Temų radosi visokių, bet žodis „saulė“ buvo minimas ne kartą. Ir greičiausiai ne dėl šilumą simbolizuojančio pašnekovės vardo ar geltonos suknutės. Gabija iš tų saulėtų žmonių, kurie gali ir sušildyti, gal ir nudeginti kartais, bet šalia jų visuomet atrodo, kad gyvenimas šypsosi.
Pirmiausia ir paklausiau Gabijos, iš kur ji gauna energijos kasdieniniams darbams, knygoms rašyti ar įdomiems projektams.
Aš manau, kad yra vienas elementarus dalykas, kuriam nereikia nei knygų skaityti, nei į kalnus įkopti, kad tai sužinotum – jeigu nori, tai ir turi, jeigu darai, tai ir padarai!
Pagalvoju, kad reikėjo daug knygų perskaityti, daug mokslų baigti ir daug stiprių žmonių sutikti, kad galėčiau kažką reziumuoti savo gyvenime. Bet, iš kitos pusės, viskas nusakoma keturiais paprastais žodžiais – kai darai, tai padarai. Būna visko: atsikeli – nėra nuotaikos. Tai debesys ne iš tos pusės slenka, tai vaikai blogai miegojo, tai gal iš vakaro pyragėlių prisivalgiau – visko juk gali būti. Tai kelkis, stokis, miela ponia, daryk mankštą ar bėk krosiuką, lįsk po šaltu dušu. Daryk su savim kažką. Nusišypsok sau.
Su kitais žmonėmis taip pat: nori, kad su tavimi gražiai bendrautų, – pati su jais gražiai bendrauk. Čia nieko nauja.
Lygiai taip pat su įvairiais projektais. Gali svaičioti, kad pinigų turim – neturim, gausim – negausim, nėra aplink palaikančių žmonių ar idėjų. NORI – DARYK. Nori bėgti – bėk, nori eiti – eik. Nori ilsėtis – ilsėkis, save mylėti – mylėk. Čia mano taisyklės. Kartais sekasi geriau, kartais blogiau jomis vadovautis, bet stengiuosi ir savęs neužmiršti. Pasipykti, aišku, tenka ir su aplinka, ir su savimi, bet stengiuosi laikytis – NORI – DARYK.
Ne, ne, aš visada privengiu tų nušvitusių žmonių ir kažkokių kraštutinumų. Mes juk einame per gyvenimą ilgu keliu tam, kad surastume tą tiesą, kuri, niekam ne paslaptis, yra tik per vidurį. Manau, nei pernelyg didelis sveikatingumas, nei badavimai, nei ekstremalūs organizmo valymai, nei rimtos dvasinės praktikos – niekas neatsveria gyvenimo šurmulio, miesto triukšmo, vaikų alaso. Išlikti padeda ir paprasčiausias dienos režimas, laikymasis savo dienos ritmų. Jau mano šeima žino, kad arčiau vakaro aš niurstu, mažiau turiu jėgų. Ryte, po sapnų, po nakties juodumo tikrai nelengva stryktelti iš lovos laimingam ir energingam. Bet tam yra elementarios priemonės. Valgyk saikingai, miegok teisingai, turėk režimą. Rutina padeda.
Nedaug žmonių garbintų rutiną ir jai dėkotų už gerai praleistą dieną....
Pažiūrėkit į kūdikius. Kai mes visa tai primirštame, jie ateina ir primena, kad gyvenime rutina turi būti, ji mums padeda. Primena, kad miegoti reikia eiti laiku, keltis kartu su saule, tada dirbti darbus, apie devintą ar dešimtą būti jau tikrai išalkus ir pusryčiauti. Tas veiklas, kurioms reikia aštraus žvilgsnio, guvaus proto, aš visuomet stengiuosi atlikti iki pietų.
Bet juk vieni „pelėdos“, kiti „vyturiai“, daug kas mėgsta ilgai ir aktyviai vakaroti...
Aš manu, kad mes visi taip sutverti – gyventi su saule. Bet dabar patys tą ritmą koreguojame pagal įsivaizduojamą komfortą. Mėgstam ilgai televizorių žiūrėti, vakare alų gurkšnoti ir tik tada, vakare, draugus į svečius kviesti. Tai neteisinga. Tiksliau, tai sveikatos neprideda.
Mūsų šeimos gyvenimas gali pasirodyti labai banalus. Pas mus nėra didelių emocinių duobių ar proveržių. Man vyras žiedo su deimantais šampano taurėj, priklaupęs ant kelio su rože rankoje, nesiūlo (juokiasi). Bet mes gyvenam labai stabilų ir saugų gyvenimą. Tai, ką aš gaunu saugumo ir atsakomybės prasme, yra neįkainojama. Atrodo, vėl ta rutina, bet ji labai reikalinga. Ir vaikams svarbu žinoti, kas ir kada vyksta. Jie jaučiasi saugiai. Taigi vakarėliai, tokie, apie kokius čia kalbam, taip, mums svetimi. Draugai ir susitikimai – ne.
Aš šiuo klausimu nieko neišradau po to, kai radau vieno seno jogo labai išmintingą patarimą: sykį per dieną nusijuok ir sykį per dieną suprakaituok! Bet juoktis reikia giliai, stipriai, kaip vaikystėje. Tai padaryti nelengva ir tai labai individualu, bet laikytis šios taisyklės aš stengiuosi.
Man labai patinka bėgimas. Mėgstu taip sportuoti. Bet aš taip pat normalus žmogus. Būna, kad man reikia save už kupros iškelti, šokti į batus, stadione apibėgti -niolika ratų, taip save grūdinant, motyvuojant ir mokant ir atsakomybės, ir drausmės. Tai ir sveikata, ir fizinė iškrova, ir geros emocijos. Aš sakau: gerai– bėk, blogai – bėk, nori pulti prie šaldytuvo - bėk, ant kažko supykai ar liūdesys ateina – į batus ir bėk.
Maistas labai svarbu, bet nedarau iš to didelio kulto. Aš tiesiog noriu gyventi švarioje aplinkoje. Ir noriu, kad vaikai taip gyvenų. Gyvenant mieste ir taip išbandymų pakanka: ir spūstimis, ir įtampomis, ir vaikų kaprizais. Tad savo privačią erdvę, savų namų reikia saugoti.
Mūsų namuose niekas nerūko, nevartojamas alkoholis. Aišku, nedaužom, jei kas atsineša, bet niekas ir nebeatsineša. Nevalgome mėsos ir mes, ir vaikai. Visi jau žino, jei padėtas kibinas, tai su varške ar špinatais. O geležies ir kitų reikalingų medžiagų galima gauti iš daržovių ar grūdinių kultūrų. Po trečios dukrytės gimimo buvau labai nusilpusi, netekau daug kraujo. Su jogų ir kitų sveiką gyvenseną propaguojančių draugų pagalba sužinojau nemažai kitokių galimybių gauti geležies. Kad ir mirkytos ar daigintos saulėgrąžos. Sumalkite jas su alyvuogėmis ir pomidorais, pabarstykite prieskoniais, prikapokite žolelių – štai jums nuostabus paštetas! Ir skanu, ir sveika. Esu tikra, kad vegetariškas maistas yra labai sveikas, kaloringas, subalansuotas ir viso ko turtingas. Viena maža smulkmena – jį reikia ruošti namuose.
Kaip minėjau – kulto nedarau. Aš dar turiu tiek neperskaitytų Dostojevskio knygų, kad visai nenoriu laiko švaistyti nitratų tyrimams. Aš tiesiog tikiu sugrįžtančiais dalykais ir energijos mainais. Gyvenime stengiuosi daryti du pagrindinius dalykus: tesėti pažadus ir nemeluoti. Galvoju – aš nemeluoju, tai kodėl kiti man meluoti turi? Jei man sako, kad bulvė ekologiška, – tai gerai, jei parašyta, kad miltai sveiki, – tikiu. Jei žmogus meluoja, tai ne man blogą daro, tik save baudžia. Užsukame mes ir į didžiuosius prekybos centrus, ir į turgelius. Juk gyvename mieste.
Aš manau, jog mes gražios ne todėl, kad naudojam ar vartojam tą ar kitą produktą. Mąstau kitaip -kažin kas būtų, jei mes išvis nieko nedarytume? Mes, moterys, sportuojam, susilaikom, kartais padauginam kavos ar šokolado, bet vis tiek juk galvojam, ką darom. Gal mes ne per daug lieknos ar standartinio grožio, bet juk ne už tai mus myli kiti ar mes pačios. Svarbu, koks esi žmogus. Kaip sutari su aplinka. Kai pagalvoju – kitą kartą išties sunku būna: darbai, vaikai... Man reikia vieną pamyluot, kitą pabučiuot ir pasaką pasekt, su paaugle pakalbėt apie labai rimtus dalykus. Todėl puošmenoms ir nuolatiniam savęs gražinimui tikrai laiko nėra. Tačiau turiu savo mylimą kosmetologę ir pati rūpinuosi kūnu. Pavyzdžiui, masažai su natūraliais aliejais – labai puikus dalykas. Jie man padėjo išspręsti sausos odos problemą. Ryte, prieš dušą yra labai gerai išmasažuoti kūną. Oda tampa elastinga ir švytinti, lengva mankšta tuo pačiu. Aš stengiuosi pasinaudoti ir natūralios, ir šiuolaikinės kosmetologijos galimybėmis.
Esu tokio bjauraus būdo, kad man ta švara, šviesa – gyvybiškai būtini dalykai. Pamenu, kol verčiau knygą, darbas taip ir vyko. Kol žinau, kad nėra paklota lova, nešvarios grindys ar vaikai po pusryčių lipnų stalą paliko, – net atsiverst popieriaus švariais pirštais man neišeina. Man reikalinga švari erdvė visomis prasmėmis: švarūs žmonės, švarios mintys. Ir mano mūzos skraido numatytu laiku (juokiasi). Jei aš žinau, kad pirmadienį ir trečiadienį auklytė pabus su vaikais, susiplanuoju, susitvarkau ryte, sėdu ir keturias valandas dirbu. Mano laisvė ir kūryba labai griežta: tai darbotvarkė, tvarkaraštis. Kitaip neaišku, kur galima nueiti. Žinoma, jei žiūrint į horizontą užlūsta lengva melancholija ir iš jos randu nuostabų žodį, užsirašau. To nesuplanuosiu, o ir nesiekiu.
Man atrodo, kad kuo daugiau žmogui metų – tuo mažiau jo gyvenime, žodyne, mintyse visokių filosofijų. Svarbu yra labai paprasti dalykai. Darai ir padarai. Nori ir gali. Ir kai žmogus sako, kad yra nelaimingas, man nesiseka, persekioja bėdos, aš esu gal per daug kategoriška, bet kertu griežtai – mes patys tai prisišaukiame. Net kritinėmis aplinkybėmis, sunkiais momentais juk renkamės patys: ar kristi veidu į purvą, ar eiti veidu į saulę.
Kas yra Andrius Mamontovas, aiškinti, manau, nereikia nė vienam. Muzikantas, prodiuseris, aktorius – taip lakoniškai pristato jį šiuolaikinis žinių apie visus ir viską šaltinis Wikipedia. Dar priduria: pasisako už sveiką gyvenseną ir prieš svaigalų vartojimą, o nuo 1993 metų yra vegetaras....
Skaityti daugiauPasaulyje kasmet miršta apie 30 mln. žmonių, iš jų 17 mln. – nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Neretai padarius širdies kardiogramą ir pastebėjus pakitimų širdžiai stiprinti skubama gerti vaistų. Tačiau daugeliu atvejų pirmiausia vertėtų pasinaudoti natūraliais metodais. Kaip širdies raumenį stiprinti gyvenimo būdą, mitybą, fizinį aktyvumą kalbamės su sveiko gyvenimo puoselėtoja ir mankštų specialiste Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauDaugelio mūsų gyvenimas yra dinamiškas, aktyvus ir užimtas. Dirbantieji įstaigose turi rengtis gražiai ir patogiai kiekvieną darbo dieną. Laisvalaikio metu taip pat norime dėvėti ne tik gražius bei madingus, bet ir patogius, praktiškus drabužius. Pirkdami juos dažnai atkreipiame dėmesį į gaminio sudėtį, bet ne visada tai mums ką nors sako. Ką reiktų žinoti apie įvairius pluoštus, renkantis rūbus kasdienai, išeigai ar poilsiui, ką pasirinkti konkrečiu atveju ir kodėl, papasakojo „Monton“ parduotuvės konsultantė Kristina JUOZAPAVIČIENĖ ir AB „Audimas“ rinkodaros specialistas Tomas MOTIEJAITIS. ...
Skaityti daugiauPrieš akis – didžiosios metų šventės – Kūčios ir Kalėdos. Tai dienos, kai namuose ar svečiuose dauguma ne kartą susėsime prie vaišių stalo. Tad kuo skiriasi Kūčių ir Kalėdų vaišių stalas, kuo skiriasi apeiginis, šventinis ir kasdienis maistas? Apie tai svarstėme su etnologu, gamtos mokslų daktaru, Vilniaus pedagoginio universiteto profesoriumi, naujų tarpdisciplininių mokslo šakų – paleoastronomijos ir etnokosmologijos – pradininku Lietuvoje Libertu Klimka, prisimindami savo artimųjų šeimų tradicijas....
Skaityti daugiauKaip pradėti bėgioti? Ką reikia žinoti apie save ir priemones, reikalingas aktyviam judėjimui? Į šiuos klausimus atsakė Lietuvos sveikatos sąjungos prezidentas, Palangos sveikatos mokyklos direktorius Dainius Kepenis. ...
Skaityti daugiauJudėjimas – viena svarbiausių geros savijautos ir sveikatos sąlygų bet kuriame amžiuje. Maži vaikai labai noriai juda, sportuoja, žaidžia aktyvius žaidimus. Augant šis noras paprastai mažėja, tad tėvų pareiga – jį skatinti. O geriausia tai daryti rodant pavyzdį, kartu aktyviai leidžiant laisvalaikį: keliaujant pėsčiomis, dviračiais ar baidarėmis, žaidžiant, krepšinį, futbolą, tenisą. Žiema – ne priežastis aptingti ir atsisakyti aktyvaus laisvalaikio. Pats laikas atidaryti slidinėjimo sezoną. ...
Skaityti daugiauŠaltuoju rudenio metu, kai nieko nesinori, kai nėra energijos ir jėgų, kai vaikštote susigūžę, kai mintys sukasi, kaip greičiau nuo visų atsiriboti, norisi įlįsti į šiltą lovą ar vonią ir apie nieką negalvoti, nes turite daugybę rūpesčių, įvairių darbų ir negalite atsipalaiduoti, susikaupti. Tad šiame straipsnyje pateiksime informaciją apie keletą galimų atsipalaidavimo ar energijos gavimo būdų, kurie tiks ne tik šaltuoju metų periodu, bet ir visus metus, kai bus sunku....
Skaityti daugiauKol dar geras oras, smagu gryname ore susirinkti paskutinius vitamino D prisotintus saulės spindulius. O ką veikti tokiu metų laiku? Žinoma, grybauti. „Aš grybauju nuo vaikystės, puikiai pažįstu grybus, ir man nereikia jokių patarimų, kaip neprisirinkti šungrybių!“ – pasakysite. Tačiau net ir renkant gerai žinomus valgomuosius grybus vis dėlto reikia laikytis kai kurių taisyklių, kad vėliau nekiltų sveikatos problemų....
Skaityti daugiauKada dar, jei ne rudenėjant, pradėti lankyti ar sugrįžti į sveikatingumo klubą ir pelnytai džiaugtis gera savijauta, gražiomis kūno linijomis bei jaunatve?!. ...
Skaityti daugiau„Pagerėjo sūnaus kalba – jei anksčiau sunkiai sekdavosi greitai kalbėti, tai dabar greitakalbė liejasi laisvai. Pirmi keturi mėnesiai smarkiai padėjo sukaupti dėmesį... Galiu pagaliau pasidžiaugti, kad suradom specialistę, kuriai mano vaikas svarbus, ji seka jo būklę...“ Taip viename interneto forumų pasisakiusi mama kalba apie neuropsichologinę sensomotorinę korekciją. Apie šį maždaug prieš porą dešimtmečių pradėtą taikyti būdą išsamiau paprašėme paaiškinti Jolantos Lazutkienės, ji kartu su kolege Raimonda Girčiene taiko šį metodą savo darbo praktikoje. ...
Skaityti daugiauTik iškritus sniegui ir pašalus žmonės itin dažnai paslysta, patiria įvairių traumų ir tiesiog užplūsta gydymo įstaigų traumataloginius skyrius. Griūnant dažniausiai patempiami raiščiai, lūžta kaulai, patiriamos galvos traumos, įvairūs sumušimai. ...
Skaityti daugiauKlaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos mokiniai, įkūrę Mokinių Mokomąją Bendrovę, džiaugiasi kylančiu savo sukurtos programėlės populiarumu ir ateities perspektyvomis. Su vaikams skirta programėle „Klausk herojaus“ bendradarbiavimo sutartis jau pasirašė Raudonasis Kryžius ir „5 pėdutės“, o kitos organizacijos reiškia augantį susidomėjimą. ...
Skaityti daugiauRugsėjis – toks laikas, kai ne tik pasineriame į pirmuosius rudeniniais džiaugsmus ir rūpesčius, bet vis dar prisimename prabėgusios vasaros akimirkas. Tiesą pasakius, daugumą tos akimirkos ir nuotaikos lydės visus metus, padėdamos sulaukti kitų atostogų....
Skaityti daugiauEuropoje ir Amerikoje pilateso kūno tobulinimo programa naudojasi ne tik garsūs aktoriai, sportininkai, politikai. Tai tapo daugelio besirūpinančių savo sveikata gyvenimo dalimi. Jungtinėje Karalystėje pilateso pratimus gydytojai rekomenduoja savo pacientams. Vis populiarėja pilateso mankšta ir Lietuvoje. Kuo unikali ir naudinga sveikatai ši kūno treniravimo technika? Apie tai kalbamės su pilateso mankštų trenere Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauAr įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiauNorint turėti sveiką kūną ir guvų protą, būtina pasirūpinti fiziniu aktyvumu. Ne paslaptis, kad didžiausią naudą žmogus gauna sportuodamas gryname ore. Ką rinktis? Šiaurietišką ėjimą! Apie šio sporto naudą ir subtilybes pasakoja šiaurietiško ėjimo trenerė Janina Bazevičienė....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę