){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
„Slidinėti kalnuose lietuviai mėgsta. Tačiau tą daro neatsakingai ir dažnai patempia kelio sąnario raiščius. Taip nutinka todėl, kad dalis iš jų nė minutės neskiria sportui, o nuvykę į kalnus stengiasi atsigriebti už visus metus ir čiuožia kaip pašėlę“, – apie dažniausiai pasitaikančias sąnarių traumas pasakoja ortopedas traumatologas Paulius Grigas.
Flebologijos centre dirbančio gydytojo teigimu, nepasiruošimas aktyviam sportui traumų tikimybę padidina ne tik slidinėjant, tačiau ir bėgiojant, žaidžiant krepšinį ar užsiimant kitomis sporto šakomis.
JAV atlikti tyrimai rodo, kad net 65 proc. bėgiojančių žmonių kasmet patiria kokią nors traumą. Tame pačiame tyrime medikai teigia, kad traumų skaičius sumažėtų ketvirtadaliu, jeigu žmonės prieš bėgimą tinkamai paruoštų savo raumenis ir nesistengtų įveikti keliolikos kilometrų vos tik pradėję sportuoti.
„Pradedantiesiems sportininkams patarčiau pasirinkti fizinį krūvį pagal galimybes ir nepersistengti. Šis patarimas galioja tiek bėgiojantiems lauke, tiek plušantiems treniruoklių salėje. Neretai kreipiasi 35–40 m. vyrai, kurie, visą gyvenimą aktyviai nesportavę, nutaria bėgti pusę maratono ir bėgdami susižeidžia kelį, čiurną ar patempia raiščius“, – pasakoja P. Grigas.
Didžiausia tikimybė patirti traumą – žaidžiant su kamuoliu
Gydytojo teigimu, sportuoti ir stiprinti kūno raumenis turėtume visus metus. „Bėgiojimas, krepšinis, reguliarus vaikščiojimas, įvairus fizinis lavinimas – būtinas, jeigu norima tinkamai pasiruošti tiek žiemos pramogoms, tiek visuomet būti sveikiems ir žvaliems“, – sako P. Grigas.
{banner-25}
Svarbus tinkamo pasirengimo sportui akcentas – viso kūno mankšta. Rekomenduojama tam skirti 15–20 minučių, kad kūną išmuštų nedidelis prakaitas. Galima pradėti nuo nesudėtingo fizinio pratimo ir didinti jo intensyvumą, pavyzdžiui, tiesiog pasivaikščioti greitu tempu, kad dirbtų visos raumenų grupės.
„Eurostat“ duomenimis, komandinėse sporto šakose su kamuoliu patiriamos traumos sudaro didžiausią dalį visų sporto traumų – apie 40 proc. Iš jų dažniausiai patiriamos traumos – žaidžiant futbolą (74 proc.), krepšinį (8 proc.), rankinį (3 proc.).
Dažniausiai patempiami čiurnos raiščiai
Viena iš dažniausių aktyviai sportuojančių žmonių traumų – čiurnos raiščių patempimas. Medikų teigimu, pirmoji pagalbos priemonė turi būti šaltas kompresas. Galima įdėti paprasto ledo į maišelį, apvynioti jį plonu rankšluosčiu ir uždėti ant traumuotos kūno vietos.
Traumuotai kūno vietai taip pat būtinas poilsis, negalima jos judinti. Tam tikrais atvejais rekomenduojama išgerti vaistų nuo skausmo ar uždegimo.
„Jeigu patempus čiurnos raiščius skausmas nemažėja dvi dienas, būtina kreiptis į gydytoją, kuris nustatys tikslią diagnozę. Kentėti skausmą ir galvoti, kad jis nurims – neverta. Negydomos traumos gali peraugti į lėtinius susirgimus, kurie gali vis dažniau kartotis“, – pasakoja P. Grigas.
Pasak gydytojo, čiurnos raiščių patempimas, kaip ir kitų sąnarių ar raiščių traumų gydymas, kartais užtrunka labai ilgai – minėtos traumos išvesti iš rikiuotės gali mėnesiui ar net ilgesniam laikui. Dar blogiau – kai traumos nuolat kartojasi.
„Dažnai sergant lėtinėmis ligomis nebepakanka vien tik vaistų, tenka panaudoti natūralius gydymo būdus, naujus terapijos metodus, pavyzdžiui, „Orthokine“. Tai ypač aktualu sportininkams, kurie kreipiasi dėl kelio sąnario pažeidimų, pažeistų čiurnos raiščių ar kitų sąnarių ar raumenų lėtinių ligų“, – pasakoja P. Grigas.
Jis pastebi, kad Flebologijos centre sulaukiama kur kas daugiau vyrų nei moterų. Pasak gydytojo, vyrai daugiau žaidžia komandinius žaidimus, kur didesnė traumų tikimybė.
Daugiau informacijos:
Marius Giedraitis
„Autoriai“ | Kūrybiniai komunikacijos sprendimai
Mob. tel. +370 686 24975
El. paštas: marius@autoriai.lt
Kas yra Andrius Mamontovas, aiškinti, manau, nereikia nė vienam. Muzikantas, prodiuseris, aktorius – taip lakoniškai pristato jį šiuolaikinis žinių apie visus ir viską šaltinis Wikipedia. Dar priduria: pasisako už sveiką gyvenseną ir prieš svaigalų vartojimą, o nuo 1993 metų yra vegetaras....
Skaityti daugiauPasaulyje kasmet miršta apie 30 mln. žmonių, iš jų 17 mln. – nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Neretai padarius širdies kardiogramą ir pastebėjus pakitimų širdžiai stiprinti skubama gerti vaistų. Tačiau daugeliu atvejų pirmiausia vertėtų pasinaudoti natūraliais metodais. Kaip širdies raumenį stiprinti gyvenimo būdą, mitybą, fizinį aktyvumą kalbamės su sveiko gyvenimo puoselėtoja ir mankštų specialiste Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauDaugelio mūsų gyvenimas yra dinamiškas, aktyvus ir užimtas. Dirbantieji įstaigose turi rengtis gražiai ir patogiai kiekvieną darbo dieną. Laisvalaikio metu taip pat norime dėvėti ne tik gražius bei madingus, bet ir patogius, praktiškus drabužius. Pirkdami juos dažnai atkreipiame dėmesį į gaminio sudėtį, bet ne visada tai mums ką nors sako. Ką reiktų žinoti apie įvairius pluoštus, renkantis rūbus kasdienai, išeigai ar poilsiui, ką pasirinkti konkrečiu atveju ir kodėl, papasakojo „Monton“ parduotuvės konsultantė Kristina JUOZAPAVIČIENĖ ir AB „Audimas“ rinkodaros specialistas Tomas MOTIEJAITIS. ...
Skaityti daugiauPrieš akis – didžiosios metų šventės – Kūčios ir Kalėdos. Tai dienos, kai namuose ar svečiuose dauguma ne kartą susėsime prie vaišių stalo. Tad kuo skiriasi Kūčių ir Kalėdų vaišių stalas, kuo skiriasi apeiginis, šventinis ir kasdienis maistas? Apie tai svarstėme su etnologu, gamtos mokslų daktaru, Vilniaus pedagoginio universiteto profesoriumi, naujų tarpdisciplininių mokslo šakų – paleoastronomijos ir etnokosmologijos – pradininku Lietuvoje Libertu Klimka, prisimindami savo artimųjų šeimų tradicijas....
Skaityti daugiauKaip pradėti bėgioti? Ką reikia žinoti apie save ir priemones, reikalingas aktyviam judėjimui? Į šiuos klausimus atsakė Lietuvos sveikatos sąjungos prezidentas, Palangos sveikatos mokyklos direktorius Dainius Kepenis. ...
Skaityti daugiauJudėjimas – viena svarbiausių geros savijautos ir sveikatos sąlygų bet kuriame amžiuje. Maži vaikai labai noriai juda, sportuoja, žaidžia aktyvius žaidimus. Augant šis noras paprastai mažėja, tad tėvų pareiga – jį skatinti. O geriausia tai daryti rodant pavyzdį, kartu aktyviai leidžiant laisvalaikį: keliaujant pėsčiomis, dviračiais ar baidarėmis, žaidžiant, krepšinį, futbolą, tenisą. Žiema – ne priežastis aptingti ir atsisakyti aktyvaus laisvalaikio. Pats laikas atidaryti slidinėjimo sezoną. ...
Skaityti daugiauŠaltuoju rudenio metu, kai nieko nesinori, kai nėra energijos ir jėgų, kai vaikštote susigūžę, kai mintys sukasi, kaip greičiau nuo visų atsiriboti, norisi įlįsti į šiltą lovą ar vonią ir apie nieką negalvoti, nes turite daugybę rūpesčių, įvairių darbų ir negalite atsipalaiduoti, susikaupti. Tad šiame straipsnyje pateiksime informaciją apie keletą galimų atsipalaidavimo ar energijos gavimo būdų, kurie tiks ne tik šaltuoju metų periodu, bet ir visus metus, kai bus sunku....
Skaityti daugiauKol dar geras oras, smagu gryname ore susirinkti paskutinius vitamino D prisotintus saulės spindulius. O ką veikti tokiu metų laiku? Žinoma, grybauti. „Aš grybauju nuo vaikystės, puikiai pažįstu grybus, ir man nereikia jokių patarimų, kaip neprisirinkti šungrybių!“ – pasakysite. Tačiau net ir renkant gerai žinomus valgomuosius grybus vis dėlto reikia laikytis kai kurių taisyklių, kad vėliau nekiltų sveikatos problemų....
Skaityti daugiauKada dar, jei ne rudenėjant, pradėti lankyti ar sugrįžti į sveikatingumo klubą ir pelnytai džiaugtis gera savijauta, gražiomis kūno linijomis bei jaunatve?!. ...
Skaityti daugiau„Pagerėjo sūnaus kalba – jei anksčiau sunkiai sekdavosi greitai kalbėti, tai dabar greitakalbė liejasi laisvai. Pirmi keturi mėnesiai smarkiai padėjo sukaupti dėmesį... Galiu pagaliau pasidžiaugti, kad suradom specialistę, kuriai mano vaikas svarbus, ji seka jo būklę...“ Taip viename interneto forumų pasisakiusi mama kalba apie neuropsichologinę sensomotorinę korekciją. Apie šį maždaug prieš porą dešimtmečių pradėtą taikyti būdą išsamiau paprašėme paaiškinti Jolantos Lazutkienės, ji kartu su kolege Raimonda Girčiene taiko šį metodą savo darbo praktikoje. ...
Skaityti daugiauTik iškritus sniegui ir pašalus žmonės itin dažnai paslysta, patiria įvairių traumų ir tiesiog užplūsta gydymo įstaigų traumataloginius skyrius. Griūnant dažniausiai patempiami raiščiai, lūžta kaulai, patiriamos galvos traumos, įvairūs sumušimai. ...
Skaityti daugiauKlaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos mokiniai, įkūrę Mokinių Mokomąją Bendrovę, džiaugiasi kylančiu savo sukurtos programėlės populiarumu ir ateities perspektyvomis. Su vaikams skirta programėle „Klausk herojaus“ bendradarbiavimo sutartis jau pasirašė Raudonasis Kryžius ir „5 pėdutės“, o kitos organizacijos reiškia augantį susidomėjimą. ...
Skaityti daugiauRugsėjis – toks laikas, kai ne tik pasineriame į pirmuosius rudeniniais džiaugsmus ir rūpesčius, bet vis dar prisimename prabėgusios vasaros akimirkas. Tiesą pasakius, daugumą tos akimirkos ir nuotaikos lydės visus metus, padėdamos sulaukti kitų atostogų....
Skaityti daugiauEuropoje ir Amerikoje pilateso kūno tobulinimo programa naudojasi ne tik garsūs aktoriai, sportininkai, politikai. Tai tapo daugelio besirūpinančių savo sveikata gyvenimo dalimi. Jungtinėje Karalystėje pilateso pratimus gydytojai rekomenduoja savo pacientams. Vis populiarėja pilateso mankšta ir Lietuvoje. Kuo unikali ir naudinga sveikatai ši kūno treniravimo technika? Apie tai kalbamės su pilateso mankštų trenere Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauAr įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiauNorint turėti sveiką kūną ir guvų protą, būtina pasirūpinti fiziniu aktyvumu. Ne paslaptis, kad didžiausią naudą žmogus gauna sportuodamas gryname ore. Ką rinktis? Šiaurietišką ėjimą! Apie šio sporto naudą ir subtilybes pasakoja šiaurietiško ėjimo trenerė Janina Bazevičienė....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę