Šokio žingsniu, spalvų pajutimu, rankų miklumu sveikatos ir savęs atradimo link

Per kūrybą atsiskleidžia mūsų vidinis pasaulis, nuotaika, jausmai, santykis su aplinka ir kitais žmonėmis. Tačiau kūryba – tai ne tik malonus laisvalaikio praleidimas, o ir efektyvus psichoterapinis gydymo metodas, galintis padėti atsikratyti daugelio sveikatos sutrikimų. Saviraiška per šokį, spalvas, formas leidžia išsakyti tai, ko nepajėgia žodžiai, išsiaiškinti emocines problemas. Be malonumo, atsipalaidavimo, meno terapija stiprina motoriką, koordinaciją, atmintį, mažina užsisklendimą, skatina domėjimąsi aplinka ir galiausiai leidžia siekti asmenybės pilnatvės. Tuo įsitikino ir projekto „Art Made Man per meno terapiją ir rankdarbius“ dalyvės.
 

Apie projektą


Projekto „Art Made Man per meno terapiją ir rankdarbius“ idėja – panaudoti šokio, meno ir rankdarbių terapiją, siekiant sumažinti žmonių, turinčių fizinių ar psichinių negalių, sunkumus integruojantis į visuomenę, nulemtus informacijos ir įgūdžių stokos. Projektas vyksta ne tik Lietuvoje, bet ir Bulgarijoje, Lenkijoje, Italijoje ir kt. Mūsų šalyje projektas skirtas vienai pažeidžiamiausių visuomenės grupių – turinčioms fizinę negalią bedarbėms ir nedirbančioms tautinių mažumų atstovėms.
Gegužės 11 d. vykęs informacinis renginys pirmą kartą į bendrą ratą sujungė ligi tol atskirose grupėse dirbusias moteris ir parodė, kad šokis, piešiniai ir rankdarbiai ne tik gydo, bet ir didina pasitikėjimą savimi, atskleidžia kūrybiškumą ir taip prisideda prie savęs realizavimo pojūčio. „Moterys, kurios į pirmą užsiėmimą atėjo su nepasitikėjimo jausmu, nes nemanė, kad joms, turinčioms negalią, bus gera atliekant šokio judesius, jau į antrąjį užsiėmimą skubėjo su didžiausiu noru“, – prisiminimais dalijasi šokio ir judesio terapeutė geštalto praktikė centro „Patyrimų ratas“ vadovė Ramunė Truncė.
„Per pirmą užsiėmimą buvo labai nedrąsu, ypač kai pasakė, kad šoksim užsimerkusios. Tačiau sekėsi puikiai, buvome laimingos, tad nekantriai laukėme kitų susitikimų. Po šokio sekė meno terapija, piešėme, darėme koliažus, per kuriuos stengėmės atsikratyti savo rūpesčių, dėstėme savo mintis. Po to vyko rankdarbių užsiėmimai. Iš tiesų šis projektas – ne tik sveikatinimas, bet ir postūmis naujai veiklai“, – sako jo dalyvė Danutė Smolkovienė.

 

Šokio ir judesio terapija


Šokio ir judesio terapija – tai metodas, kuris padeda labai dideliu spektru: nuo gydymo iki asmeninio augimo, kūrybiškumo skatinimo. „Šokio ir judesio terapija yra žinia, resursas ir iššūkis“, – trumpai pristato terapeutė R.Truncė. „Judėdami galime įsiklausyti į savo kūno balsą ir atrasti jame naują motyvą ir savęs supratimą, savo elgesio ir reagavimo modelius, savo bendravimo strategijas. Judame kiekvieną dieną, tačiau darome tai nesąmoningai. O šokio ir judesio terapijos metu į mažiausią judesį kreipiame dėmesį, sąmoningas judesys įgauna visai kitą prasmę, per judesį ateina suvokimas, kaip aš gyvenu, nes judesys pasako ir apie tai, kaip aš bendrauju su žmonėmis, kaip aš jaučiuosi, mūsų kūnas visa tai transliuoja. Šokis tampa resursu, kai jis perauga į pozityvios būsenos ir energijos šaltinį. Šokio ir judesio terapija leidžia tiksliai suvokti savo fizinį „aš“, judesiais išreikšti nuotaikas, požiūrius, idėjas, atsipalaiduoti. Psichologinėje plotmėje terapija padeda perkelti į sąmonės lygį pasąmonėje glūdinčius dalykus. Skatinama laisva saviraiška judesiais, sukuriami būdai emocinei įtampai panaikinti, gyvenimo džiaugsmui patirti, naujiems gebėjimams tobulinti. Šokis kaip iššūkis: tai galimybės – išbandyti ką nors nauja, netikėta. Daugeliui žmonių pats šokis, ypač dalyvaujant kitiems žmonėms, pats leidimas išreikšti save – sąžiningai, ryškiai per judesį – tampa rimtu iššūkiu“, – aiškina terapeutė.
 

Šokio terapija – ne šokio pamokos


Šokio ir judesio terapija – nėra šokių žingsnelių mokymasis. „Šokio pamokos taip pat atpalaiduoja, suteikia energijos ir irgi yra terapija, tačiau tik tuo atveju, kai nesiorientuojame į rezultatą. Kitaip tai jau yra darbas“, – sako R.Truncė. Anot pašnekovės, šokant dėl rezultatų, akcentuojami visai kiti dalykai, visų pirma – kaip atrodau, kai judu. O šokio ir judesio terapijos metu pagrindinis dėmesys telkiamas į tai, kaip jaučiuosi, kai judu, t.y. pabrėžiamas vidinis pasaulis.
Šokio ir judesio terapijos temos parenkamos kryptingai, atsižvelgiant į klientų psichologines-socialines problemas ir orientuojantis į jų sprendimą. „Šio projekto tikslas – padėti kiekvienai dalyvei atskleisti, koks yra jos santykis su savimi, kitais. Taigi ir ėjome mažais žingsniukais nuo savęs, savo kūno, ritmo, ribų pajautimo iki to, kaip išreiškiame save, ar galime šokti savo šokį, o tai reiškia, ar galime gyventi tokį gyvenimą, kokį norime, ar galime kurti. Projekte dalyvavo bedarbės, turinčios lengvą negalią, tad joms šie užsiėmimai padėjo sutvirtėti, įgauti daugiau pasitikėjimo, atrasti save. Per šokio judesį turime tiesioginį ryšį su savo kūnu. Jausdami savo kūną, dirbame su savo emocijomis, problemomis, vidiniais išgyvenimais“, – pažymi šokio ir judesio terapeutė.
 

Meno galia


„Meno terapijos tikslas – pajudėti nuo savęs „apibrėžimo“ partnerystės link ir nuo asmeninio kūrybiškumo vystymo iki grupinės kūrybos. Juk vaizdais galima išreikšti viską, net tai, apie ką kalbėti itin sunku. Meno terapija sustiprina tarpasmeninius ir bendravimo įgūdžius. Dalyvės išplečia savo percepcinę (klausymas, stebėjimas) patirtį, leidžiančią per meninę išraišką pažinti save ir kitus“, – sako meno terapijos užsiėmimų specialistė Deimantė Unikaitė. Meno terapijos metu moterys galėjo ne tik išreikšti save per piešimą (koliažus), bet ir aptarti savo darbus. Paveikslo aptarimas su meno terapeutu padeda žmogui įsigilinti į jo reikšmę, susieti ją su savo paties gyvenimo situacija. Ką nors kurdamas žmogus sužino ir mokosi. Meno terapijos rezultatai išties nustebino ir specialistus, ir pačias autores.
Kurdamos rankdarbius moterys panaudojo ankstesniuose užsiėmimuose įgytus įgūdžius, o užsiėmimus vedė Soneta Ivanovė ir Živilė Savickaitė. Rankdarbių terapijos tikslas – padėti moterims integruotis į darbo rinką, ir šioje srityje S.Ivanovė daug ką galėjo patarti, nes ir pačiai rankdarbiai – pragyvenimo šaltinis. Rankdarbių terapijos rezultatai – įvairios segės, karoliai, papuošalai, popierinės gėlės, dovanų dėžutės buvo pristatyti baigiamojo renginio metu.
 

Seimo sveikatos reikalų komiteto narė Vaidevutė Margevičienė:


„Džiaugiamės tokiais projektais, nes jie padeda ne tik sveikti, bet ir įsitraukti į darbo rinką. Svarbiausia, kad jie skirti moterų įgalinimui, t.y. jų galių stiprinimui, siekiant pagerinti savo gyvenimą. Atsidūrusi bejėgiškoje situacijoje moteris ne tik neturi žinių, kaip spręsti iškilusias problemas, bet ir nesitiki, kad galimas kažkoks pasikeitimas. Juk kai nėra darbo, nėra ir pinigų, mažėja ir galimybės būti gražioms. O šis projektas, tokios jo meno formos, kaip papuošalų iš akmenėlių, segių gamyba ir kt., tai ne tik terapija, kuri padeda atsipalaiduoti ir sveikti, bet ir nauji įgūdžiai, naujos žinios. Projektas geras tuo, kad ištraukia moteris iš namų, neleidžia joms užsiskleisti savyje, savo ligoje, skatina žengti pirmą žingsnį, kurį visada lengviau padaryti, kai esi būryje, tarp tokių pačių moterų.“
 

Hristomr Zafirov, nevyriausybinės organizacijos „Euro-training“ direktorius (Stara Zagora, Bulgarija):


„Bulgarijoje projektas skirtas žmonėms su psichikos negalia. Nors niekas nėra apsaugotas nuo psichikos ligos ir kiekvienas mūsų bet kada gali atsidurti tarp šių ligonių, mūsų šalyje į šiuos žmonės vis dar žiūrima kreivai, jų šalinamasi, visuomenė jų nepriima, jie jaučia socialinę atskirtį. Taigi mūsų tikslas – psichikos sveikatos gerinimas per šokį, piešimą, rankdarbius, lavinant kūrybišką mąstymą, skatinant pasitikėjimą savimi, gerinant bendravimo, dėmesio sutelktumo įgūdžius. Siekėme, kad psichikos sutrikimų turintys žmonės pamažu galėtų išsiugdyti sugebėjimą būti su kitais žmonėmis, tvirtėtų jų tapatumo suvokimas. Į baigiamąjį renginį, kuris vyko švenčiant ortodoksų Velykas, sukvietėme plačiąją visuomenę, kad kuo daugiau žmonių pamatytų, kokie kūrybingi yra šie žmonės.“

Populiariausi straipsniai