Pramogos žiemą: uždarų vandens parkų pavojai

Žiemą uždarų vandens pramogų parkų, baseinų populiarumas išauga. Iš tiesų smagu, kai už lango speigas, pasipliuškenti vandenyje, pasilepinti šiltoje sūkurinėje vonioje. Tačiau žinios, kad vandens ir pramogų parko baseine galima apsinuodyti chloru ir dėl to atsidurti reanimacijoje, užgesina bet kokį norą jame lankytis. O dar legioneliozės infekcija, kiti pavojai. Ką turėtume žinoti apie baseinų vandens kokybę ir kokie pavojai sveikatai gali grėsti uždaruose vandens pramogų parkuose? Apie tai kalbamės su Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Saugos kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja Veslava Golnis.
 

Didžiausią nerimą dėl galimybės apsikrėsti lankytojams kelia baseinų vanduo. Koks jis turėtų būti? Kokie reikalavimai jam keliami?


Baseinų vanduo turi atitikti geriamojo vandens kokybės reikalavimus. Baseinų vonios paprastai pripildomos geriamuoju vandeniu, tačiau, be abejo, naudojantis baseinu vanduo neišvengiamai užteršiamas. Todėl tam, kad baseino vanduo atitiktų jam keliamus reikalavimus, jis valomas naudojant koaguliaciją (panaudojant chemines medžiagas smulkios plaukiojančios dalelės „sukabinamos“ į stambesnius junginius), filtraciją (skendinčios medžiagos šalinamos iš vandens leidžiant jį per aktyviosios medžiagos sluoksnį), dezinfekciją (vanduo nukenksminamas nuolat į jį įmaišant chloro (ar kitų dezinfekuojamųjų medžiagų) turinčių preparatų). Taip pašalinami vandenyje esantys organiniai nešvarumai, dulkės, mikroorganizmai.
Baseinų vandens kokybės žymenys – vandens temperatūra, pH, liekamojo chloro ar kitos vandeniui dezinfekuoti naudojamos medžiagos koncentracija – turi būti pateikiami viešai.
Laisvojo liekamojo chloro koncentracija baseino vandenyje turi būti ne mažesnė nei 0,5 mg/l ir ne didesnė nei 2 mg/l. Vaikų iki 7 m. amžiaus baseinuose laisvojo chloro koncentracija turi būti 0,3–1 mg/l.
Beje, Higienos normoje HN 109:2005 „Baseinai. Įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“ nustatyta ir daugiau vandens saugos ir kokybės žymenų, pvz., baseino vandenyje neturi būti tam tikrų mikroorganizmų (žarninių lazdelių (E.coli), kolifagų, salmonelių, auksinio stafilokoko, helmintų kiaušinėlių ir kt.), amoniako baseino vandenyje kiekis neturi viršyti 0,5 mg/l.
Baseino patalpos turi būti išdėstytos taip, kad lankytojas iš pradžių patektų į drabužinę, po to į persirengimo patalpą, dušą, baseiną, grįždamas iš jo – į dušą, persirengimo patalpą, drabužinę.
Prie įėjimo į baseino patalpas turi būti iškabintos baseinų vidaus tvarkos taisyklės, kuriose pateikiama visa būtina informacija vartotojui.

 

Kaip turi būti prižiūrimas baseinų vanduo?


Visuose didžiuosiuose baseinuose turi būti įrengti automatiniai laisvojo liekamojo chloro (ar kitos vandeniui dezinfekuojant naudojamos medžiagos), pH dydžio nustatymo ir užrašymo įrenginiai ir automatinė vandeniui dezinfekuoti naudojamo preparato dozavimo įranga. Ne rečiau kaip kartą per mėnesį baseinų vandens kokybės mikrobiologiniai, parazitologiniai tyrimai turi būti atliekami akredituotoje laboratorijoje. Kartą per mėnesį turi būti atliekami ir amoniako kiekio baseino vandenyje nustatymo tyrimai. Cheminiai vandens kokybės tyrimai laboratorijoje turi būti atliekami vieną kartą per pusmetį. Minėtų tyrimų metu nustatomas vandens pH, laisvojo liekamojo chloro koncentracija, chloridų, amonio kiekis, vandens drumstumas, taip pat vandens užterštumas koliforminėmis bakterijomis, žarninėmis lazdelėmis (E.coli), žarniniais enterokokais, salmonelėmis ir kt.
Mažųjų baseinų (baseinai, kurių talpa mažesnė nei 10 m³ ir, kurie dažniausiai įrengiami viešbučiuose, prie pirčių, saunų, taip pat sūkurinės vonios) vanduo gali būti nedezinfekuojamas, o po kiekvieno panaudojimo išleidžiamas, baseinas išvalomas, dezinfekuojamas ir pripildomas vandens.
Vieną kartą per metus didžiųjų baseinų (talpa didesnė nei 10 m³) vanduo išleidžiamas, baseinai išvalomi ir dezinfekuojami. Tačiau visus metus baseino vanduo yra nuolat valomas ir papildomas šviežiu vandeniu. Sūkurinių vonių ir mažesnių baseinų vanduo paprastai keičiamas kas tris mėnesius ar net dažniau. Nustačius baseino vandens užterštumą, baseino eksploatacija nutraukiama tuoj pat, vanduo išleidžiamas, baseino vonia išvaloma, dezinfekuojama ir vėl pripildoma vandens.
 

Kokie pavojai tyko baseino vandenyje lankantis uždaruose vandens pramogų parkuose?


Esant mažesnei nei reglamentuojama chloro koncentracijai, susidaro palankesnės sąlygos augti ir daugintis mikroorganizmams, todėl padidėja tikimybė susirgti infekcinėmis žarnyno ligomis. Esant didesnei nei 2 mg/l chloro koncentracijai vandenyje, dirginamos akių ir nosies gleivinės, išberiama oda.
Tačiau pats baseinų vanduo (jei yra tinkamai paruoštas) yra mažiausiai pavojingas. Daug didesnę grėsmę kelia dušinės, persirengimo kambariai, įvairūs guminiai kilimėliai, takeliai. Didžiausia rizika yra užsikrėsti odos ligomis: dermatomikozėmis, keratomikozėmis, vadinamuoju grybeliu, karpomis, odos pūlinėmis ligomis ar net niežais. Grybelio profilaktikai baseinuose gali būti įrengiami kojų dezinfekavimo aparatai, persirengimo kambariai, dušai, tualetai turi būti valomi ir dezinfekuojami ne rečiau kaip du kartus per dieną. Taip pat yra galimybė apsikrėsti legionelioze.
 

Apie mirtinai pavojingą legioneliozę girdime vis dažniau. Kaip plinta šis užkratas?


Legioneliozė – ūminė infekcinė liga, pasireiškianti karščiavimu, plaučių uždegimu. Legionelioze užsikrečiama per kvėpavimo takus įkvepiant legionelėmis užkrėsto aerozolio. Užsikrečiama legionelioze vietose, kuriose gali susidaryti vandens aerozolis, pvz., dušai ir čiaupai, sūkurinės vonios, turkiškos pirtys ir saunos. Legionelėms daugintis reikalingos maistinės medžiagos, kurios gaunamos iš vandens sistemose aptinkamų organizmų (dumbliai; amebos ir kt.), ir nuosėdos, nuoviros ar rūdys.
Legioneliozę sukeliančios bakterijos aptinkamos įvairios paskirties objektų karšto ir šalto vandens tiekimo sistemose. Dažniausiai legionėlių būna karšto ir šalto vandens sistemose, vandenyje, kurio temperatūra 20–45 °C, vamzdžiuose, kuriais silpnai ar visai neteka vanduo (neapgyvendinti viešbučių kambariai), apnašomis padengtuose ir korozijos apimtuose vamzdžiuose, dušuose ir čiaupuose, vandens šildytuvuose ir karšto vandens laikymo talpose.
 

Kokie kiti pavojai žmonių sveikatai gali kilti uždaruose vandens pramogų parkuose?


Beje, kai kuriems žmonėms gali atsirasti sveikatos problemų, nesusijusių su užkrato patekimu į organizmą. Šiltas ir drėgnas oras baseinų patalpose gali būti pavojingas astma sergantiems ir jautriems chlorui, alergiškiems žmonėms.
 

Kokie dažniausi baseinų pažeidimai?


2011 m. sausio–gruodžio mėn. atlikti 247 baseinų paslaugas teikiančių objektų patikrinimai. 33 proc. jų nustatyti pažeidimai. Dažniausiai pasitaikantys pažeidimai: vandens kokybė neatitinka higienos normos reikalavimų (nustatyta per didelė arba per maža laisvojo chloro koncentracija vandenyje, didesnė nei leidžiama amoniako koncentracija, mikrobinė tarša), netinkama patalpų ir įrangos priežiūra, veikla vykdoma neturint leidimo – higienos paso.
 

Patarimai vandens pramogų lankytojams:


• pasinaudoję pirtimi, tualetu, prieš įlipdami į baseiną nusiprauskite po dušu;
• jeigu ant pėdų yra žaizdelių, įbrėžimų, užklijuokite juos pleistru;
• baseine avėkite gumines šlepetes (geriau aukštesniu padu);
• persirengimo kambariuose ant suolelių ar pirtyse pasiklokite rankšluostį, vėliau šį rankšluostį išskalbkite ir išlyginkite;
• būtinai perskaitykite baseinų vidaus tvarkos taisykles ir jų laikykitės.

Pirmosios pagalbos priemonės apsinuodijus chloru:
Bendra pirmoji pagalba

• Nedelsiant išnešti apsinuodijusįjį į gerai vėdinamą patalpą ar gryną orą, kviesti gydytoją.
 

Pirmoji pagalba įkvėpus


• Būtinas šviežias oras, daryti dirbtinį kvėpavimą burna į burną ar deguonies kauke, nukentėjusiajam reikalinga šiluma ir ramybė, nedelsiant kreiptis į gydytoją.
 

Pirmoji pagalba patekus ant odos


• nedelsiant nuvilkti užterštus drabužius, nuimti užterštus papuošalus, nuauti užterštus batus;
• nestipriai pažeistas odos vietas 15–20 min. plauti vandeniu su muilu;
• nudegusią odą aprišti sausu steriliu tvarsčiu;
• nedelsiant kreiptis į gydytoją.
 

Pirmoji pagalba patekus į akis


• Nedelsiant gerai praplauti vandeniu ir kreiptis į gydytoją, iki pervežimo į ligoninę drėkinti fiziologiniu tirpalu, pridengti steriliu tvarsčiu.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai