprų kosulį, čiaudėjimą);
c) mažiems vaikams į nosį negalima lašinti vaistų su mentoliu, kamparo aliejumi, eteriu, taip pat česnako, svogūnų, juodųjų ridikų, krienų sulčių. Jų nosis nevaloma kietais vatos ar kitokiais tamponais, degtukais ar kitais mažyčiais pagaliukais, apsuktais vata.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai