){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Medikai teigia, kad aktyvus judėjimas stiprina širdies raumenį, gerina kraujotaką, mažina sočiųjų riebalų rūgščių kiekį kraujyje, didina atsparumą stresams ir t.t. „Džiugiai stebiu tuos tėvus, kurie aktyviai bendrauja su savo vaikais - mankštinasi, žaidžia krepšinį, futbolą, važinėjasi dviračiu, išsiruošia į turistinius žygius ir pan., - teigia dėstytojas S.Kavaliauskas. Aktyvus poilsis, naujų laisvalaikio leidimo formų ieškojimas (čiuožyklų, baseinų lankymas) palaiko bei stiprina sveikatą, atskleidžia vaiko fizinius gebėjimus, suteikia daug teigiamų emocijų.“
Dukrai ar sūnui aktyviai leisti laisvalaikį gali padėti tėtis, mama, vyresnysis brolis. Jie geriausi patarėjai, kai reikia mokytis važinėti dviračiu, statyti palapinę, žaisti krepšinį ir t.t. Vaikui visą laiką knieti ką nors organizuoti, įdomiai leisti laiką - pažaisti, išmokti irkluoti baidarę, žaisti tenisą.
Tėvai turėtų žinoti, kad vaiką orientuoti reikia kryptingai. Pvz., neužtenka sūnų pamokyti, kaip reikia mesti į krepšį. Vaikui dera elementariai paaiškinti žaidimo taisykles, padėti organizuoti varžybas.
Kaime gyvenantys seneliai vasarą taip pat yra savo anūkams puikūs aktyvios veiklos mokytojai. Ne vienas pamoko anūką jodinėti arkliu, važinėtis dviračiu, patiki jam kai kuriuos fizinės ištvermės reikalaujančius ūkio darbus. Vaikas turi daugiau galimybių nei mieste bendrauti su gamta, todėl patiria daug naujų pojūčių ir teigiamų emocijų.
Žmonės, besiverčiantys kaimo turizmu, vis dažniau kreipiasi į LKKA dėstytojus patarimų, kaip organizuoti aktyvų vaikų poilsį. Džiugu, kad jau orientuojamasi ne tik į tėvelių, bet ir vaikų aktyvų poilsį.
Neformalioje aplinkoje vaikai patys kuria bendravimo taisykles ir renkasi patinkamą veiklą
Pasak dėstytojo R. Pacenkos, neformali stovyklos aplinka leidžia vaikams susikurti savas bendravimo taisykles. Joms įsigaliojus, sumažėja konfliktų. Formalioji ugdymo sistema nesugeba išsiversti be pedagogo - vaikų „gelbėtojo“, nuolat vaikams nurodinėjančio: „Atnešk, padėk...“.
Nederėtų manyti, kad neformalioje aplinkoje vaikams nereikia suaugusiojo priežiūros. Reikia. Tačiau ši priežiūra skiriasi nuo tos, kuri vyrauja formaliojoje ugdymo sistemoje. Stovykloje vadovas su vaikais dažniausiai gyvena kaip lygus su lygiais, bendrauja neformaliai, draugiškai. Todėl vaikai nesijaučia vadovaujami, išmoksta save kontroliuoti.
Vasaros stovykla - nauja socialinė aplinka, tai skatina prisitaikyti, padeda atsiskleisti dar nežinomoms vaiko savybėms. Man teko būti stovykloje, kurioje ilsėjosi 10 iki 18 metų vaikai ir paaugliai, - teigia S. Kavaliauskas. Visi stovyklautojai dalyvavo sporto varžybose. Vieni iš jų buvo aistringi sirgaliai, kiti - varžybų organizatoriai, teisėjai, treti - šuolių į tolį, bėgimo, plaukimo ir kt. varžybų dalyviai, ketvirti, sportiškiausi, - čempionai. Šiame sporto renginyje kiekvienas vaikas (nepaisant skirtingo fizinio pajėgumo) rado savo vietą. Niekas nesijautė nuskriaustas, neįvertintas.“
LKKA plaukimo centro direktorius, plaukimo treneris Mindaugas Špokas jau antri metai organizuoja 10 dienų trukmės plaukimo stovyklą „Aš mokausi plaukti“. Vaikai joje nenuobodžiauja. Į stovyklą ateina 8 val., o ją palieka 17 val. Stovyklos dienotvarkė - labai intensyvi. Ją sudarant buvo atsižvelgta į vaikų nuomonę.
Pagrindiniai dienotvarkės punktai yra šie:1) rytinis krosas ir mankšta „Ąžuolyno“ parke; 2) 45 min. trukmės plaukimo pamoka ir žaidimai baseine; 3) judrieji žaidimai, estafetės; 4) darbas su kompiuteriu; 5) animacinių filmukų žiūrėjimas ir aptarimas. Be to, vaikai stovykloje pietauja ir valgo pavakarius.
Praėjusią vasarą stovykloje išmoko plaukti 150 vaikų. Apie 80 proc. stovyklautojų vienu būdu galėjo nuplaukti 25 metrus. Plaukimo treneris M. Špokas treniravo berniukus, jo kolegė Jolanta - mergaites. Atsisveikindami su stovykla, vaikai džiaugėsi ne tik savo pasiekimais, bet ir garbės raštais.
Lietuvoje dar nerengiami laisvalaikio pedagogai. Specialus pasirengimas labai praverstų darbui vasaros stovyklose. Jų yra paties įvairiausio pobūdžio: bendro profilio, sporto ir sveikatingumo, meninės kūrybos ir kt. (reikia, kad atsirastų stovyklų vaikams, turintiems judėjimo, regos ir klausos sutrikimų). Jei vaikas nevyksta į vasaros stovyklą, tėvai kartu su juo turėtų aktyviai ir sportiškai leisti atostogas. Anot dėstytojo S. Kavaliausko, šioje srityje daug kas priklauso nuo tėvų supratingumo ir sportiškumo.
Kas yra Andrius Mamontovas, aiškinti, manau, nereikia nė vienam. Muzikantas, prodiuseris, aktorius – taip lakoniškai pristato jį šiuolaikinis žinių apie visus ir viską šaltinis Wikipedia. Dar priduria: pasisako už sveiką gyvenseną ir prieš svaigalų vartojimą, o nuo 1993 metų yra vegetaras....
Skaityti daugiauPasaulyje kasmet miršta apie 30 mln. žmonių, iš jų 17 mln. – nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Neretai padarius širdies kardiogramą ir pastebėjus pakitimų širdžiai stiprinti skubama gerti vaistų. Tačiau daugeliu atvejų pirmiausia vertėtų pasinaudoti natūraliais metodais. Kaip širdies raumenį stiprinti gyvenimo būdą, mitybą, fizinį aktyvumą kalbamės su sveiko gyvenimo puoselėtoja ir mankštų specialiste Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauDaugelio mūsų gyvenimas yra dinamiškas, aktyvus ir užimtas. Dirbantieji įstaigose turi rengtis gražiai ir patogiai kiekvieną darbo dieną. Laisvalaikio metu taip pat norime dėvėti ne tik gražius bei madingus, bet ir patogius, praktiškus drabužius. Pirkdami juos dažnai atkreipiame dėmesį į gaminio sudėtį, bet ne visada tai mums ką nors sako. Ką reiktų žinoti apie įvairius pluoštus, renkantis rūbus kasdienai, išeigai ar poilsiui, ką pasirinkti konkrečiu atveju ir kodėl, papasakojo „Monton“ parduotuvės konsultantė Kristina JUOZAPAVIČIENĖ ir AB „Audimas“ rinkodaros specialistas Tomas MOTIEJAITIS. ...
Skaityti daugiauPrieš akis – didžiosios metų šventės – Kūčios ir Kalėdos. Tai dienos, kai namuose ar svečiuose dauguma ne kartą susėsime prie vaišių stalo. Tad kuo skiriasi Kūčių ir Kalėdų vaišių stalas, kuo skiriasi apeiginis, šventinis ir kasdienis maistas? Apie tai svarstėme su etnologu, gamtos mokslų daktaru, Vilniaus pedagoginio universiteto profesoriumi, naujų tarpdisciplininių mokslo šakų – paleoastronomijos ir etnokosmologijos – pradininku Lietuvoje Libertu Klimka, prisimindami savo artimųjų šeimų tradicijas....
Skaityti daugiauKaip pradėti bėgioti? Ką reikia žinoti apie save ir priemones, reikalingas aktyviam judėjimui? Į šiuos klausimus atsakė Lietuvos sveikatos sąjungos prezidentas, Palangos sveikatos mokyklos direktorius Dainius Kepenis. ...
Skaityti daugiauJudėjimas – viena svarbiausių geros savijautos ir sveikatos sąlygų bet kuriame amžiuje. Maži vaikai labai noriai juda, sportuoja, žaidžia aktyvius žaidimus. Augant šis noras paprastai mažėja, tad tėvų pareiga – jį skatinti. O geriausia tai daryti rodant pavyzdį, kartu aktyviai leidžiant laisvalaikį: keliaujant pėsčiomis, dviračiais ar baidarėmis, žaidžiant, krepšinį, futbolą, tenisą. Žiema – ne priežastis aptingti ir atsisakyti aktyvaus laisvalaikio. Pats laikas atidaryti slidinėjimo sezoną. ...
Skaityti daugiauŠaltuoju rudenio metu, kai nieko nesinori, kai nėra energijos ir jėgų, kai vaikštote susigūžę, kai mintys sukasi, kaip greičiau nuo visų atsiriboti, norisi įlįsti į šiltą lovą ar vonią ir apie nieką negalvoti, nes turite daugybę rūpesčių, įvairių darbų ir negalite atsipalaiduoti, susikaupti. Tad šiame straipsnyje pateiksime informaciją apie keletą galimų atsipalaidavimo ar energijos gavimo būdų, kurie tiks ne tik šaltuoju metų periodu, bet ir visus metus, kai bus sunku....
Skaityti daugiauKol dar geras oras, smagu gryname ore susirinkti paskutinius vitamino D prisotintus saulės spindulius. O ką veikti tokiu metų laiku? Žinoma, grybauti. „Aš grybauju nuo vaikystės, puikiai pažįstu grybus, ir man nereikia jokių patarimų, kaip neprisirinkti šungrybių!“ – pasakysite. Tačiau net ir renkant gerai žinomus valgomuosius grybus vis dėlto reikia laikytis kai kurių taisyklių, kad vėliau nekiltų sveikatos problemų....
Skaityti daugiauKada dar, jei ne rudenėjant, pradėti lankyti ar sugrįžti į sveikatingumo klubą ir pelnytai džiaugtis gera savijauta, gražiomis kūno linijomis bei jaunatve?!. ...
Skaityti daugiau„Pagerėjo sūnaus kalba – jei anksčiau sunkiai sekdavosi greitai kalbėti, tai dabar greitakalbė liejasi laisvai. Pirmi keturi mėnesiai smarkiai padėjo sukaupti dėmesį... Galiu pagaliau pasidžiaugti, kad suradom specialistę, kuriai mano vaikas svarbus, ji seka jo būklę...“ Taip viename interneto forumų pasisakiusi mama kalba apie neuropsichologinę sensomotorinę korekciją. Apie šį maždaug prieš porą dešimtmečių pradėtą taikyti būdą išsamiau paprašėme paaiškinti Jolantos Lazutkienės, ji kartu su kolege Raimonda Girčiene taiko šį metodą savo darbo praktikoje. ...
Skaityti daugiauTik iškritus sniegui ir pašalus žmonės itin dažnai paslysta, patiria įvairių traumų ir tiesiog užplūsta gydymo įstaigų traumataloginius skyrius. Griūnant dažniausiai patempiami raiščiai, lūžta kaulai, patiriamos galvos traumos, įvairūs sumušimai. ...
Skaityti daugiauKlaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos mokiniai, įkūrę Mokinių Mokomąją Bendrovę, džiaugiasi kylančiu savo sukurtos programėlės populiarumu ir ateities perspektyvomis. Su vaikams skirta programėle „Klausk herojaus“ bendradarbiavimo sutartis jau pasirašė Raudonasis Kryžius ir „5 pėdutės“, o kitos organizacijos reiškia augantį susidomėjimą. ...
Skaityti daugiauRugsėjis – toks laikas, kai ne tik pasineriame į pirmuosius rudeniniais džiaugsmus ir rūpesčius, bet vis dar prisimename prabėgusios vasaros akimirkas. Tiesą pasakius, daugumą tos akimirkos ir nuotaikos lydės visus metus, padėdamos sulaukti kitų atostogų....
Skaityti daugiauEuropoje ir Amerikoje pilateso kūno tobulinimo programa naudojasi ne tik garsūs aktoriai, sportininkai, politikai. Tai tapo daugelio besirūpinančių savo sveikata gyvenimo dalimi. Jungtinėje Karalystėje pilateso pratimus gydytojai rekomenduoja savo pacientams. Vis populiarėja pilateso mankšta ir Lietuvoje. Kuo unikali ir naudinga sveikatai ši kūno treniravimo technika? Apie tai kalbamės su pilateso mankštų trenere Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauAr įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiauNorint turėti sveiką kūną ir guvų protą, būtina pasirūpinti fiziniu aktyvumu. Ne paslaptis, kad didžiausią naudą žmogus gauna sportuodamas gryname ore. Ką rinktis? Šiaurietišką ėjimą! Apie šio sporto naudą ir subtilybes pasakoja šiaurietiško ėjimo trenerė Janina Bazevičienė....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę