Akiniai gyvenimo negadina jau seniai. Jų, skirtingai nei pirmtakų, pagamintų iš storo stiklo ar kristalų, nereikia prilaikyti rankomis, jie dailūs, lengvi ir nešiojančiųjų dažnai nė nejaučiami. Visgi, kai kalbama apie aktyvesnį gyvenimo būdą, sportą ir akinius, nejučia susiduriame su atskiromis nuogirdomis, mitais ir įsitikinimais, kurie, pasirodo, nėra nepajudinami.
Tik retam trumparegiui sportuoti nerekomenduojama
Akių gydytoja Jolita Vailionienė neigia mitą, kad trumparegiai sportuoti negali. Anot jos, aktyvi veikla ir sportas dažniausiai ne tik nekenkia silpnaregiams, bet ir priešingai – yra rekomenduotini. Tiesa, ne visos sporto šakos.
„Tik esant didesnio laipsnio trumparegystei arba pakitus akių dugnui, kai kurios sporto šakos gali būti pavojingos. Tokiu atveju negalima užsiimti boksu, imtynėmis, karatė, sunkiąja atletika ar gimnastika, šuoliais nuo tramplyno. Lygiai taip pat reikia vengti darbų, kuriuose reikia dažnai lankstytis, kilnoti sunkius daiktus. Visa tai padidina tinklainės atšokimo riziką. Visus kitus bet koks sportas veikia tik teigiamai, gerina viso organizmo, kartu ir akių, kraujotaką“, – tvirtina gydytoja.
Gydytojai antrina ir Vilma Maigienė, optikos salonų tinklo „Fielmann“ klientų aptarnavimo vadovė.Ji pastebi, kad silpnesnį regėjimą turintys ir aktyviau sportuoti nusiteikę klientai dažnai yra girdėję apie galimą riziką ir teiraujasi, ar tai nepavojinga. Tuomet optikos gydytojas arba peržiūri neseno akių dugno tyrimo rezultatus, arba paragina tokį tyrimą atlikti. Kitas klientų dažnai užduodamas klausimas – ar yra korekcinių akinių, pritaikytų sportui. Tai ypač aktualu tiems, kuriems dėl vienų ar kitų priežasčių netinka kontaktiniai lęšiai.
„21 amžius išsprendė šią visiems trumparegiams, toliaregiams ir kitiems prasčiau matantiems aktualią problemą. Optikos salonuose galima rasti specialių akinių, skirtų sportuojantiems ir aktyviai gyvenantiems žmonėms. Tokie akiniai ne tik apsaugo akis nuo žalingų UV spindulių, bet atitinka du svarbiausius šiam tipui keliamus reikalavimus. Pirmiausia, jie turi būti patogūs ir prigludę, kad netrukdytų judant. Antras labai svarbus kriterijus – jie turi būti atsparūs smūgiams. Todėl akiniai sportui yra gaminami iš smūgiams atsparaus plastiko. Tokius akinius įmanoma tik sulaužyti, o ne sudaužyti. Tai labai aktualu sportuojantiems – ne tik todėl, kad jiems dažniau kyla grėsmė numesti akinius ant žemės, bet ir todėl, kad sudaužius stiklinius akinių lęšius, kiltų grėsmė susižeisti šukėmis,“ – pasakoja V.Maigienė.
Gerai matyti sportuodami nori ne tik profesionalai.
Klientų įpročius ir tendencijas sekanti specialistė pastebi, kad nors ir neženkliai, bet susidomėjimas sportui skirtais akiniais vis didėja. Anot „Fielmann“ atstovės, specialių akinių ieško jau ne tik profesionalūs sportininkai, bet ir savo malonumui sportuojantys aktyvaus gyvenimo būdo mėgėjai. „Net ir tie, kurie reguliariai panardo tik ežere ar baseine, nori tai daryti komfortiškai. Nardymo akiniai su korekciniais lęšiais padeda išlaikyti optimalų regėjimo ryškumą, akių kaušeliai reguliuojasi pagal poreikius, o odą saugo nedirginantis silikoninis sandarinimas bei patogi akinių juosta. Su draugais krepšinį, futbolą ar tenisą savaitgaliais pažaidžiantys sporto entuziastai taip pat mieliau renkasi specialius, iš smūgiams atsparios medžiagos, pavyzdžiui, polikarbonato plastiko, pagamintus akinius nei, kad rizikuoja savo kasdieniu aksesuaru ar, svarbiausia – akių saugumu.“
Kad prastas regėjimas – sportui ne kliūtis, įrodo ir garsių sportininkų pavyzdžiai, nes specialius sportui skirtus akinius su dioptrijomis nešioja ir pasaulinės sporto įžymybės. Pavyzdžiui, garsiausias šiuolaikinis JAV plaukikas, daugkartinis pasaulio ir olimpinis čempionas bei rekordininkas Michaelis Phelpsas. 27 metų sportininkas nuo vaikystės negalėjo pasigirti geru regėjimu, tačiau silpnos akys jam nesutrukdė laimėti 22 olimpinių medalių (iš jų net 18 – aukso)! Plaukimo takelyje M. Phelpsas dėvi specialius nardymo akinius su dioptrijomis, o išlipęs iš baseino puošiasi stilingais tradiciniais korekciniais akiniais. Legendinis krepšininkas amerikietis M. Jordanas taip pat kartais į aikštę išbėgdavo su specialiais korekciniais akiniais, juos dėvėjo ir nemažai kitų NBA lygos krepšininkų – gerbėjų interneto svetainėse ar pokalbių forumuose galima rasti ne vieną stilingiausių visų laikų akiniuočių – krepšininkų dešimtuką.
Kas yra Andrius Mamontovas, aiškinti, manau, nereikia nė vienam. Muzikantas, prodiuseris, aktorius – taip lakoniškai pristato jį šiuolaikinis žinių apie visus ir viską šaltinis Wikipedia. Dar priduria: pasisako už sveiką gyvenseną ir prieš svaigalų vartojimą, o nuo 1993 metų yra vegetaras....
Skaityti daugiauPasaulyje kasmet miršta apie 30 mln. žmonių, iš jų 17 mln. – nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Neretai padarius širdies kardiogramą ir pastebėjus pakitimų širdžiai stiprinti skubama gerti vaistų. Tačiau daugeliu atvejų pirmiausia vertėtų pasinaudoti natūraliais metodais. Kaip širdies raumenį stiprinti gyvenimo būdą, mitybą, fizinį aktyvumą kalbamės su sveiko gyvenimo puoselėtoja ir mankštų specialiste Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauDaugelio mūsų gyvenimas yra dinamiškas, aktyvus ir užimtas. Dirbantieji įstaigose turi rengtis gražiai ir patogiai kiekvieną darbo dieną. Laisvalaikio metu taip pat norime dėvėti ne tik gražius bei madingus, bet ir patogius, praktiškus drabužius. Pirkdami juos dažnai atkreipiame dėmesį į gaminio sudėtį, bet ne visada tai mums ką nors sako. Ką reiktų žinoti apie įvairius pluoštus, renkantis rūbus kasdienai, išeigai ar poilsiui, ką pasirinkti konkrečiu atveju ir kodėl, papasakojo „Monton“ parduotuvės konsultantė Kristina JUOZAPAVIČIENĖ ir AB „Audimas“ rinkodaros specialistas Tomas MOTIEJAITIS. ...
Skaityti daugiauPrieš akis – didžiosios metų šventės – Kūčios ir Kalėdos. Tai dienos, kai namuose ar svečiuose dauguma ne kartą susėsime prie vaišių stalo. Tad kuo skiriasi Kūčių ir Kalėdų vaišių stalas, kuo skiriasi apeiginis, šventinis ir kasdienis maistas? Apie tai svarstėme su etnologu, gamtos mokslų daktaru, Vilniaus pedagoginio universiteto profesoriumi, naujų tarpdisciplininių mokslo šakų – paleoastronomijos ir etnokosmologijos – pradininku Lietuvoje Libertu Klimka, prisimindami savo artimųjų šeimų tradicijas....
Skaityti daugiauKaip pradėti bėgioti? Ką reikia žinoti apie save ir priemones, reikalingas aktyviam judėjimui? Į šiuos klausimus atsakė Lietuvos sveikatos sąjungos prezidentas, Palangos sveikatos mokyklos direktorius Dainius Kepenis. ...
Skaityti daugiauJudėjimas – viena svarbiausių geros savijautos ir sveikatos sąlygų bet kuriame amžiuje. Maži vaikai labai noriai juda, sportuoja, žaidžia aktyvius žaidimus. Augant šis noras paprastai mažėja, tad tėvų pareiga – jį skatinti. O geriausia tai daryti rodant pavyzdį, kartu aktyviai leidžiant laisvalaikį: keliaujant pėsčiomis, dviračiais ar baidarėmis, žaidžiant, krepšinį, futbolą, tenisą. Žiema – ne priežastis aptingti ir atsisakyti aktyvaus laisvalaikio. Pats laikas atidaryti slidinėjimo sezoną. ...
Skaityti daugiauŠaltuoju rudenio metu, kai nieko nesinori, kai nėra energijos ir jėgų, kai vaikštote susigūžę, kai mintys sukasi, kaip greičiau nuo visų atsiriboti, norisi įlįsti į šiltą lovą ar vonią ir apie nieką negalvoti, nes turite daugybę rūpesčių, įvairių darbų ir negalite atsipalaiduoti, susikaupti. Tad šiame straipsnyje pateiksime informaciją apie keletą galimų atsipalaidavimo ar energijos gavimo būdų, kurie tiks ne tik šaltuoju metų periodu, bet ir visus metus, kai bus sunku....
Skaityti daugiauKol dar geras oras, smagu gryname ore susirinkti paskutinius vitamino D prisotintus saulės spindulius. O ką veikti tokiu metų laiku? Žinoma, grybauti. „Aš grybauju nuo vaikystės, puikiai pažįstu grybus, ir man nereikia jokių patarimų, kaip neprisirinkti šungrybių!“ – pasakysite. Tačiau net ir renkant gerai žinomus valgomuosius grybus vis dėlto reikia laikytis kai kurių taisyklių, kad vėliau nekiltų sveikatos problemų....
Skaityti daugiauKada dar, jei ne rudenėjant, pradėti lankyti ar sugrįžti į sveikatingumo klubą ir pelnytai džiaugtis gera savijauta, gražiomis kūno linijomis bei jaunatve?!. ...
Skaityti daugiau„Pagerėjo sūnaus kalba – jei anksčiau sunkiai sekdavosi greitai kalbėti, tai dabar greitakalbė liejasi laisvai. Pirmi keturi mėnesiai smarkiai padėjo sukaupti dėmesį... Galiu pagaliau pasidžiaugti, kad suradom specialistę, kuriai mano vaikas svarbus, ji seka jo būklę...“ Taip viename interneto forumų pasisakiusi mama kalba apie neuropsichologinę sensomotorinę korekciją. Apie šį maždaug prieš porą dešimtmečių pradėtą taikyti būdą išsamiau paprašėme paaiškinti Jolantos Lazutkienės, ji kartu su kolege Raimonda Girčiene taiko šį metodą savo darbo praktikoje. ...
Skaityti daugiauTik iškritus sniegui ir pašalus žmonės itin dažnai paslysta, patiria įvairių traumų ir tiesiog užplūsta gydymo įstaigų traumataloginius skyrius. Griūnant dažniausiai patempiami raiščiai, lūžta kaulai, patiriamos galvos traumos, įvairūs sumušimai. ...
Skaityti daugiauKlaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos mokiniai, įkūrę Mokinių Mokomąją Bendrovę, džiaugiasi kylančiu savo sukurtos programėlės populiarumu ir ateities perspektyvomis. Su vaikams skirta programėle „Klausk herojaus“ bendradarbiavimo sutartis jau pasirašė Raudonasis Kryžius ir „5 pėdutės“, o kitos organizacijos reiškia augantį susidomėjimą. ...
Skaityti daugiauRugsėjis – toks laikas, kai ne tik pasineriame į pirmuosius rudeniniais džiaugsmus ir rūpesčius, bet vis dar prisimename prabėgusios vasaros akimirkas. Tiesą pasakius, daugumą tos akimirkos ir nuotaikos lydės visus metus, padėdamos sulaukti kitų atostogų....
Skaityti daugiauEuropoje ir Amerikoje pilateso kūno tobulinimo programa naudojasi ne tik garsūs aktoriai, sportininkai, politikai. Tai tapo daugelio besirūpinančių savo sveikata gyvenimo dalimi. Jungtinėje Karalystėje pilateso pratimus gydytojai rekomenduoja savo pacientams. Vis populiarėja pilateso mankšta ir Lietuvoje. Kuo unikali ir naudinga sveikatai ši kūno treniravimo technika? Apie tai kalbamės su pilateso mankštų trenere Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauAr įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiauNorint turėti sveiką kūną ir guvų protą, būtina pasirūpinti fiziniu aktyvumu. Ne paslaptis, kad didžiausią naudą žmogus gauna sportuodamas gryname ore. Ką rinktis? Šiaurietišką ėjimą! Apie šio sporto naudą ir subtilybes pasakoja šiaurietiško ėjimo trenerė Janina Bazevičienė....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę