Fizinis aktyvumas sergant lėtinėmis ligomis

Daugumos ligonių, sergančių lėtinėmis ligomis, būna sumažėjęs fizinis aktyvumas ir fizinio krūvio toleravimas. Tai ypač būdinga sergantiesiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemos, rečiau – virškinamojo trakto ligomis. Tokie ligoniai dažniausiai mažai juda, nes fizinė veikla sukelia diskomfortą, skausmą arba dusulį. Fiziniai pratimai yra viena iš svarbiausių sergančiųjų lėtinėmis ligomis gydymo dalių, nes jie padidina ligonių fizinį aktyvumą bei pagerina gyvenimo kokybę. Bet koks fizinis krūvis turi būti skiriamas įvertinus, kaip ligonis jį toleruoja.
 

Sergantiesiems širdies kraujagyslių ligomis dažniausiai skiriami aerobiniai pratimai.
Geriausių rezultatų pasiekiama fizinius pratimus atliekant mažiausiai 3 kartus per savaitę 12 ir daugiau savaičių. Kad aerobiniai pratimai būtų veiksmingi, jų metu turi būti pasiekta 70–85 proc. maksimalaus širdies susitraukimų dažnio (ŠSD), nustatyto fizinio krūvio tolerancijos mėginio metu. Sunkesni ligoniai gali būti treniruojami 40–60 proc. maksimalaus ŠSD.
Po fizinių pratimų ligoniai neturi jausti nuovargio. Jeigu jis atsiranda, reikia mažinti arba pratimų intensyvumą, arba jų dažnumą. Veiksmingiausia aerobinių pratimų trukmė yra nuo 30 iki 40 minučių. Papildomos 5–10 minučių skiriamos apšilti prieš ir atsipalaiduoti po pratimų. Jeigu minėta pratimų trukmė per ilga, ligonis jaučia diskomfortą, ji turi būti sutrumpinta tiek, kad ligonis lengvai galėtų juos atlikti. Sunkesniems ligoniams galima skirti trumpas poilsio pertraukėles kas 5 aerobinių pratimų minutes.
Labai svarbu, kad ligoniai, sergantys koronarine širdies liga, tinkamai apšiltų prieš pratimus: palaipsniui didėjant deguonies poreikiui miokarde, atitinkamai spėja išsiplėsti vainikinės kraujagyslės. Susidaro pusiausvyra tarp deguonies poreikio miokarde ir aprūpinimo deguonimi fizinio krūvio metu. Ligoniams gali būti skiriamas ėjimas, lipimas laiptais, treniruotės dviračiu, „bėgančiu“ takeliu, rankų ergometrija ir kiti.
Sergantiesiems pirmine arterine hipertenzija fizinis krūvis didinamas palaipsniui, tolygiai paskirstomas visoms raumenų grupėms. Neskiriama pratimų, kurių metu reikia maksimaliai įtempti raumenis. Pirmenybė teikiama pratimams, kurių intensyvumą galima kontroliuoti: ėjimui, bėgimui, veloergometrijai ir pan. Fizinis krūvis turi būti 70–80 proc. maksimalaus ŠSD, pasiekto fizinio krūvio tolerancijos mėginio metu. Priemonės yra veiksmingos tada, kai kraujo spaudimas mažėja ne tik ramybės, bet ir fizinio krūvio metu. Smarkus jo didėjimas fizinio krūvio metu, negreitas susireguliavimas po krūvio rodo, kad gydymas nepakankamas.


Sergantiesiems kvėpavimo sistemos ligomis dažniausiai rekomenduojami aerobiniai bei raumenis stiprinantys pratimai.
Pagrindinis tikslas, atliekant aerobinius pratimus, – daryti juos 20 minučių be poilsio pertraukėlių. Kai pasiekiama tokia trukmė, tada galima palaipsniui didinti pratimų intensyvumą. Pratimų trukmė pamažu ilginama trumpinant poilsio pertraukėles. Prieš pratimus būtinas apšilimas, po pratimų – atsipalaidavimas. Prieš aerobinius pratimus reikia atlikti raumenų tempimo pratimus, kad nebūtų pažeisti raumenys. Kadangi pratimų metu ventiliacijai užtikrinti įtraukiami ir pagalbiniai kvėpavimo raumenys, todėl turi būti atlikti ir kaklo bei rankų raumenų tempimo pratimai. Kad širdies ir kraujagyslių sistema prisitaikytų prie kintamo krūvio, apšilimui ir po pagrindinės treniruotės gali būti atliekami tie patys aerobiniai pratimai, kurie sudaro pratimų programą, tik mažesnio intensyvumo (pvz., važiavimas dviračiu be krūvio).
Raumenis stiprinantys pratimai turi būti skiriami ir rankų, ir kojų raumenims. Tai gali būti tokie patys pratimai, kaip ir ištvermės, tik taikomas didesnis pasipriešinimas ir mažesnis kartojimų skaičius (pvz., padidinamas veloergometro arba rankų ergometro rezistentiškumas) arba tam tikroms raumenų grupėms skiriami pratimai su svoriais. Pratimų intensyvumas ir trukmė didinami atsižvelgiant į tai, kaip ligonis prisitaiko. Intensyvumas didinamas tik tada, kai ligonis pajunta, kad pratimų programą atlieka lengvai, arba kai, atlikdamas to paties intensyvumo pratimus, mažiau dūsta. Prieš bet kokį programos pakeitimą turi būti įvertintas ligonio amžius, funkcinės galimybės, simptomai ir ligos sunkumas. Neskiriama pratimų, kurių metu sulaikomas kvėpavimas, taip pat sunkių, kvėpavimo padažnėjimą sukeliančių pratimų.
Sergantiesiems lėtinėmis kvėpavimo ligomis kvėpavimo pratimai padeda pagerinti bronchų drenažą. Jie taip pat didina krūtinės ląstos paslankumą, stiprina kvėpavimo raumenis. Kvėpavimo pratimai turi būti atliekami bent 2–6 savaites.
Sergantiesiems bronchų astma rekomenduojama ir garsų gimnastika, kuri refleksiškai mažina bronchų spazmą.
Sergantiesiems lėtinėmis virškinamosios sistemos ligomis fiziniai pratimai rekomenduojami nurimus skausmui ir išnykus kitiems ligos simptomams.
Nuo fizinio krūvio intensyvumo priklauso ir virškinamosios sistemos funkcija. Intensyvus fizinis krūvis slopina skrandžio sekreciją ir peristaltiką, o nedidelis, atvirkščiai – stimuliuoja sekreciją ir stiprina peristaltiką.
Sergantiesiems skrandžio, dvylikapirštės žarnos opalige, gastritu neskiriama pratimų pilvo presui. Labiausiai tinka pratimai gulint ant nugaros, nes pagerėja diafragmos judrumas, neįtempiami pilvo raumenys, pagerėja pilvo organų kraujotaka. Būklei pagerėjus, fizinis krūvis pamažu didinamas. Ištvermei didinti rekomenduojami aerobiniai pratimai: ėjimas, plaukimas, slidinėjimas ir pan. Remisijos metu skiriami pratimai visoms raumenų grupėms.

Populiariausi straipsniai

Lankytojų komentarai

laima
2009-05-08 20:09
mane kankina letinis sanariu uzdegimas, bet kadangi vis turiu fastum, kuis greitai isigeria ir ramina skausmus, tai galiu drasiai nueiti i baseina.

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai