Sloga, sinusitas, faringitas...

Daugelis iš mūsų perserga sloga ir viršutinių kvėpavimo takų katarais - kartais keletą kartų, o vaikai - iki 6-8 kartų per metus. Ligai vystantis svarbiausia žmogaus imuninės sistemos būklė. Jeigu ji išlikusi stipri, optimaliai išlaikiusi savo struktūrą ir funkciją, žmogus net sloga neserga, nekalbant jau apie jos komplikacijas - prienosinių ančių uždegimus (sinusitus) ar ryklės gleivinės uždegimą bei jo pavojus.
 

Patys mažiausi mikroorganizmai - virusai yra didžiausi peršalimo ligų kaltininkai. Žmonių pastebėjimai bei tvirta medikų nuomonė, kad žvarbų rudenį ir ankstyvą pavasarį visi serga daug dažniau ir sunkiau, o lėtinės ligos, iki tol niekuo ypatingu nepasireikšdavusios, ima ir paūmėja, vertė ieškoti pagrindinės priežasties ir apsaugos galimybių.
Atliekant tyrimus skamba ir nauja gaida. Ne tiek šaltis ir skersvėjai čia kalti, o neigiamas „trumpų, tamsių dienų“ poveikis organizmui: jos ne tik mažina vitamino D sintezę, bet ir sukelia nervų sistemos disfunkciją, neretai sunkią jos būklę - depresiją ir trikdo tobulą imuninio reaktyvumo (organizmo apsaugos) funkcionavimą.
 

Imuninės sistemos svarba


Be to, aiškėja dar vienas svarbus momentas. Pavyzdžiui, net pasiektas tobulas imuninis pasipriešinimas ligoms išlieka tik tam tikrą laiką. Pati imuninė reakcija yra sudėtinga, joje dalyvauja daug „dalyvių - ląstelių, kai kurių iš jų gyvavimo amžius trumpas. Tad joms papildyti reikia, kad žmogus pats sau padėtų nes organizmui būtini ne tik vitaminai, bet ir pakankamas kiekis mikroelementų - cinko, seleno, magnio bei omega 3 riebalų rūgščių. Visa tai užtikrina baltymo sintezę ir papildo imuninės sistemos ląsteles.
Ir dar labai svarbu. Negalima silpninti imuninės organizmo sistemos patiems. Dažnai būna kalti įsisenėję įpročiai - rūkymas, per didelis kiekis alkoholio, miego trūkumas, antsvoris, taip pat ir aplinkos užteršimas, ilgalaikiai neigiami stresai, skubomis paruoštas maistas bei gyvybiškai svarbių sudedamųjų dalių maiste stoka. Šie faktoriai iš tikrųjų nuginkluoja žmones, juos apnuogina prieš virusus. O žinant, kad virusai greitai keičiasi, kasmet atsiranda naujų jų štamų, vaistais apsiginti nuo jų puolimo nesugebame ir turbūt greitai nesugebėsime.
Dar blogiau, jeigu žmogaus organizmą apninka, kartu puola virusai ir bakterijos - pūliniai kokai ir lazdelės. Tada virusas sunaikina priekines organizmo saugos sistemas ir praskina kelią mikrobams, kurie gali sukelti sunkias komplikacijas. Supratę, kur „šuo pakastas, kodėl rudenį taip dažnai sergama kvėpavimo takų ligomis, kiekvienas galime jau rugsėjo mėnesį pradėti rūpintis savimi, stiprinti imuninį reaktyvumą.
 

Sloga ir sinusitas


Kaip minėjau, greičiausiai susergama sloga. Pajutę nosies užgulimą ir bendrą negalavimą, pirmąją dieną ją dar galime įveikti arba pristabdyti jos eigą. Karštos kojų vonios, pirtis, sauna arba garinė su vanta, didesnis vitamino C kiekis, kalcis ir magnis pasitarnauja šiam tikslui.
Neatkreipus į nosį dėmesio pirmąją dieną, prarandamas svarbus momentas - liga gali tęsis gerą savaitę ar ilgiau bei komplikuotis. Virusai „perneša pūlines bakterijas, jų neįveikia ir vietinė nosies gleivinės imuninė apsauga, jos prasprūsta į prienosinius ančius ir ten įsiveisusios sukelia pūlinį sinusitą.


Sloga paprastai yra abipusė. Abi nosies landos užgulusios, neleidžia normaliai kvėpuoti. Gausiai ima bėgti išskyros, uždegimo skystis, kartu atsiranda čiaudėjimas, reikia nuolat valyti nosį, bet bendra suaugusiųjų būklė išlieka daugmaž patenkinama. Kadangi daugumas būna sirgę sloga, tai gydosi savarankiškai. Galima pavartoti ir vaistažolių preparatų, pavyzdžiui, Sinupret. Ūmios slogos simptomams slopinti vartojami nosies gleivinę sutraukiantys preparatai ar jų derinys su antihistamininais vaistai. Tačiau juos reikia vartoti griežtai pagal instrukcijas, kitaip galima susilaukti nemalonių šalutinių poveikių. Tad labai svarbu suprasti ir nustatyti, kada prasideda komplikacijos - sinusitas. Jeigu sloga - abiejų nosies landų liga, tai sinusitas dažniausia yra vienpusis. Viena vertus, daugiau atsiranda išskyrų, jos jau balkšvai gelsvos ar net žalsvos - pūlinės. Prisideda skausmas ir ne tiek nosies, kiek apie akį, skauda dantis, o labiausiai skauda galvą kaktos srityje, pakyla temperatūra, pasijuntama prasčiau, vargina silpnumas.
Jeigu slogą gydėtės patys, tai, prasidėjus sinusitui, būtina gydytojo specialisto apžiūra, kad pavyktų išvengti dar sunkesnių ligų. Sinusitus gydyti reikia daug aktyviau, neapsieinama be antibiotikų, o kartais ir chirurginių procedūrų.
 

Ryklės uždegimas – faringitas


Kitais atvejais virusinė peršalimo liga prasideda ūminiu ryklės uždegimu - faringitu, o toliau besivystydama nusileidžia žemyn per gerklas, į trachėją ir bronchus, sukeldama užkimimą - laringitą. O virusai gali nunešti bakterijas iš nosiaryklės per ausies trimitą į ausį ir išprovokuoti ausų uždegimą, kartais netgi pūlinį.
Faringito atveju skauda kaklą ir ryklę, ypač tai ryšku ryjant maistą, skausmas gali prasismelkti į ausis. Kakle pasirodo patinę ir skausmingi limfmazgiai, o ryklės gleivinė visa rausva, liepsnoja. Kosulys iš pradžių sausas ir ne toks įkyrus, uždegimui leidžiantis žemyn į kvėpavimo takus, pasidaro nuolatinis, drėgnas, atsikosima skrepliais ir gana vargina.
Vien tik faringitas, kuris pasireiškia taip dažnai kaip ir sloga, nesukuria pavojingų situacijų, nes uždegimo sudedamosios dalys, tarp jų ir pūliai, lengvai pasišalina, nelieka kaip tai būna siaurose nosies landose.
Sunkiau reiškiasi viršutinių kvėpavimo takų ligos alergiškiems asmenims. Pats gleivinės uždegimas sunkesnis, linkęs užsitęsti ir dažniau komplikuojasi. Na, ir gydymas be antialerginių vaistų neveiksmingas.
Jei faringitas virusinis rekomenduojama reguliariai skalauti gerklę ramunėlių, medetkų ar druskos tirpalu. Pavartoti burnos ertmę ir ryklę dezinfekuojančių, skausmą mažinančių purškiamų antiseptikų ar čiulpiamų pastilių. Jų tikrai platus pasirinkimas vaistinėse: Toncils, Chlorhexisidine, Jox, Hexaspray, Sebidin, Faringosept, Septolete. Tik prisidėjus bakterinei infekcijai reikalingas gydymas antibiotikais.
Visada geriau kai peršalimo ligų gydymą pakoreguoja arba paskiria gydytojas specialistas, t. y. otorinolaringologas.
 

Kaip gydyti peršalimo simptomus?


Kai virusinė infekcija ne tik sukelia slogą, bet ir pasireiškia karščiavimas, galvos bei raumenų skausmai, būtina iš karto pradėti gydytis. Veiksmingi įvairūs sudėtiniai preparatai, kuriuose yra temperatūrą, galvos ir raumenų skausmus mažinančių, slogos simptomus slopinančių medžiagų, vitamino C (pvz., GrippostadC). Dažniausiai sudėtinių vaistų nuo peršalimo pagrindinė veiklioji medžiaga yra paracetamolis, kurio vartojant didelėmis dozėmis galimos nepageidaujamos reakcijos. Todėl būtina pasirinkti tokį vaistą, kuriame būtų optimalios šio medikamento dozės. Jums visada patars vaistininkas arba gydantis gydytojas.
Geriant po 2 Grippostad C kapsules 3-4 kartus per dieną, pasveikstama daug lengviau, nejaučiama mieguistumo, galvos skausmų, nevargina čiaudulys ir sloga. Vaisto sudėtyje esantis kofeinas šiek tiek tonizuoja ir gerina bendrą sergančiojo savijautą.
Tiems, kuriuos vargina karščiavimas, ypač vakare, galvos bei sąnarių skausmai, rekomenduojama gerti po vieną pakelį karštojo gėrimo Grippostad iki 4 kartų per dieną.
Jokiu būdu nereikėtų savarankiškai gydytis antibakteriniais preparatais - antibiotikais ir sulfanilamidais. Pirmiausia - jie neveikia peršalimo virusų. Antra, organizme gyvenančios bakterijos pripranta prie jų ir, komplikacijų atveju paskyrus antibiotikų ar sulfanilamidų, bus sunku gauti terapinį poveikį.
 

Peršalimo ligų profilaktika


Stipri imuninė sistema susidoroja su slogą ir faringitą sukeliančiais virusais. Teigiama, jog norint kad imuninė sistema būtų optimali, reikia kasdien atnaujinti penktadalį ar net ketvirtadalį jos dalių. Bet ja reikia pradėti rūpintis iš anksto. Mitybos įtaka imuninio reaktyvumo išlaikymui gana svarbi. Vaisiai, daržovės, vitaminai A, C, E ir B maiste turi vyrauti. O, kaip minėjau, mikroelementai - cinkas, selenas - reikalingi ne tik imuninei sistemai funkcionuoti, bet ir gydant sloguojančius ligonius. Kalbama apie vadinamąjį „imuninį kokteilį skiriamą imuninei sistemai stimuliuoti pirmomis ligos dienomis. Injekuojamas vitaminų C ir B kompleksas, skiriama kalcio ir magnio.
Visiškai sunaikinti bakterijas sugeba tik imuninė žmogaus sistema. Viso organizmo dezinfekuoti antibiotikais neįmanoma. Tad paskutinis žodis gydant peršalimo ligas priklauso specialistams, tarp jų ir otorinolaringolagams.  

Imuninės sistemos svarba


Be to, aiškėja dar vienas svarbus momentas. Pavyzdžiui, net pasiektas tobulas imuninis pasipriešinimas ligoms išlieka tik tam tikrą laiką. Pati imuninė reakcija yra sudėtinga, joje dalyvauja daug „dalyvių - ląstelių, kai kurių iš jų gyvavimo amžius trumpas. Tad joms papildyti reikia, kad žmogus pats sau padėtų nes organizmui būtini ne tik vitaminai, bet ir pakankamas kiekis mikroelementų - cinko, seleno, magnio bei omega 3 riebalų rūgščių. Visa tai užtikrina baltymo sintezę ir papildo imuninės sistemos ląsteles.
Ir dar labai svarbu. Negalima silpninti imuninės organizmo sistemos patiems. Dažnai būna kalti įsisenėję įpročiai - rūkymas, per didelis kiekis alkoholio, miego trūkumas, antsvoris, taip pat ir aplinkos užteršimas, ilgalaikiai neigiami stresai, skubomis paruoštas maistas bei gyvybiškai svarbių sudedamųjų dalių maiste stoka. Šie faktoriai iš tikrųjų nuginkluoja žmones, juos apnuogina prieš virusus. O žinant, kad virusai greitai keičiasi, kasmet atsiranda naujų jų štamų, vaistais apsiginti nuo jų puolimo nesugebame ir turbūt greitai nesugebėsime.
Dar blogiau, jeigu žmogaus organizmą apninka, kartu puola virusai ir bakterijos - pūliniai kokai ir lazdelės. Tada virusas sunaikina priekines organizmo saugos sistemas ir praskina kelią mikrobams, kurie gali sukelti sunkias komplikacijas. Supratę, kur „šuo pakastas, kodėl rudenį taip dažnai sergama kvėpavimo takų ligomis, kiekvienas galime jau rugsėjo mėnesį pradėti rūpintis savimi, stiprinti imuninį reaktyvumą.
 

Sloga ir sinusitas


Kaip minėjau, greičiausiai susergama sloga. Pajutę nosies užgulimą ir bendrą negalavimą, pirmąją dieną ją dar galime įveikti arba pristabdyti jos eigą. Karštos kojų vonios, pirtis, sauna arba garinė su vanta, didesnis vitamino C kiekis, kalcis ir magnis pasitarnauja šiam tikslui.
Neatkreipus į nosį dėmesio pirmąją dieną, prarandamas svarbus momentas - liga gali tęsis gerą savaitę ar ilgiau bei komplikuotis. Virusai „perneša pūlines bakterijas, jų neįveikia ir vietinė nosies gleivinės imuninė apsauga, jos prasprūsta į prienosinius ančius ir ten įsiveisusios sukelia pūlinį sinusitą.
Sloga paprastai yra abipusė. Abi nosies landos užgulusios, neleidžia normaliai kvėpuoti. Gausiai ima bėgti išskyros, uždegimo skystis, kartu atsiranda čiaudėjimas, reikia nuolat valyti nosį, bet bendra suaugusiųjų būklė išlieka daugmaž patenkinama. Kadangi daugumas būna sirgę sloga, tai gydosi savarankiškai. Galima pavartoti ir vaistažolių preparatų, pavyzdžiui, Sinupret. Ūmios slogos simptomams slopinti vartojami nosies gleivinę sutraukiantys preparatai ar jų derinys su antihistamininais vaistai. Tačiau juos reikia vartoti griežtai pagal instrukcijas, kitaip galima susilaukti nemalonių šalutinių poveikių. Tad labai svarbu suprasti ir nustatyti, kada prasideda komplikacijos - sinusitas. Jeigu sloga - abiejų nosies landų liga, tai sinusitas dažniausia yra vienpusis. Viena vertus, daugiau atsiranda išskyrų, jos jau balkšvai gelsvos ar net žalsvos - pūlinės. Prisideda skausmas ir ne tiek nosies, kiek apie akį, skauda dantis, o labiausiai skauda galvą kaktos srityje, pakyla temperatūra, pasijuntama prasčiau, vargina silpnumas.
Jeigu slogą gydėtės patys, tai, prasidėjus sinusitui, būtina gydytojo specialisto apžiūra, kad pavyktų išvengti dar sunkesnių ligų. Sinusitus gydyti reikia daug aktyviau, neapsieinama be antibiotikų, o kartais ir chirurginių procedūrų.
 

Ryklės uždegimas – faringitas


Kitais atvejais virusinė peršalimo liga prasideda ūminiu ryklės uždegimu - faringitu, o toliau besivystydama nusileidžia žemyn per gerklas, į trachėją ir bronchus, sukeldama užkimimą - laringitą. O virusai gali nunešti bakterijas iš nosiaryklės per ausies trimitą į ausį ir išprovokuoti ausų uždegimą, kartais netgi pūlinį.
Faringito atveju skauda kaklą ir ryklę, ypač tai ryšku ryjant maistą, skausmas gali prasismelkti į ausis. Kakle pasirodo patinę ir skausmingi limfmazgiai, o ryklės gleivinė visa rausva, liepsnoja. Kosulys iš pradžių sausas ir ne toks įkyrus, uždegimui leidžiantis žemyn į kvėpavimo takus, pasidaro nuolatinis, drėgnas, atsikosima skrepliais ir gana vargina.
Vien tik faringitas, kuris pasireiškia taip dažnai kaip ir sloga, nesukuria pavojingų situacijų, nes uždegimo sudedamosios dalys, tarp jų ir pūliai, lengvai pasišalina, nelieka kaip tai būna siaurose nosies landose.
Sunkiau reiškiasi viršutinių kvėpavimo takų ligos alergiškiems asmenims. Pats gleivinės uždegimas sunkesnis, linkęs užsitęsti ir dažniau komplikuojasi. Na, ir gydymas be antialerginių vaistų neveiksmingas.
Jei faringitas virusinis rekomenduojama reguliariai skalauti gerklę ramunėlių, medetkų ar druskos tirpalu. Pavartoti burnos ertmę ir ryklę dezinfekuojančių, skausmą mažinančių purškiamų antiseptikų ar čiulpiamų pastilių. Jų tikrai platus pasirinkimas vaistinėse: Toncils, Chlorhexisidine, Jox, Hexaspray, Sebidin, Faringosept, Septolete. Tik prisidėjus bakterinei infekcijai reikalingas gydymas antibiotikais.
Visada geriau kai peršalimo ligų gydymą pakoreguoja arba paskiria gydytojas specialistas, t. y. otorinolaringologas.
 

Kaip gydyti peršalimo simptomus?


Kai virusinė infekcija ne tik sukelia slogą, bet ir pasireiškia karščiavimas, galvos bei raumenų skausmai, būtina iš karto pradėti gydytis. Veiksmingi įvairūs sudėtiniai preparatai, kuriuose yra temperatūrą, galvos ir raumenų skausmus mažinančių, slogos simptomus slopinančių medžiagų, vitamino C (pvz., GrippostadC). Dažniausiai sudėtinių vaistų nuo peršalimo pagrindinė veiklioji medžiaga yra paracetamolis, kurio vartojant didelėmis dozėmis galimos nepageidaujamos reakcijos. Todėl būtina pasirinkti tokį vaistą, kuriame būtų optimalios šio medikamento dozės. Jums visada patars vaistininkas arba gydantis gydytojas.
Geriant po 2 Grippostad C kapsules 3-4 kartus per dieną, pasveikstama daug lengviau, nejaučiama mieguistumo, galvos skausmų, nevargina čiaudulys ir sloga. Vaisto sudėtyje esantis kofeinas šiek tiek tonizuoja ir gerina bendrą sergančiojo savijautą.
Tiems, kuriuos vargina karščiavimas, ypač vakare, galvos bei sąnarių skausmai, rekomenduojama gerti po vieną pakelį karštojo gėrimo Grippostad iki 4 kartų per dieną.
Jokiu būdu nereikėtų savarankiškai gydytis antibakteriniais preparatais - antibiotikais ir sulfanilamidais. Pirmiausia - jie neveikia peršalimo virusų. Antra, organizme gyvenančios bakterijos pripranta prie jų ir, komplikacijų atveju paskyrus antibiotikų ar sulfanilamidų, bus sunku gauti terapinį poveikį.
 

Peršalimo ligų profilaktika


Stipri imuninė sistema susidoroja su slogą ir faringitą sukeliančiais virusais. Teigiama, jog norint kad imuninė sistema būtų optimali, reikia kasdien atnaujinti penktadalį ar net ketvirtadalį jos dalių. Bet ja reikia pradėti rūpintis iš anksto. Mitybos įtaka imuninio reaktyvumo išlaikymui gana svarbi. Vaisiai, daržovės, vitaminai A, C, E ir B maiste turi vyrauti. O, kaip minėjau, mikroelementai - cinkas, selenas - reikalingi ne tik imuninei sistemai funkcionuoti, bet ir gydant sloguojančius ligonius. Kalbama apie vadinamąjį „imuninį kokteilį skiriamą imuninei sistemai stimuliuoti pirmomis ligos dienomis. Injekuojamas vitaminų C ir B kompleksas, skiriama kalcio ir magnio.
Visiškai sunaikinti bakterijas sugeba tik imuninė žmogaus sistema. Viso organizmo dezinfekuoti antibiotikais neįmanoma. Tad paskutinis žodis gydant peršalimo ligas priklauso specialistams, tarp jų ir otorinolaringolagams.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai