Sulaukę kovo, daugelis džiūgaujam, kad pagaliau atėjo išsiilgtasis pavasaris, skubame juo džiaugtis po ilgos žiemos. Tačiau tikrojo pavasario pradžia yra lygiadienis – laikas, kai saulė yra tiesiog virš pusiaujo ir kai diena susilygina su naktimi. Tas metas buvo labai svarbus mūsų protėviams, kurių gyvenimas buvo glaudžiai susijęs su gamtos ritmu. Beje, šią ypatingą dieną savaip pažymėdavo ne tik lietuviai.
Kas gi ta lygė?
Pavasario lygiadienio metu diena ir naktis susilygina ir trunka po 12 valandų. Tai astronominio pavasario pradžia, ir nuo to meto diena iki Rasų (arba Joninių) vis ilgėja.
Mums daugiau įprasta švęsti Rasas, kai diena ilgiausia, ir Kalėdas, kai ji trunka mažiausiai, tačiau etnologai sako, kad anksčiau buvo pažymimi ir pavasario bei rudens lygiadieniai – pusiaukelė iki mums įprastų švenčių. Kovo 20-ąją ar 21-ąją buvo švenčiama pavasario lygė. Tai ne krikščioniškoji ritualinė, o natūrali gamtos šventė, kai ateina tikrasis pavasaris. Senais laikais, kai nebuvo kalendorių, žmonės pavasario metą nustatydavo pagal saulę. Manyta, kad nuo to momento prasideda gamtos atgimimas – pasigirsta pirmasis perkūnas, medžiai sukrauna pumpurus, ima vešėti žaluma, tamsa ima trauktis, užleisdama vietą šviesai.
Beje, Velykos – jau krikščionybės atnešta šventė, manoma, kad pagrindinė pavasario šventė seniau ir buvusi pavasario lygė. Tiesa, yra nuomonių, kad tai galėjo būti balandžio pabaigoje švenčiama Jorė, kai žaluma jau visiškai išsiskleidžia.
Gamtos budinimas
Nuo seniausių laikų žmogų siejo glaudus ryšys su gamta, pagal ją buvo rikiuojami darbai ir buitis, tad šis svarbus gamtos budimo metas atsispindėjo ir papročiuose. Su pavasario lygiadieniu susiję daug magiškų dalykų, įvairūs veiksmai, kurie, kaip manyta, padeda gamtai busti. Tai ir supimasis (kuris prasidėdavo nuo Užgavėnių ir tęsdavosi iki pat Rasų), ir vertimasis kūliais gandrą pamačius.
Per lygę būdavę labai svarbu pagerbti vandenį, manyta, kad tuo metu vanduo, ypač po perkūnijos, atgyja. Vienas iš papročių buvo laistymasis vandeniu, taip pat pasilabinimas, perduodant vandenį iš rieškučių į rieškutes.
Senovės lietuviai tikėjo, kad lygiadienio rytą išsimaudęs iš rytų tekančioje upėje būsi tyras ir sveikas visus metus. Tiesa, toks paprotys praustis rytą užfiksuotas ir Velykų šventės metu, todėl galima spėti, kad kadaise Velykos buvo švenčiamos pavasario lygiadienį.
Dar buvo įprasta puošti vandenį žilvičio šakelėmis, ir ne atsitiktinai. Juk žilvitis – stebuklingas medis. Jis pirmas prasprogsta ir turi begalines gyvybės atsargas – rodos, supuvęs, sutrešęs, o iš pašaknių vėl želia, įsmigo į žemę kokia šakelė – jau duoda ūglį, ne veltui sakyta: „Kur karnelė krito – ten šakelė žėlė, kur šakelė žėlė – viršūnėlė kėlės...“
Beje, žmonės mokėjo panaudoti begalines žilvičio karnos gyvybės atsargas. Ja būdavo tvarstomi lūžiai, dedama ant žaizdų – kaulai gražiai sugydavo, o žaizdos užsiverdavo nepūliuodamos.
Visi šventės papročiai buvo susiję su vienu nepertraukiamu gamtos ciklu, kurį krikščionybė šiek tiek supainiojo, tad daugelį šių papročių dabar galima sutikti ir pavasario karnavalų metu, ir prieš gavėnią, ir per pačias Velykas.
Kam pavasario – kam metų pradžia
Po lygiadienio lietuviai laukia ir kitų pavasario švenčių – Verbos, Velykų, Jorės. Visų jų šventimas yra panašus, padedantis gamtai pabusti. O štai pagal iraniečių kalendorių pavasario lygiadienis – naujų metų pradžia. Greičiausiai metų pradžios suvokimas siejasi su tuo, kad gamta atbunda naujam gyvenimui. Naujų metų pradžią tuo metu švenčia daugelis tautų – iraniečiai, afganai, tadžikai, kazachai, kirgizai, uzbekai – praktiškai visos Didžiojo šilko kelio šalys. Beje, iki 1492-ųjų šis metas žymėjo naujųjų pradžią ir Rusijoje. Manoma, kad senovėje nuo lygės naujus metus skaičiavo ir lietuviai.
Siautulingoji Komojedica
Komojedica (Комоедица) – viena seniausių pagoniškųjų slavų švenčių. (Senovės slavai lokį vadindavo „kom“ (Ком), iš čia ir kilo šventės pavadinimas.) Dvi savaites trunkančią Komojedicą slavai pradėdavo švęsti dar savaitę prieš lygiadienį, linksmybės tęsdavosi dar visą savaitę po jo. Tuo metu ne tik buvo pažymimas šventas gamtos budimas – lygiadienio dieną buvo pagerbiamas dievas Lokys. Nuo pat ryto iškilminga procesija šokdama ir giedodama eidavo į mišką pas dievą Lokį ir nešdavo pirmųjų šventinį rytą keptų blynų auką. Pirmiausia blynus iškilmingai išdėliodavo ant kelmų, o tada prasidėdavo didžiulė visuotinė šventinė puota.
O blynų auka aukota ne atsitiktinai. Nuo senų senovės žmonės garbino saulę, duodančią gamtai gyvybę, o blynas laikytas saulės simboliu, nes jis, kaip ir saulė, apvalus, geltonas ir karštas. Tad senovės slavai tikėjo, kad, valgydami blynus, kartu jie suvalgo ir dalelę saulės šilumos ir galios.
Lygiadienis kitur
Nuo neatmenamų laikų pavasario lygiadienis buvo siejamas su gamtos jėgų pabudimu visose tautose. Štai jau istorikas Bažnyčios mokytojas šv. Beda Garbingasis (apie 672–735) savo pasaulio istorijoje „De temporibus liber“ rašo apie anglišką Velykų pavadinimą Easter, kad jis yra germaniškos kilmės ir kad Velykos pavadintos deivės Ostaros (Ostara, Eostre, Ostern) garbei. (Beje, biblinis Velykų pavadinimas Passover angliškai kalbančiuose kraštuose taip ir neprigijo.)
Ostara – tai vokiečių pavasario ir aušros deivės vardas, jai ir buvo skiriama ši šventė. Kad tai viena seniausių (seniausiai garbinamų) deivių, rodo faktas, jog, kaip teigia šaltiniai, ji garbinta nuo antrojo tūkstantmečio prieš mūsų erą. Senovės keltai ir vokiečiai manė tą dieną deivę grįžtant iš požeminės karalystės. Šventės metu buvo kepamos mažos bandelės ir dažomi kiaušiniai – naujos gyvybės simbolis.
Ostara – tai laikas, kada diena ir naktis susilygina, šviesa laimi prieš tamsą, saulė kasdien stiprėja, kol per Beltainą (senovės keltų švęstą gegužės pirmąją) susijungs su žeme, kad pradėtų naują gyvybę. Deivė Ostara simbolizuoja naujumą, naujos gyvybės ir augimo pradžią. Tai – aušros ir vaisingumo deivė. Manoma, kad šis vardas gali būti siejamas ir su r,ytine žvaigžde, t. y. Veneros planeta.
Kadangi šventė susijusi su pavasariu, gamtos atbudimu, pirmąja žaluma, tad greičiausiai Ostara žymėdavo žemės darbų pradžią žemdirbių kraštuose.
Zoroastrinė (zoroastrizmas – 6 amžiuje pr. m. e. senovės Persijoje susiformavusi ir paplitusi dabartinio Irano teritorijoje religija) pavasarinė naujųjų metų šventė Navruzas buvo švenčiama senovės Persijoje, vėliau buvo priimta islamo. Dabartiniame Irane tai nacionalinė šventė. Navruzo tradicija išplito į didžiąją Centrinės Azijos dalį, Kaukazą, Šiaurės Vakarų Kiniją ir net į Balkanus, ją švenčia kurdai Turkijoje, totoriai ir baškirai Rusijoje, Krymo totoriai Ukrainoje. Pavasario lygiadienis yra šventė ir nazaritams (musulmonų šiitų religinė grupė).
O Egipte kiekvienais metais pavasarį švenčiama Sham El Nessim. Tai oficiali šalies šventė. Iki krikščionybės ji sutapdavo su pavasario lygiadieniu. Jos šventimo tradicija atėjo iš Senovės Egipto ir manoma, kad pradžia – apie 2700-ieji metai prieš mūsų erą. Sham El Nessim švenčia tiek musulmonai, tiek ir krikščionių bendruomenės. Apskritai tai ne religinė, bet visuotinė pavasario šventė.
* * *
Nedaug beliko liko liudijimų, kaip senovėje buvo švenčiama lygiadienio šventė, o ryšys su gamta, tai, be ko žmonės anksčiau neįsivaizdavo savo gyvenimo, tampa daugiau tradicijų puoselėjimu. Tiesa, tradicijas pakoregavo vėlesnės religijos ir laikas, kai kurios šventės švenčiamos labiau, kitos lyg ir nueina į antrą planą ar visiškai pamirštamos. Tačiau, kad ir kaip vadinamas ar pažymimas, lygiadienis – neabejotinai astronominio pavasario pradžia, tad ar nevertėtų susigrąžinti šios mūsų senoliams tokios reikšmingos, o galbūt ir svarbiausios pavasario šventės?
Kas yra Andrius Mamontovas, aiškinti, manau, nereikia nė vienam. Muzikantas, prodiuseris, aktorius – taip lakoniškai pristato jį šiuolaikinis žinių apie visus ir viską šaltinis Wikipedia. Dar priduria: pasisako už sveiką gyvenseną ir prieš svaigalų vartojimą, o nuo 1993 metų yra vegetaras....
Skaityti daugiauPasaulyje kasmet miršta apie 30 mln. žmonių, iš jų 17 mln. – nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Neretai padarius širdies kardiogramą ir pastebėjus pakitimų širdžiai stiprinti skubama gerti vaistų. Tačiau daugeliu atvejų pirmiausia vertėtų pasinaudoti natūraliais metodais. Kaip širdies raumenį stiprinti gyvenimo būdą, mitybą, fizinį aktyvumą kalbamės su sveiko gyvenimo puoselėtoja ir mankštų specialiste Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauDaugelio mūsų gyvenimas yra dinamiškas, aktyvus ir užimtas. Dirbantieji įstaigose turi rengtis gražiai ir patogiai kiekvieną darbo dieną. Laisvalaikio metu taip pat norime dėvėti ne tik gražius bei madingus, bet ir patogius, praktiškus drabužius. Pirkdami juos dažnai atkreipiame dėmesį į gaminio sudėtį, bet ne visada tai mums ką nors sako. Ką reiktų žinoti apie įvairius pluoštus, renkantis rūbus kasdienai, išeigai ar poilsiui, ką pasirinkti konkrečiu atveju ir kodėl, papasakojo „Monton“ parduotuvės konsultantė Kristina JUOZAPAVIČIENĖ ir AB „Audimas“ rinkodaros specialistas Tomas MOTIEJAITIS. ...
Skaityti daugiauPrieš akis – didžiosios metų šventės – Kūčios ir Kalėdos. Tai dienos, kai namuose ar svečiuose dauguma ne kartą susėsime prie vaišių stalo. Tad kuo skiriasi Kūčių ir Kalėdų vaišių stalas, kuo skiriasi apeiginis, šventinis ir kasdienis maistas? Apie tai svarstėme su etnologu, gamtos mokslų daktaru, Vilniaus pedagoginio universiteto profesoriumi, naujų tarpdisciplininių mokslo šakų – paleoastronomijos ir etnokosmologijos – pradininku Lietuvoje Libertu Klimka, prisimindami savo artimųjų šeimų tradicijas....
Skaityti daugiauKaip pradėti bėgioti? Ką reikia žinoti apie save ir priemones, reikalingas aktyviam judėjimui? Į šiuos klausimus atsakė Lietuvos sveikatos sąjungos prezidentas, Palangos sveikatos mokyklos direktorius Dainius Kepenis. ...
Skaityti daugiauJudėjimas – viena svarbiausių geros savijautos ir sveikatos sąlygų bet kuriame amžiuje. Maži vaikai labai noriai juda, sportuoja, žaidžia aktyvius žaidimus. Augant šis noras paprastai mažėja, tad tėvų pareiga – jį skatinti. O geriausia tai daryti rodant pavyzdį, kartu aktyviai leidžiant laisvalaikį: keliaujant pėsčiomis, dviračiais ar baidarėmis, žaidžiant, krepšinį, futbolą, tenisą. Žiema – ne priežastis aptingti ir atsisakyti aktyvaus laisvalaikio. Pats laikas atidaryti slidinėjimo sezoną. ...
Skaityti daugiauŠaltuoju rudenio metu, kai nieko nesinori, kai nėra energijos ir jėgų, kai vaikštote susigūžę, kai mintys sukasi, kaip greičiau nuo visų atsiriboti, norisi įlįsti į šiltą lovą ar vonią ir apie nieką negalvoti, nes turite daugybę rūpesčių, įvairių darbų ir negalite atsipalaiduoti, susikaupti. Tad šiame straipsnyje pateiksime informaciją apie keletą galimų atsipalaidavimo ar energijos gavimo būdų, kurie tiks ne tik šaltuoju metų periodu, bet ir visus metus, kai bus sunku....
Skaityti daugiauKol dar geras oras, smagu gryname ore susirinkti paskutinius vitamino D prisotintus saulės spindulius. O ką veikti tokiu metų laiku? Žinoma, grybauti. „Aš grybauju nuo vaikystės, puikiai pažįstu grybus, ir man nereikia jokių patarimų, kaip neprisirinkti šungrybių!“ – pasakysite. Tačiau net ir renkant gerai žinomus valgomuosius grybus vis dėlto reikia laikytis kai kurių taisyklių, kad vėliau nekiltų sveikatos problemų....
Skaityti daugiauKada dar, jei ne rudenėjant, pradėti lankyti ar sugrįžti į sveikatingumo klubą ir pelnytai džiaugtis gera savijauta, gražiomis kūno linijomis bei jaunatve?!. ...
Skaityti daugiau„Pagerėjo sūnaus kalba – jei anksčiau sunkiai sekdavosi greitai kalbėti, tai dabar greitakalbė liejasi laisvai. Pirmi keturi mėnesiai smarkiai padėjo sukaupti dėmesį... Galiu pagaliau pasidžiaugti, kad suradom specialistę, kuriai mano vaikas svarbus, ji seka jo būklę...“ Taip viename interneto forumų pasisakiusi mama kalba apie neuropsichologinę sensomotorinę korekciją. Apie šį maždaug prieš porą dešimtmečių pradėtą taikyti būdą išsamiau paprašėme paaiškinti Jolantos Lazutkienės, ji kartu su kolege Raimonda Girčiene taiko šį metodą savo darbo praktikoje. ...
Skaityti daugiauTik iškritus sniegui ir pašalus žmonės itin dažnai paslysta, patiria įvairių traumų ir tiesiog užplūsta gydymo įstaigų traumataloginius skyrius. Griūnant dažniausiai patempiami raiščiai, lūžta kaulai, patiriamos galvos traumos, įvairūs sumušimai. ...
Skaityti daugiauKlaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos mokiniai, įkūrę Mokinių Mokomąją Bendrovę, džiaugiasi kylančiu savo sukurtos programėlės populiarumu ir ateities perspektyvomis. Su vaikams skirta programėle „Klausk herojaus“ bendradarbiavimo sutartis jau pasirašė Raudonasis Kryžius ir „5 pėdutės“, o kitos organizacijos reiškia augantį susidomėjimą. ...
Skaityti daugiauRugsėjis – toks laikas, kai ne tik pasineriame į pirmuosius rudeniniais džiaugsmus ir rūpesčius, bet vis dar prisimename prabėgusios vasaros akimirkas. Tiesą pasakius, daugumą tos akimirkos ir nuotaikos lydės visus metus, padėdamos sulaukti kitų atostogų....
Skaityti daugiauEuropoje ir Amerikoje pilateso kūno tobulinimo programa naudojasi ne tik garsūs aktoriai, sportininkai, politikai. Tai tapo daugelio besirūpinančių savo sveikata gyvenimo dalimi. Jungtinėje Karalystėje pilateso pratimus gydytojai rekomenduoja savo pacientams. Vis populiarėja pilateso mankšta ir Lietuvoje. Kuo unikali ir naudinga sveikatai ši kūno treniravimo technika? Apie tai kalbamės su pilateso mankštų trenere Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauAr įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiauNorint turėti sveiką kūną ir guvų protą, būtina pasirūpinti fiziniu aktyvumu. Ne paslaptis, kad didžiausią naudą žmogus gauna sportuodamas gryname ore. Ką rinktis? Šiaurietišką ėjimą! Apie šio sporto naudą ir subtilybes pasakoja šiaurietiško ėjimo trenerė Janina Bazevičienė....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę