){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
1. Pirmą kartą žiemą išsimaudžiau 1989 m. vasarį. Palangoje vyko tinklinio čempionatas, kuriame man, nacionalinės kategorijos teisėjui, teko teisėjauti. Rytą išbėgau pasimankštinti. Prisijungiau prie žmonų grupės, nė nežinodamas, kokia tai kompanija. Po mankštos grupė lengva ristele pajudėjo jūros link …maudytis. Pamaniau, kad juokaujama – buvo apie 15 laipsnių šalčio. Bet atbėgę visi nusirengė ir šoko į vandenį. Nieko kita neliko, kaip ir man padaryti tą patį. Maniau, kad susirgsiu, bet nieko neatsitiko. Šiuo metu su žmona Svetlana atvirame vandens telkinyje maudomės kartą du per savaitę. Maudynės šaltame vandenyje yra unikali priemonė, jeigu ji tinka. Reikia pabandyti. Jeigu dieną jausiesi darbingas ir kūrybingas, galima manyti, kad tinka.
2. Ruoniai ir sveikuoliai yra dvi skirtingos kategorijos. Ruoniai plūduriuoja vandenyje, o sveikuoliai įbėga, pasineria ir išbėga. Procedūros poveikio esmė – toksinų šalinimas iš organizmo. Įrodyta, kad dėl staigaus viso kūno atšaldymo tuo metu temperatūra ląstelėse šokteli iki 40o C, išmetami toksinai, ir taip organizmas apsivalo. Per pastarąjį dešimtmetį nė karto neslogavau ir nesirgau gripu. Tiesa, žmonai tai pasitaiko, bet ji nevengia desertų, kurie didžia dalimi ir yra vadinamųjų peršalimo ligų priežastis.
3. Ar visi gali maudytis šaltame vandenyje? Manau, ne. Bet apsitrinti sniegu iki pusės ar apsilieti šaltu vandeniu patarčiau visiems, jei to norisi. Reikia pačiam pajausti. Vyrams, ypač vyresniems nei 40 metų, reikia saugotis prostatos ligų. Turiu pažįstamų, kurie peršalo ir susirgo prostatos uždegimu, tačiau pasigydžius grūdinimosi procedūras, manau, galima tęsti. Staigus ir trumpalaikis pasinėrimas į šaltą vandenį, kaip rodo praktika, prostatai nekenkia. Įsitikinau, koks svarbus yra psichologinis pasirengimas, kurio tinkamiausia forma – meditacinis bėgimas, kai mintimis „apšildomos“ visos raumenų grupės.
1. Tai veiksmingas grūdinimosi būdas, naudingas ir patikimas, kai taikomas su išmanymu, pasirengus fiziškai ir dvasiškai. Jis efektingas žiniasklaidos atstovams ir tokių renginių stebėtojams, sukeliantis kontroversiškų nuomonių (nuo pagarbos iki kvailinimo). „Ruoniai“ poveikį patiria tik išlindę iš vandens (džiaugsmą, palaimą, pasitenkinimą) bei išvengdami peršalimo ligų, jei maudosi reguliariai. Krisdamas į šaltą vandenį, mėgstu sau pasakyti: „Eik tu balon!“. Balon siunčiu negalias, tingumą, abejingumą…
2. Maudynės žiemą – tai sveikos gyvensenos dalis. Vien maudynės, vien grūdinimai nedaug duotų. Būtina „tvarkyti“ savo mintis, jausmus, prisitaikyti mitybą, pakankamai ir tinkamai judėti (mankštintis, sportuoti, dirbti). Mano rezultatas – beveik išvengta peršalimo ligų. Sakau „beveik“, nes buvo pora recidyvų, ir tai įvyko tada, kai nesilaikiau grūdinimosi taisyklių. Šaltas vanduo drausmina, ramina, „nuplukdo“ įtampą (tai patiria reguliariai praktikuojantys). Apsiliejimas šaltu vandeniu vonioje yra pakankamai geras būdas grūdintis. Maudynės atvirame vandens telkinyje reikalauja valios pastangų ir laiko, bet yra neprilygstamas malonumas mokantiems, galintiems ir įstengiantiems tai daryti.
S.Daukantas rašė, kad senovėj lietuviai pirtyse stiprino kūną, o, nebetverdami šilumos, „šoko stačiai į eketę“, o vaikai „po sniegus it po pūkuos voliojos, atvėsę vėl bėgo į pirtį“.
3. Pirmiausia – nesimaudyti tam nepasirengus, nepasitarus su medikais, nes yra nemažai žmonių, kuriems to daryti negalima. Bet daugumai toks grūdinimasis yra tinkamas, linkiu patiems įsitikinti. Geriau, ypač vyresnio amžiaus žmogui, maudytis ne vienam.
1. Dar prieš porą dešimtmečių grupelė Kauno bėgimo mėgėjų klubo „Žalgirietis“, kurio veikloje dalyvavau, moterų po bėgimo pratybų ir vėlyvą rudenį maudydavosi Nemune, vertinau tai skeptiškai. Kaip ir daugelis kolegų bėgimo mėgėjų. Bet požiūris pasikeitė, kai pabandžiau pats. Išlipus iš vėsaus ar šalto vandens savijauta būna labai gera, norisi šypsotis, juoktis. Grįžę į šiltą patalpą, išgeri karštos arbatos, šiltai apsirengi, kad kūnas, praradęs daug šilumos, neatvėstų. Dar gerą valandą jauti palaimą.
2. Tai viena iš geros savijautos priemonių. Kai būnu kaime, po lengvo 5 kilometrų bėgimo maudausi upelyje 3–4 kartus per savaitę, kol vanduo užšąla.
3. Pradėti galima ir masinių renginių metu, tačiau tik įvertinus savo galimybes. Į šaltą vandenį pasineriama kūnui įšilus, bet nesukaitus. Kai ilgiau pasimankštini, nelieka ir šalto vandens baimės.
1. Žmogaus sveikata labai priklauso nuo visavertės, vitaminų ir mikroelementų nestokojančios mitybos. Vien sveikos mitybos nepakanka, reikia ir grūdintis. Bet ne visiems – eketėje. Mokykimės iš gamtos: žvirblio vandeny per šalčius nepamatysi, o gulbės ar antys, kurios turi nemažą riebalų sluoksnį, mielai plaukioja.
2. Turiu per 20 metų medicinos sesers darbo stažą, tad sveikuolių metodikas vertinu ir mediko žvilgsniu. Tik po trejų metų grūdinimosi pradėjau maudytis ištisus metus. Tai padėjo normalizuoti kraujotaką – iki tol rankos ir kojos nuolat buvo vėsios, dabar – šiltos. Kartą, išsimaudžius Lampėdžių karjere esant 20 laipsnių šalčio, praėjo nugaros skausmai dėl raumenų patempimo ar uždegimo. Maudynės taip pat stiprina valią.
3. Grūdintis dera nuosekliai ir įvertinus savo sveikatos būklę. Jeigu pradedama žiemą, geriau – nuo šalto dušo, apsitrynimo šlapiu vėsiu rankšluosčiu ar patrepsėjimo basomis ant sniego bei apsitrynimo sniegu. Pirmiausia šaltu vandeniu reikia apsipilti kojas, po to rankas, veidą, galvą ir galiausiai lieti vandenį ant pečių ir kūno. Taip apsilieti ir išėjus iš pirties. O kas pasirengia maudytis ir žiemą, kaip pataria akademikas S.Mezencevas, einant (pasineriant) į vandenį reikia įkvėpti, o iškvėpti išbėgant iš vandens. Antra, geriau būti su kiek galima pilnesne šlapimo pūsle. Kad nebūtų slidu, galima mūvėti plonomis medvilninėmis kojinėms, išlipus jas iškart nusimauti. Reikia, kad kūnas įšiltų prieš maudymąsi – pasimankštinti, būti šiltai apsirengus, bet jokiu būdu nevartoti alkoholio. Šaltis gali gydyti, bet gali ir sargdinti. Reikėtų pasitarti su savo gydytoju. Tiesa, toks gydytojas gali būti jūsų vidinis „aš“. Vyrams dera būti atsargiems dėl prostatito, tačiau iš mūsų klubo besimaudančių žmonių man neteko girdėti, kad kas nors būtų susirgęs šia liga. Šalčio procedūros netinka sergantiesiems sąnarių ligomis, persirgus Laimo liga, po onkologinių operacijų ir kt.
1. Reguliariai bėgioju nuo 1987 metų, šiuo metu – kelis kartus per savaitę po 10–15 kilometrų. Drauge su grūdinimusi tai teikia žvalumo, energijos – jaučiu gyvenimo „kibirkštėlę“, nors man jau septinta dešimtis.
2. Kartą išsimaudžiau eketėje sloguodamas. Vakare staiga pakilo temperatūra iki 39o C, bet rytą jaučiausi sveikas, dingo ir sloga. Vaistų nevartojau. Manau, šaltas vanduo sukėlė tam tikrą stresą, ir organizmas „pakilo į kovą“. Maudynės šaltame vandenyje – tai tam tikras savęs išbandymas, suteikiantis pasitikėjimo savimi, skatinantis atlikti daugiau darbų.
3. Neperdozuoti trukmės ir atsižvelgti į „svorio kategoriją“. Lengvo kūno sudėjimo žmonės vandenyje negali užsibūti, o apkūnesni gali ir kelis plaukimo grybšnius padaryti. Prieš maudymąsi svarbu pabėgioti, apšilti, o išlipus iš vandens – kuo skubiau apsiauti, kad neatšaltų kojos. Nesu maudynių žiemą šalininkas, jeigu joms nepasirengta. Grūdintis reikėtų pradėti pavasarį ar rudenį.
Kas yra Andrius Mamontovas, aiškinti, manau, nereikia nė vienam. Muzikantas, prodiuseris, aktorius – taip lakoniškai pristato jį šiuolaikinis žinių apie visus ir viską šaltinis Wikipedia. Dar priduria: pasisako už sveiką gyvenseną ir prieš svaigalų vartojimą, o nuo 1993 metų yra vegetaras....
Skaityti daugiauPasaulyje kasmet miršta apie 30 mln. žmonių, iš jų 17 mln. – nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Neretai padarius širdies kardiogramą ir pastebėjus pakitimų širdžiai stiprinti skubama gerti vaistų. Tačiau daugeliu atvejų pirmiausia vertėtų pasinaudoti natūraliais metodais. Kaip širdies raumenį stiprinti gyvenimo būdą, mitybą, fizinį aktyvumą kalbamės su sveiko gyvenimo puoselėtoja ir mankštų specialiste Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauDaugelio mūsų gyvenimas yra dinamiškas, aktyvus ir užimtas. Dirbantieji įstaigose turi rengtis gražiai ir patogiai kiekvieną darbo dieną. Laisvalaikio metu taip pat norime dėvėti ne tik gražius bei madingus, bet ir patogius, praktiškus drabužius. Pirkdami juos dažnai atkreipiame dėmesį į gaminio sudėtį, bet ne visada tai mums ką nors sako. Ką reiktų žinoti apie įvairius pluoštus, renkantis rūbus kasdienai, išeigai ar poilsiui, ką pasirinkti konkrečiu atveju ir kodėl, papasakojo „Monton“ parduotuvės konsultantė Kristina JUOZAPAVIČIENĖ ir AB „Audimas“ rinkodaros specialistas Tomas MOTIEJAITIS. ...
Skaityti daugiauPrieš akis – didžiosios metų šventės – Kūčios ir Kalėdos. Tai dienos, kai namuose ar svečiuose dauguma ne kartą susėsime prie vaišių stalo. Tad kuo skiriasi Kūčių ir Kalėdų vaišių stalas, kuo skiriasi apeiginis, šventinis ir kasdienis maistas? Apie tai svarstėme su etnologu, gamtos mokslų daktaru, Vilniaus pedagoginio universiteto profesoriumi, naujų tarpdisciplininių mokslo šakų – paleoastronomijos ir etnokosmologijos – pradininku Lietuvoje Libertu Klimka, prisimindami savo artimųjų šeimų tradicijas....
Skaityti daugiauKaip pradėti bėgioti? Ką reikia žinoti apie save ir priemones, reikalingas aktyviam judėjimui? Į šiuos klausimus atsakė Lietuvos sveikatos sąjungos prezidentas, Palangos sveikatos mokyklos direktorius Dainius Kepenis. ...
Skaityti daugiauJudėjimas – viena svarbiausių geros savijautos ir sveikatos sąlygų bet kuriame amžiuje. Maži vaikai labai noriai juda, sportuoja, žaidžia aktyvius žaidimus. Augant šis noras paprastai mažėja, tad tėvų pareiga – jį skatinti. O geriausia tai daryti rodant pavyzdį, kartu aktyviai leidžiant laisvalaikį: keliaujant pėsčiomis, dviračiais ar baidarėmis, žaidžiant, krepšinį, futbolą, tenisą. Žiema – ne priežastis aptingti ir atsisakyti aktyvaus laisvalaikio. Pats laikas atidaryti slidinėjimo sezoną. ...
Skaityti daugiauŠaltuoju rudenio metu, kai nieko nesinori, kai nėra energijos ir jėgų, kai vaikštote susigūžę, kai mintys sukasi, kaip greičiau nuo visų atsiriboti, norisi įlįsti į šiltą lovą ar vonią ir apie nieką negalvoti, nes turite daugybę rūpesčių, įvairių darbų ir negalite atsipalaiduoti, susikaupti. Tad šiame straipsnyje pateiksime informaciją apie keletą galimų atsipalaidavimo ar energijos gavimo būdų, kurie tiks ne tik šaltuoju metų periodu, bet ir visus metus, kai bus sunku....
Skaityti daugiauKol dar geras oras, smagu gryname ore susirinkti paskutinius vitamino D prisotintus saulės spindulius. O ką veikti tokiu metų laiku? Žinoma, grybauti. „Aš grybauju nuo vaikystės, puikiai pažįstu grybus, ir man nereikia jokių patarimų, kaip neprisirinkti šungrybių!“ – pasakysite. Tačiau net ir renkant gerai žinomus valgomuosius grybus vis dėlto reikia laikytis kai kurių taisyklių, kad vėliau nekiltų sveikatos problemų....
Skaityti daugiauKada dar, jei ne rudenėjant, pradėti lankyti ar sugrįžti į sveikatingumo klubą ir pelnytai džiaugtis gera savijauta, gražiomis kūno linijomis bei jaunatve?!. ...
Skaityti daugiau„Pagerėjo sūnaus kalba – jei anksčiau sunkiai sekdavosi greitai kalbėti, tai dabar greitakalbė liejasi laisvai. Pirmi keturi mėnesiai smarkiai padėjo sukaupti dėmesį... Galiu pagaliau pasidžiaugti, kad suradom specialistę, kuriai mano vaikas svarbus, ji seka jo būklę...“ Taip viename interneto forumų pasisakiusi mama kalba apie neuropsichologinę sensomotorinę korekciją. Apie šį maždaug prieš porą dešimtmečių pradėtą taikyti būdą išsamiau paprašėme paaiškinti Jolantos Lazutkienės, ji kartu su kolege Raimonda Girčiene taiko šį metodą savo darbo praktikoje. ...
Skaityti daugiauTik iškritus sniegui ir pašalus žmonės itin dažnai paslysta, patiria įvairių traumų ir tiesiog užplūsta gydymo įstaigų traumataloginius skyrius. Griūnant dažniausiai patempiami raiščiai, lūžta kaulai, patiriamos galvos traumos, įvairūs sumušimai. ...
Skaityti daugiauKlaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos mokiniai, įkūrę Mokinių Mokomąją Bendrovę, džiaugiasi kylančiu savo sukurtos programėlės populiarumu ir ateities perspektyvomis. Su vaikams skirta programėle „Klausk herojaus“ bendradarbiavimo sutartis jau pasirašė Raudonasis Kryžius ir „5 pėdutės“, o kitos organizacijos reiškia augantį susidomėjimą. ...
Skaityti daugiauRugsėjis – toks laikas, kai ne tik pasineriame į pirmuosius rudeniniais džiaugsmus ir rūpesčius, bet vis dar prisimename prabėgusios vasaros akimirkas. Tiesą pasakius, daugumą tos akimirkos ir nuotaikos lydės visus metus, padėdamos sulaukti kitų atostogų....
Skaityti daugiauEuropoje ir Amerikoje pilateso kūno tobulinimo programa naudojasi ne tik garsūs aktoriai, sportininkai, politikai. Tai tapo daugelio besirūpinančių savo sveikata gyvenimo dalimi. Jungtinėje Karalystėje pilateso pratimus gydytojai rekomenduoja savo pacientams. Vis populiarėja pilateso mankšta ir Lietuvoje. Kuo unikali ir naudinga sveikatai ši kūno treniravimo technika? Apie tai kalbamės su pilateso mankštų trenere Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauAr įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiauNorint turėti sveiką kūną ir guvų protą, būtina pasirūpinti fiziniu aktyvumu. Ne paslaptis, kad didžiausią naudą žmogus gauna sportuodamas gryname ore. Ką rinktis? Šiaurietišką ėjimą! Apie šio sporto naudą ir subtilybes pasakoja šiaurietiško ėjimo trenerė Janina Bazevičienė....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę