){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Mano telefone jau seniai yra žingsnių skaičiavimo programėlė. Kiekvieną dieną išmanusis telefonas mane seka ir skaičiuoja, kiek žingsnių nueinu. Jaučiuosi nuolat stebima, o vakarais savo telefone gaunu ataskaitas. Ne tik apie tai, kiek žingsnių per dieną nuėjau, bet ir kiek kalorijų sudeginau.
Kartais nuraustu ir kaltinu save, kad per mažai judu ir per mažai sudeginu kalorijų. Tik gal kalta visai ne aš (per dieną aš tikrai pakankamai judu) visgi, gal kalta ta programėlė, kuri skaičiuoja kalorijas ir ja visai negalima pasitikėti – ji nėra tiksli.
Kai sportas ne tik naudingas, bet ir įdomus
Jei seniau žmonės bėgiodavo tik su ausinuku ausyse, tai dabar ne tik ausinukas, bet ir išmanusis telefonas šalia jų bėgimo metu atsiduria. Ir visa tai tam, kad sportas būtų ne tik naudingas, bet ir įdomus.
Socialiniuose tinkluose, tikriausiai, ne vienam iš Jūsų yra tekę pastebėti, kaip atsiduria ne tik draugų nuotraukos iš vakarėlių, kelionių bet ir nuotraukos su jų nubėgtais maršrutais. Pasirodo, taip yra todėl, kad Jūsų draugas sporto metu naudojo išmanųjį telefoną ir programėlę jame bei GPS su aktyvuotu internetu.
Kuomet bėgate ar važiuojate dviračiu GPS pagalba Jūs esate sekami, o Jūsų įveiktas maršrutas ir sudegintos kalorijos yra patalpinamos į internetą – socialinį tinklapį. Jūsų sporto rezultatus mato draugai, kurie taip pat susigundo išbandyti visa tai. Taip sportas tampa ne tik naudingas, bet ir įdomus.
Išmaniosios technologijos stebi Jus ir Jūsų sveikatą
Be išmaniojo telefono, išmanieji laikrodžiai ir apyrankės taip pat yra tos technologijos, kurios kasdien mums leidžia stebėti savo sveikatą. Juose esančios funkcijos išties stulbina: kalorijų ir kraujospūdžio matuokliai, automatinis širdies ritmo matuoklis, kuris matuoja riešo pagrindu.
„Argi ne puikus išradimas“, - sako tie, kurie savo kasdieninio gyvenimo negali jau įsivaizduoti be šių technologijų. Jie džiaugiasi, tačiau skeptikai purto galvas ir sako, kad neverta pasitikėti tokiais išradimais, geriau pasikliauti senais metodais, pavyzdžiui, širdies ritmą - pulsą matuoti natūraliu būdu t.y. užspaudžiant arteriją ant riešo ir skaičiuojant tvinksnius.
Ką parodė tyrimai?
BBC laidoje „Pasitikėk manimi, aš esu daktaras“ („Trust me, I am a Doctor“) buvo atlikta keletas tyrimų, kurių metu buvo siekiama sužinoti, ar išmaniosios programėlės ir prietaisai, kurie skaičiuoja sudeginamų kalorijų skaičių, širdies pulsą rodo tikslingai ir jais galima pasitikėti?
Eksperimento metu buvo tikrinama žmonių širdies pulsas įvairaus intensyvumo treniruočių metu. Savanorių grupėms buvo duota nešioti išmanieji prietaisai: pirmai grupei buvo duota išmanioji apyrankė, kitai – širdies ritmo monitorius su krūtinės diržu.
Tyrimas parodė, jog buvo didelis skirtumas tarp išmaniosios apyrankės ir širdies ritmo monitoriaus su krūtinės diržu, ypač tuomet, kai žmonės pradėjo sportuoti ir jų širdies susitraukimų dažnis pakilo. Išmaniosios apyrankės jutikliai buvo prastesni nei širdies ritmo monitorius su krūtinės diržu.
Kodėl mums svarbu stebėti savo širdies pulsą ir kalorijas, kurias mes sudeginame?
Pulso stebėjimas gali padėti išvengti tam tikrų ligų, pavyzdžiui, miokardo infarkto bei kuo ilgiau išsaugoti sveiką širdies sistemą.
Kalorijų stebėjimas gali būti puikus būdas save motyvuoti sportuoti ir prisiversti daugiau judėti, greičiau atsikratyti nereikalingo svorio. Kai žinai, kad pusvalandį reikia bėgti ant bėgimo takelio, tai ir keksiuko valgymas, kuris tetrunka tik kelias sekundes, tampa vis retesnis reiškinys žmogaus gyvenime.
Išvados
Šiuolaikinės technologijos palengvina žmogaus gyvenimą, padeda ugdyti teisingus įpročius, skatina daugiau judėti, skaičiuoja mūsų kalorijas ir širdies tvinksnius, tačiau ar verta visais tais prietaisais aklai pasitikėti? Kaip rodo praktika ir tyrimai – ne visada.
L. Rimgailė
Kas yra Andrius Mamontovas, aiškinti, manau, nereikia nė vienam. Muzikantas, prodiuseris, aktorius – taip lakoniškai pristato jį šiuolaikinis žinių apie visus ir viską šaltinis Wikipedia. Dar priduria: pasisako už sveiką gyvenseną ir prieš svaigalų vartojimą, o nuo 1993 metų yra vegetaras....
Skaityti daugiauPasaulyje kasmet miršta apie 30 mln. žmonių, iš jų 17 mln. – nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Neretai padarius širdies kardiogramą ir pastebėjus pakitimų širdžiai stiprinti skubama gerti vaistų. Tačiau daugeliu atvejų pirmiausia vertėtų pasinaudoti natūraliais metodais. Kaip širdies raumenį stiprinti gyvenimo būdą, mitybą, fizinį aktyvumą kalbamės su sveiko gyvenimo puoselėtoja ir mankštų specialiste Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauDaugelio mūsų gyvenimas yra dinamiškas, aktyvus ir užimtas. Dirbantieji įstaigose turi rengtis gražiai ir patogiai kiekvieną darbo dieną. Laisvalaikio metu taip pat norime dėvėti ne tik gražius bei madingus, bet ir patogius, praktiškus drabužius. Pirkdami juos dažnai atkreipiame dėmesį į gaminio sudėtį, bet ne visada tai mums ką nors sako. Ką reiktų žinoti apie įvairius pluoštus, renkantis rūbus kasdienai, išeigai ar poilsiui, ką pasirinkti konkrečiu atveju ir kodėl, papasakojo „Monton“ parduotuvės konsultantė Kristina JUOZAPAVIČIENĖ ir AB „Audimas“ rinkodaros specialistas Tomas MOTIEJAITIS. ...
Skaityti daugiauPrieš akis – didžiosios metų šventės – Kūčios ir Kalėdos. Tai dienos, kai namuose ar svečiuose dauguma ne kartą susėsime prie vaišių stalo. Tad kuo skiriasi Kūčių ir Kalėdų vaišių stalas, kuo skiriasi apeiginis, šventinis ir kasdienis maistas? Apie tai svarstėme su etnologu, gamtos mokslų daktaru, Vilniaus pedagoginio universiteto profesoriumi, naujų tarpdisciplininių mokslo šakų – paleoastronomijos ir etnokosmologijos – pradininku Lietuvoje Libertu Klimka, prisimindami savo artimųjų šeimų tradicijas....
Skaityti daugiauKaip pradėti bėgioti? Ką reikia žinoti apie save ir priemones, reikalingas aktyviam judėjimui? Į šiuos klausimus atsakė Lietuvos sveikatos sąjungos prezidentas, Palangos sveikatos mokyklos direktorius Dainius Kepenis. ...
Skaityti daugiauJudėjimas – viena svarbiausių geros savijautos ir sveikatos sąlygų bet kuriame amžiuje. Maži vaikai labai noriai juda, sportuoja, žaidžia aktyvius žaidimus. Augant šis noras paprastai mažėja, tad tėvų pareiga – jį skatinti. O geriausia tai daryti rodant pavyzdį, kartu aktyviai leidžiant laisvalaikį: keliaujant pėsčiomis, dviračiais ar baidarėmis, žaidžiant, krepšinį, futbolą, tenisą. Žiema – ne priežastis aptingti ir atsisakyti aktyvaus laisvalaikio. Pats laikas atidaryti slidinėjimo sezoną. ...
Skaityti daugiauŠaltuoju rudenio metu, kai nieko nesinori, kai nėra energijos ir jėgų, kai vaikštote susigūžę, kai mintys sukasi, kaip greičiau nuo visų atsiriboti, norisi įlįsti į šiltą lovą ar vonią ir apie nieką negalvoti, nes turite daugybę rūpesčių, įvairių darbų ir negalite atsipalaiduoti, susikaupti. Tad šiame straipsnyje pateiksime informaciją apie keletą galimų atsipalaidavimo ar energijos gavimo būdų, kurie tiks ne tik šaltuoju metų periodu, bet ir visus metus, kai bus sunku....
Skaityti daugiauKol dar geras oras, smagu gryname ore susirinkti paskutinius vitamino D prisotintus saulės spindulius. O ką veikti tokiu metų laiku? Žinoma, grybauti. „Aš grybauju nuo vaikystės, puikiai pažįstu grybus, ir man nereikia jokių patarimų, kaip neprisirinkti šungrybių!“ – pasakysite. Tačiau net ir renkant gerai žinomus valgomuosius grybus vis dėlto reikia laikytis kai kurių taisyklių, kad vėliau nekiltų sveikatos problemų....
Skaityti daugiauKada dar, jei ne rudenėjant, pradėti lankyti ar sugrįžti į sveikatingumo klubą ir pelnytai džiaugtis gera savijauta, gražiomis kūno linijomis bei jaunatve?!. ...
Skaityti daugiau„Pagerėjo sūnaus kalba – jei anksčiau sunkiai sekdavosi greitai kalbėti, tai dabar greitakalbė liejasi laisvai. Pirmi keturi mėnesiai smarkiai padėjo sukaupti dėmesį... Galiu pagaliau pasidžiaugti, kad suradom specialistę, kuriai mano vaikas svarbus, ji seka jo būklę...“ Taip viename interneto forumų pasisakiusi mama kalba apie neuropsichologinę sensomotorinę korekciją. Apie šį maždaug prieš porą dešimtmečių pradėtą taikyti būdą išsamiau paprašėme paaiškinti Jolantos Lazutkienės, ji kartu su kolege Raimonda Girčiene taiko šį metodą savo darbo praktikoje. ...
Skaityti daugiauTik iškritus sniegui ir pašalus žmonės itin dažnai paslysta, patiria įvairių traumų ir tiesiog užplūsta gydymo įstaigų traumataloginius skyrius. Griūnant dažniausiai patempiami raiščiai, lūžta kaulai, patiriamos galvos traumos, įvairūs sumušimai. ...
Skaityti daugiauKlaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos mokiniai, įkūrę Mokinių Mokomąją Bendrovę, džiaugiasi kylančiu savo sukurtos programėlės populiarumu ir ateities perspektyvomis. Su vaikams skirta programėle „Klausk herojaus“ bendradarbiavimo sutartis jau pasirašė Raudonasis Kryžius ir „5 pėdutės“, o kitos organizacijos reiškia augantį susidomėjimą. ...
Skaityti daugiauRugsėjis – toks laikas, kai ne tik pasineriame į pirmuosius rudeniniais džiaugsmus ir rūpesčius, bet vis dar prisimename prabėgusios vasaros akimirkas. Tiesą pasakius, daugumą tos akimirkos ir nuotaikos lydės visus metus, padėdamos sulaukti kitų atostogų....
Skaityti daugiauEuropoje ir Amerikoje pilateso kūno tobulinimo programa naudojasi ne tik garsūs aktoriai, sportininkai, politikai. Tai tapo daugelio besirūpinančių savo sveikata gyvenimo dalimi. Jungtinėje Karalystėje pilateso pratimus gydytojai rekomenduoja savo pacientams. Vis populiarėja pilateso mankšta ir Lietuvoje. Kuo unikali ir naudinga sveikatai ši kūno treniravimo technika? Apie tai kalbamės su pilateso mankštų trenere Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauAr įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiauNorint turėti sveiką kūną ir guvų protą, būtina pasirūpinti fiziniu aktyvumu. Ne paslaptis, kad didžiausią naudą žmogus gauna sportuodamas gryname ore. Ką rinktis? Šiaurietišką ėjimą! Apie šio sporto naudą ir subtilybes pasakoja šiaurietiško ėjimo trenerė Janina Bazevičienė....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę