IŠ ARČIAU: PERUQUOIS. KOKIA JI?

Perukua (Peruquois) - ji turi daug vardų.

Ją vadina “Motinos Žemės Balsu”, “Žemės Sese”, “Žemės Pranešėja” , “Dainuojančia moterimi” (Peru Singing Woman)…

Ši ypatingo balso savininkė, kadaise žymi džiazo vokalistė,  paliko savo ankstesnę karjerą tam, kad keliautų tarnaujadama tiems, kas atsiliepia į jos balsą – jausmingą ir pripildytą Meilės.

 

Kokia ji? Koks jos gyvenimo kelias?

 

Pirmą kartą Peruquois balsą išgirdau prieš trejus metus, kuomet draugas iš Australijos pasidalino jos muzikos įrašu. Ji tapo mano įkvėpimu -  negalėjau nustoti dainuoti nesuprantamų senovinių žodžių iš jos giesmių, jausdama, kaip jie paliečia mano sielą, kaip jie veikia mano kūną…  Labai norėjau ją pažinti arčiau, ieškojau…  Tačiau tuomet “Peru, The Singing Woman” kažkodėl niekur negalėjau rasti, internetas irgi tylėjo. Matyt, dėl neteisingo pavadinimo. 

Vėliau įsitikinau, kad viskas kaip Gyvenimo sraute, ateina savo laiku. Tiesiog vieną dieną gavau  laiškelį ir Latvijos: “Alicija, Indijoje sutikome nuostabią moterį, kuri dainuoja tiesiai iš širdies. Kviesime ją į Latviją – pagalvojome, gal tau tai irgi būtų įdomu ir norėtum ją pakviesti į Lietuvą?”

Taip, tai  buvo Peruquois. 

 

Tai buvo jos koncertinis turas su nuostabiu fleitos meistru Prafulu. Koncerto organizavimui tuomet turėjome visai nedaug laiko, be to tai buvo… vasara. Tačiau draugai, kaip ir visada, nenuvylė – jų pagalba visi bilietai į Šv.Kotrynos koncerto salę buvo išparduoti! Tuo tarpu pats koncertas pranoko visus lūkesčius – galingas energijos srautas jau po dviejų dainų pakėlė visus nuo kėdžių - visi šoko! Ar galite patikėti – visi šoko BAŽNYČIOJE! “Ar gali būti geresnė vieta šokiui nei Dievo namai?” – sušuko Perukua. Šoko žmonės, atrodė, jog šoko angelai...  Nuostabi muzika ir jausmingas, gilus Peruquois balsas neleido ilgai sėdėti – visų kūnai virpėjo, kvėpavo, judėjo...

 

Kitą dieną vyko seminaras moterims – tikra Moteriškumo Šventė.  Nuostabių, gražių, stiprių ir drąsių, subtilių bei dar nepasitikinčių savimi – susirinko galingas Moterų Ratas, alsuojantis vieningu kvėpavimu, giedantis vieningu Žemės ir Širdies balsu...

Stipru. Gražu. Be galo jautru ir nauja moterims, daugumoje atvejų dar neįpratusių galvoti apie savo moteriškumą, kaip sakralųjį...  Ratas, atveriantis Seserystės Esmę, jungiantis Širdis...

 

Praėjo dveji metai - keičiausi aš, keitėsi ir Peruquois.  Dar tada ji pasidalino savo laime, kad sutiko Mylimąjį. Jis tapo jos vyru, geriausiu draugu ir partneriu. Drago (Dragoslavas) atvyksta šiemet drauge su ja.

 

Kad esame rezonanse įsitikinau dar kartą, kai šiemet planavome atostogas ir išsirinkome būtent... mažą Portugalų miestelį prie vandenyno, kuriame apsigyveno Peruquois su Dragoslavu! Tarsi to būtų maža, susitikome su jais netikėtai laukiniame paplūdimyje! 

 

Ruošiamės, laukiame.  Peruquois ir Dragoslavas irgi dalyvauja pasiruošimuose, domisi Lietuva, Lietuvos moterimis, jų poreikiais.  Daug tame nuoširdžios meilės, noro dalintis ir palaikymo.

 

Tikriausia norėtumėte pažinti Peru iš arčiau?

Žemiau atviras pokalbis su ja, apie ją.

 

  * * * * *

 

-         Peru, papasakok apie save. Koks buvo tavo kelias dainavimo link?

 

Aš gimiau muzikinėje šeimoje. Galima pasakyti, kad augau muzikoje, ji nuolat mane supo.  Dar būdama vaiku pradėjau dainuoti – tiesiog negalėjau kitaip.

Tačiau mano motina priešinosi tam, ji buvo prastos nuomonės apie dainininkus. Mama teigė, jog jie nuolat neturi pinigų, o jų vaikai miega ant užpakalinės automobilio sėdynės. Ji man niekad to nesakė tiesiogiai, tačiau darė viską, kad man praeitų noras dainuoti .

Kai man sukako šešiolika metų, nusprendžiau palikti namus ir pasakiau: “Aš būsiu dainininke”.  Ji tiesiog nusijuokė: “Ne, tu niekada nebūsi...”.

Tuomet nuvažiavau į Vakarus, į kitą kontinento galą ir įstojau į konservatoriją. Konkursas ten buvo milžiniškas – tik dvi vietos merginoms iš visos šalies. Visgi mane priėmė.

Po daugelio metų mama atvažiavo į mano koncertą. Ji sėdėjo, klausė, ir ašaros redėjo jos veidu. Po to ji manęs atsiprašė, sakydama: “Aš netgi įsivaizduoti tai negalėjau...”.  Nuo tų laikų ji tapo didele mano gerbėja (švelniai šypsosi Peruquois).

 

-         Tapai įžymybe savo šalyje, kur surinkdavai didžiules sales... Kas atsitiko, jog palikai džiazo karjerą?

 

Pradžioje aš labai rimtai žiūrėjau į muziką, dariau viską totaliai, visa savo esme.  Tačiau po kurio laiko pradėjau jausti tuštumą.  Manęs jau nebetenkino tai, ką girdėjau aplink, ir tai, ką pati dainavau....  Jutau, kad įstrigau.

Ieškodama atsakymo, kaip gyventi toliau, karts nuo karto pradėjau leisti laiką prie vandenyno. Sėdėdama viena pakrantėje, kreipiausi į Motiną-žemę, į vandenį, į vėją. Prašiau, kad jie pamokytų mane, kad pakuždėtų, kur man eiti... Ir vieną kartą uždainavau... Tai buvo neįprastas man giedojimas, visiškai nepanašus į klasikinį. Balsas ėjo iš kažkur mano kūno viduje, jis buvo gyvas ir laukinis....

Kiekvieną dieną pradėjau eiti į olas ir dainuoti. Dainuoti Žemei. Jutau gilėjantį ryšį su Ja - dainavimas padėjo pajausti Jos didingumą, sąmonės gylį ir neaprėpiamą meilę...  Pavadinau Ją Motina, nors esybė, kurią jutau, neturi vardo. Visgi aš aiškiai jaučiau ją, kaip realiai egzistuojančią ir aukštesnę.

Tuomet pasiūliau save Motinai-žemei, pasakiau jai: “Panaudok šią dovaną, kurią gavau iš Tavęs tam, kad paliestumėme žmonių širdis”.

 

- Ir kas toliau atsitiko?

 

Norėjau tuo keliu eiti toliau. Tikėjausi, kad galėsiu mokytis pas vietinius australų aborigenus, kurie kaip maniau išsaugojo ryšį su Žeme. Deja, nieko iš to neišėjo. Pasirodo, jie didesne dalimi prarado savo šaknis.

 

Vieną dieną, kai dainavau ant vandenyno kranto, prie manęs priėjo didelis vyras. Jis pasakė, kad mano dainavimas pirmykštis, kad taip dainavo jo protėviai.  Kaip vėliau paaiškėjo, jis buvo Šiaurės indėnų šamanas, kuris atvyko į Australiją koncertuoti. Jis pasiūlė man mokytis iš jo gydymo balsu.

 

-         Tai tikriausia buvo nelengvas sprendimas?

 

Tai buvo visiškai beprotiška idėja - palikti savo saugius namus,  užsiėmimą, kuris man atnešė populiarumą ir pinigus, savo artimuosius ir nuvykti į... Niekur.

Visgi aš pasiryžau. 

Naujai pažintas šamanas dainavo etnines Šiaurės indėnų giesmes. Iš jo sužinojau, kad viskas turi savo dainą. Nesvarbu, kas tai būtų – namų ar kūno valymas, gydymas, sielvartas. Pradžioje galvojau, kad jis išmokys jų ir mane. Šamanas taip mane traukė, kad buvau pasiryžusi palikti džiazo karjerą.

Su juo išvažiavau į JAV, į dykumą Naujosios Meksikos valstijoje, kur praleidau keletą sekančių metų.

Po pusmečio dykumoje suvokiau, kad jis nieko manęs nemokina. Paklausiau jo: “Kada paimsi mane pravesti kokį ritualą, kada išmokysi giedojimo?”  Jis teatsakė: “Argi tu dar nesupratai, kad giesmės turi pačios ateiti pas tave – iš Šaltinio, iš Motinos. Ir jos nebus tavo, nepriklausys tau – tai bus dainos, kurias turėsi nešti žmonėms. Jos ateis pas tave, tačiau tu pati turi jas išgirsti. Taigi sėsk ir klausykis...”

Po to, dažnai sėdėjau ant žemės, daug vaikščiojau ir dainos pradėjo eiti pas mane. Jos skambėjo senovine, nežinoma man kalba. Aš ateidavau pas šamaną ir klausdavau, ką jos reiškia. Jis beveik visada man paaiškindavo jų prasmę ir paskirtį. Jis sakydavo: “Aš nesiekiu duoti tau atsigerti, aš noriu išmokyti tave gerti”. Ir jis mane mokino ne ritualo, o paties gyvenimo – visko, iš ko jis susideda. Tai buvo taip nepanašu į tai, ko aš mokiausi ankščiau...

Tai buvo nelengvas mokymąsis, tačiau jis išskaldė mano “žievę” – mano ego ir ambicijas, kurios sukaustė mane kadaise, kaip jauną dainininkę. Už tai aš jam esu be galo dėkinga.

Pas indėnų šamaną aš mokiausi daugiau nei 10 metų. Tada pamilau ir grojimą senoviniais instrumentais. Pajutau, kad jų ir balso virpesiai, sujungti su teisingu kvėpavimu, gali nuveikti stebuklus ir gydyti žmogų – tiek jo kūną, tiek dvasią.

 

-         Peru, kas tau yra teisingas kvėpavimas?

 

Kvėpuoti reikia sąmoningai. Savo seminarų metu aš pasakau moterims: "Atsisėskite, įkvėpkite giliai, taip, kad oras eitų per pilvą. Toliau įsivaizduokite, kad kvėpavimas nusileidžia giliai į žemę ir sugrįžta iš ten praturtintas Motinos-žemės energijos. Tada vėl kyla tavo kūnu.

Tokiu būdu Jūs aktyvizuojate savo energetinius centrus, harmonizuojate save."

Visi gydymo metodai (ir šiaip – metodai, nešantys džiaugsmą) ne tik kad yra pigūs, jie nieko nekainuoja! Apie tai žinojo mūsų protėviai. Pavyzdžiui, didelę galią ir išmintį turi medžiai. Kai aš apkabinu medį, prisiglaudžiu prie jo, jaučiu galingą energijos srautą ir jaučiuosi labai laiminga.

Taip pat daug duoda Žemė. Visų pirma, moterims, nes Žemės energija – tai mūsų, moteriškoji energija. Tiesiog vaikščiokite basos kuo dažniau, ypač rytais, kuomet Žemė prabunda.

 

-         Pastebėjau, kad dažniausiai ir dainuoji basa…

 

Taip, scenoje dažnai būnu basa ir atidengtu pilvu – taip aš žymiai geriau galiu perteikti energiją.

 

-         Perukua, kas yra “Vokalo joga”, kurią tu propaguoji?

 

Tai fizinio ir mentalinio gydymo metodas, sukurtas mūsų protėvių, remiantis Šiaurės Amerikos, Indijos ir Rytų muzikinėmis tradicijomis ir dvasinių ieškojimų pagrindais.

Viena iš žodžio “joga” reikšmių yra “sąjunga”. Kalbant apie vokalo jogą – tai sąmoningumo, kvėpavimo ir kūno sąjunga. Vokalo jogos pagalba galima gydyti ir konkrečius susirgimus – kiekvienas kūno organas virpa tam tikru dažniu ir specialaus dainavimo dėka mes tampame patys sau gydytojais.

 

-         Ar ji tik moterims? Ar vyrai irgi galėtų ją praktikuoti?

 

Taip, vokalo joga, kurią aš dėstau, pritaikyta moteriškam giedojimui. Vyrai dainuoja kita tonacija. Tačiau vokalinės ir kvėpavimo praktikos vyrus veikia taip pat, kaip moteris.

Kadangi atsirado tokios praktikos poreikis, prieš porą metų sukūriau specialų seminarą vyrams, kuris vadinasi “Vyrų giesmė”. Tiesa, moterys  vis dar yra atviresnės tokio tipo praktikoms ir joms skiriu didesnę savo dėmesio dalį.

 

-         Kaip vokalo joga padeda tau?

 

Vokalo joga - tai praktika, kuri padeda man augti ir mane palaiko. Kiekvieną dieną jos dėka galiu “susiderinti”, pasisemti energijos ir atsiverti viskam, kas vyksta. Jei neužsiimčiau vokalo joga, mano vokalistės karjera, tikriausiai, irgi nebūtų pagauta tokio intensyvaus srauto.

 

-         Ką norėtum pasakyti Lietuvos moterims?

 

Noriu jas pakviesti į seminarą (šypsosi). Labai džiaugiuosi, kad vėl atvažiuoju į šią nuostabią šalį. Siunčiu jums visą mano meilę – iki susitikimo!

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai