Bėgimo traukai nesugeba atsispirti TV ir teatro žvaigždės, atgaivą jame randa verslininkai. Šis sportas vienija įvairaus amžiaus, išsilavinimo ir pomėgių žmones. Augant bėgimą praktikuojančiųjų skaičiui didėja ir skeptikų ratas, įsitikinusių, jog bėgimas yra žalingas žmogaus kūnui. Apie tai plačiau kalbiname gydytoją ortopedą Eduardą Bartkevičių.
Viskas, kas daroma su saiku, ypač sportas, negali kenkti kūnui, abejones bando sklaidyti medikas.
„Jei žmogus sportuoja įsiklausydamas savo organizmo, sportas pakenkti negali. Juk mūsų kūnai skirti judėti, o ne gulėti ar sėdėti”, – yra įsitikinęs privačios ligoninės ir poliklinikos „Kardiolita“ gydytojas ortopedas traumatologas Eduardas Bartkevičius.
Jis džiaugiasi, jog pastaruoju metu Lietuvoje atsiranda vis daugiau sporto renginių, pritraukiančių mases žmonių. Artimiausias – rugsėjo 15 dieną vyksiantis „Danske Bank Vilniaus maratonas“.
Į šiemet jau dešimtą kartą vyksiančią bėgimo šventę šiuo metu yra užsiregistravę beveik 6 tūkstančiai bėgikų, pasiryžusių įveikti įvairius atstumus. Ištvermingiausieji sieks įveikti visą maratoną – 42,195 km, pusmaratonio dalyviai bėgs 21,98 km. Galima rinktis ir dar trumpesnes distancijas: 10 km Nestle bėgimą arba „Rimi” Šeimos bėgimą” – 4,2 km. Jėgas išbandyti galima ir visai trumpose distancijose – „Unicef” vaikų bėgime arba vežimėlių bėgime, kurie sudaro vos po pusę kilometro.
Tiesa, norintieji įveikti šį maratoną, ar bent dalį jo, turėjo pradėti pratinti kūną prie distancijų mažiausiai prieš pusę metų tam, kad kūnas spėtų priprasti prie krūvio ir taptų ištvermingesnis. Gydytojas perspėja, kad priversti kūną bėgti jam nebūnant tinkamai pasiruošus – labai pavojinga.
„Įveikti dideles distancijas neparengtu kūnu – grubi klaida, už kurią teks mokėti traumomis ir skausmu”, – perspėja medikas.
Svarbus apšilimas
Dažnai klaidingai manoma, kad bėgimas gali traumuoti. Tačiau gydytojo ortopedo nuomone, traumas bėgiojant patiria tik neatsargūs bėgikai. Traumų rizika sumažėja iki minimumo, jei pasirengimas sportuoti bus tinkamas. Gyd. Bartkevičius įsitikinęs, kad skausmų priežastis bėgant, nebūtinai susijusi su pačiu bėgimu. Kartais žmonės tiesiog nežino kokių negalavimų turi ir pajutę diskomfortą sportuojant, kaltę verčia sportui.
„Dažniausios traumos bėgant susijusios ne su pačiu bėgimu, bet su šalutiniais dalykais – paslydo, nukrito, pasitempė. Todėl čia svarbus pirminis pasiruošimas bei saiko ribos”, – pabrėžia ortopedas Bartkevičius.
Jis pataria prieš kiekvieną sporto užsiėmimą, taip pat ir prieš bėgimą, būtinai pasidaryti tinkamą apšilimą. Bėgant labiausiai apkraunami galūnių sąnariai, klubų sąnariai, pėdos, keliai. Prieš bėgimą būtina juos išmankštinti, išjudinti, kad nepakenktume ir iki minimumo sumažintume traumų riziką.
„Žmogaus kremzlės neturi kraujotakos ir kraujagyslių, kurios „maitintų” kremzlę. Todėl kremzlės „sutepamos” per sąnarių skysčių judėjimą. Tam ir reikia atlikti apšilimą, kad tas judėjimas suaktyvėtų”, – populiariai apšilimo būtinybę aiškina medikas.
Klausytis savo organizmo
Pradedantieji bėgikai turi didelį dėmesį skirti specialiai avalynei. Ją rekomenduojama įsigyti specializuotose sporto prekių parduotuvėse. Ne mažiau svarbu įvertinti savo galimybes – jei nesportavęs žmogus užsispirs nubėgti ilgą distanciją, tikslą gal ir pasieks, bet gali labai pakenkti savo kūnui. Todėl gydytojas ortopedas siūlo kritiškai vertinti norus ir galimybes. Tik po truputį didinant krūvį, galima pasiekti rezultatų.
„Mūsų kūnas linkęs į tinginystę, todėl kartais reikia perlipti per savo tingumą ir švelniai jį pakankinti”, – pataria gydytojas ortopedas.
Bėgimas yra ne tik malonus, bet ir vienas saugiausių sportinių veiklų, yra įsitikinęs gyd. Bartkevičius, ir pats dažnai praktikuojantis šią sporto šaką.
„Kai buvau kiek jaunesnis, maniau, kad tai gan nuobodus sportas, bet laikui bėgant supratau, kad būtent ši sporto šaka tenkina mano besikeičiančio kūno fizinio krūvio poreikius”, – atvirauja jis.
Kas yra Andrius Mamontovas, aiškinti, manau, nereikia nė vienam. Muzikantas, prodiuseris, aktorius – taip lakoniškai pristato jį šiuolaikinis žinių apie visus ir viską šaltinis Wikipedia. Dar priduria: pasisako už sveiką gyvenseną ir prieš svaigalų vartojimą, o nuo 1993 metų yra vegetaras....
Skaityti daugiauPasaulyje kasmet miršta apie 30 mln. žmonių, iš jų 17 mln. – nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Neretai padarius širdies kardiogramą ir pastebėjus pakitimų širdžiai stiprinti skubama gerti vaistų. Tačiau daugeliu atvejų pirmiausia vertėtų pasinaudoti natūraliais metodais. Kaip širdies raumenį stiprinti gyvenimo būdą, mitybą, fizinį aktyvumą kalbamės su sveiko gyvenimo puoselėtoja ir mankštų specialiste Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauDaugelio mūsų gyvenimas yra dinamiškas, aktyvus ir užimtas. Dirbantieji įstaigose turi rengtis gražiai ir patogiai kiekvieną darbo dieną. Laisvalaikio metu taip pat norime dėvėti ne tik gražius bei madingus, bet ir patogius, praktiškus drabužius. Pirkdami juos dažnai atkreipiame dėmesį į gaminio sudėtį, bet ne visada tai mums ką nors sako. Ką reiktų žinoti apie įvairius pluoštus, renkantis rūbus kasdienai, išeigai ar poilsiui, ką pasirinkti konkrečiu atveju ir kodėl, papasakojo „Monton“ parduotuvės konsultantė Kristina JUOZAPAVIČIENĖ ir AB „Audimas“ rinkodaros specialistas Tomas MOTIEJAITIS. ...
Skaityti daugiauPrieš akis – didžiosios metų šventės – Kūčios ir Kalėdos. Tai dienos, kai namuose ar svečiuose dauguma ne kartą susėsime prie vaišių stalo. Tad kuo skiriasi Kūčių ir Kalėdų vaišių stalas, kuo skiriasi apeiginis, šventinis ir kasdienis maistas? Apie tai svarstėme su etnologu, gamtos mokslų daktaru, Vilniaus pedagoginio universiteto profesoriumi, naujų tarpdisciplininių mokslo šakų – paleoastronomijos ir etnokosmologijos – pradininku Lietuvoje Libertu Klimka, prisimindami savo artimųjų šeimų tradicijas....
Skaityti daugiauKaip pradėti bėgioti? Ką reikia žinoti apie save ir priemones, reikalingas aktyviam judėjimui? Į šiuos klausimus atsakė Lietuvos sveikatos sąjungos prezidentas, Palangos sveikatos mokyklos direktorius Dainius Kepenis. ...
Skaityti daugiauJudėjimas – viena svarbiausių geros savijautos ir sveikatos sąlygų bet kuriame amžiuje. Maži vaikai labai noriai juda, sportuoja, žaidžia aktyvius žaidimus. Augant šis noras paprastai mažėja, tad tėvų pareiga – jį skatinti. O geriausia tai daryti rodant pavyzdį, kartu aktyviai leidžiant laisvalaikį: keliaujant pėsčiomis, dviračiais ar baidarėmis, žaidžiant, krepšinį, futbolą, tenisą. Žiema – ne priežastis aptingti ir atsisakyti aktyvaus laisvalaikio. Pats laikas atidaryti slidinėjimo sezoną. ...
Skaityti daugiauŠaltuoju rudenio metu, kai nieko nesinori, kai nėra energijos ir jėgų, kai vaikštote susigūžę, kai mintys sukasi, kaip greičiau nuo visų atsiriboti, norisi įlįsti į šiltą lovą ar vonią ir apie nieką negalvoti, nes turite daugybę rūpesčių, įvairių darbų ir negalite atsipalaiduoti, susikaupti. Tad šiame straipsnyje pateiksime informaciją apie keletą galimų atsipalaidavimo ar energijos gavimo būdų, kurie tiks ne tik šaltuoju metų periodu, bet ir visus metus, kai bus sunku....
Skaityti daugiauKol dar geras oras, smagu gryname ore susirinkti paskutinius vitamino D prisotintus saulės spindulius. O ką veikti tokiu metų laiku? Žinoma, grybauti. „Aš grybauju nuo vaikystės, puikiai pažįstu grybus, ir man nereikia jokių patarimų, kaip neprisirinkti šungrybių!“ – pasakysite. Tačiau net ir renkant gerai žinomus valgomuosius grybus vis dėlto reikia laikytis kai kurių taisyklių, kad vėliau nekiltų sveikatos problemų....
Skaityti daugiauKada dar, jei ne rudenėjant, pradėti lankyti ar sugrįžti į sveikatingumo klubą ir pelnytai džiaugtis gera savijauta, gražiomis kūno linijomis bei jaunatve?!. ...
Skaityti daugiau„Pagerėjo sūnaus kalba – jei anksčiau sunkiai sekdavosi greitai kalbėti, tai dabar greitakalbė liejasi laisvai. Pirmi keturi mėnesiai smarkiai padėjo sukaupti dėmesį... Galiu pagaliau pasidžiaugti, kad suradom specialistę, kuriai mano vaikas svarbus, ji seka jo būklę...“ Taip viename interneto forumų pasisakiusi mama kalba apie neuropsichologinę sensomotorinę korekciją. Apie šį maždaug prieš porą dešimtmečių pradėtą taikyti būdą išsamiau paprašėme paaiškinti Jolantos Lazutkienės, ji kartu su kolege Raimonda Girčiene taiko šį metodą savo darbo praktikoje. ...
Skaityti daugiauTik iškritus sniegui ir pašalus žmonės itin dažnai paslysta, patiria įvairių traumų ir tiesiog užplūsta gydymo įstaigų traumataloginius skyrius. Griūnant dažniausiai patempiami raiščiai, lūžta kaulai, patiriamos galvos traumos, įvairūs sumušimai. ...
Skaityti daugiauKlaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos mokiniai, įkūrę Mokinių Mokomąją Bendrovę, džiaugiasi kylančiu savo sukurtos programėlės populiarumu ir ateities perspektyvomis. Su vaikams skirta programėle „Klausk herojaus“ bendradarbiavimo sutartis jau pasirašė Raudonasis Kryžius ir „5 pėdutės“, o kitos organizacijos reiškia augantį susidomėjimą. ...
Skaityti daugiauRugsėjis – toks laikas, kai ne tik pasineriame į pirmuosius rudeniniais džiaugsmus ir rūpesčius, bet vis dar prisimename prabėgusios vasaros akimirkas. Tiesą pasakius, daugumą tos akimirkos ir nuotaikos lydės visus metus, padėdamos sulaukti kitų atostogų....
Skaityti daugiauEuropoje ir Amerikoje pilateso kūno tobulinimo programa naudojasi ne tik garsūs aktoriai, sportininkai, politikai. Tai tapo daugelio besirūpinančių savo sveikata gyvenimo dalimi. Jungtinėje Karalystėje pilateso pratimus gydytojai rekomenduoja savo pacientams. Vis populiarėja pilateso mankšta ir Lietuvoje. Kuo unikali ir naudinga sveikatai ši kūno treniravimo technika? Apie tai kalbamės su pilateso mankštų trenere Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauAr įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiauNorint turėti sveiką kūną ir guvų protą, būtina pasirūpinti fiziniu aktyvumu. Ne paslaptis, kad didžiausią naudą žmogus gauna sportuodamas gryname ore. Ką rinktis? Šiaurietišką ėjimą! Apie šio sporto naudą ir subtilybes pasakoja šiaurietiško ėjimo trenerė Janina Bazevičienė....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę