Sveikuolė iš sportiškiausio Lietuvos kaimo

Sporto ir sveikatingumo klubų miestuose yra ne po vieną, o Išlaužo (Prienų r.) „Šventupė“ yra bene vienintelis, veikiantis kaime. Ir gyvuoja jau 10 metų. Kone kas keturiasdešimtas seniūnijos gyventojas yra šio klubo narys. Išlauže gyvena apie 840, visoje seniūnijoje – apie 1850 gyventojų, o „Šventupė“ turi 45 narius. Ar yra Lietuvoje daugiau kaimų ar miestelių, galinčių pasigirti, kad tiek daug žmonių dalyvauja sveikatingumo veikloje?

Lietuvos sveikuolių sąjunga aštuonerius metus klubui vadovaujančią Svetlaną Batutis pernai apdovanojo už gebėjimą burti žmones. Ši energija trykštanti šeštą dešimtmetį bebaigianti moteris, į kurią žiūrint nesunku patikėti, kad metai nėra našta, kilometrą nubėga per 5 minutes, padaro 23 atsilenkimus. Ji ne kartą tapo Lietuvos sveikuolių sąjungos organizuojamų fizinės sveikatos vertinimo konkursų nugalėtoja savo amžiaus grupėje.

Felčerė tapo fizinio lavinimo mokytoja

Svetlana gimė ir augo Sibire. Ištekėjusi už tremtinio, į vyro gimtinę su šeima atvyko tik 1975-aisiais, kai sūnus Olegas buvo aštuntokas, o Rimas – darželinukas.
Gal Sibiro šalčiai ją ir užgrūdino? Moteris šiai minčiai nepritarė. Vaikystėje ji dažnai peršaldavo, sirgdavo bronchitu. Džiaugėsi, kai ją, aštuntokę, pradėjo mokyti puikus fizinio lavinimo mokytojas, įtikinęs, kad sportas padeda ir tobulėti, ir įveikti visas ligas.
Institutą tuometiniame Leningrade baigusi moteris 15 metų dirbo felčere. Tačiau pajutusi, kad medicina mažai gali padėti žmogui, nutarė keisti specialybę – tapti kūno kultūros mokytoja. Įpusėjusi penktą dešimtį, Svetlana įstojo mokytis į tuometį Kauno kūno kultūros institutą (dabar universitetas). „Dėstytojai, per įskaitas pateikę pastabų, kad ne visai gerai darau tiltelį ar kitą pratimai, nepatikėdavo, kad man tuoj sukaks penkiasdešimt“, – prisiminė moteris.
Kūno kultūros mokytoja ji dirbo dar 15 metų.
„Esu įsitikinusi, kad fizinis aktyvumas – būtinybė kiekvienam žmogui“, – mano Svetlana.
Pasak jos, visi turėtume įprasti sportuoti 2-3 kartus per savaitę. Toks fizinis krūvis – geros sveikatos ir savijautos pagrindas. Kasdien reikėtų maždaug po pusvalandį greitai paėjėti, važiuoti dviračiu, šokti ar užsiimti kitu lengvu, džiugesio teikiančiu sportu. Jeigu aktyviai judama tik kas antrą dieną, sportuoti reikėtų ilgiau, maždaug po valandą.

Grūdinimosi pradžiamokslis – individualus

Dar tarybiniais laikais Svetlana Batutis ragino kaimo žmones sportuoti, aiškindama, kad įprastinio darbo namuose ir ūkyje nepakanka, reikia visus raumenis ir sąnarius pramankštinti. Nors šeima gyveno kaip ir kiti kaime – augino gyvulių, vištų, Svetlana kiekvieną rytą išsiruošdavo pabėgioti.
Kaip geriausia grūdintis? Svetlana pastebi, kad tai kiekvienas žmogus turėtų pajusti pats – vienam geriau vaikščioti basam, kitam kas rytą apsipilti šaltu vandeniu. Svarbu tai daryti nuosekliai.
Ji pati bent po kelis kartus per žiemą išsimaudo eketėje.
„Prieš 18 metų pirmą kartą nuvykau į Sveikuolių mokyklą Palangoje, išbandžiau ruonių maudynes. Negaliu sakyti, kad esu jų gerbėja ir kasdien maudausi žiemą, bet to daryti nebijau. Ledinės maudynės – stresas organizmui, galįs suteikti džiaugsmo ir gyvybinės energijos, pasitikėjimo savimi“, – mano moteris.
Ji puikiai prisimena tą rudenį, kai palaidojo savo motiną. Grįžusi į Lietuvą, nenorėjo nieko valgyti, kasnakt sapnavo košmariškus skausmus. Viskas baigėsi po Naujamečio maratono. Net ir neturėdama nuotaikos, moteris į jį nuvažiavo, vos pavilkdama kojas, nubėgo 10 kilometrų. Grįždama namo, užsimanė gerti ir pavalgyti, grįžusi išsimaudė upėje – ir tą naktį po 3 mėnesių pirmąkart gerai išsimiegojo. Kamavę košmariški sapnai pasitraukė.

Pavyzdys patraukia

Jau daugiau kaip 40 metų Svetlana nežino, kas yra peršalimo ligos, neserga gripu, angina. Nebijo sušalti, sušlapti kojų ar žiemą išsimaudyti eketėje.
„Tiesiog žinau, kad ir tada nesusirgsiu, išgersiu karštos arbatos su medumi, ir viskas bus gerai. Jeigu pradėčiau sloguoti, įsikiščiau gabalėlį svogūno į nosį – man kaip mat padeda“, – sakė ponia Svetlana.
Ji džiaugiasi, kad vaikai ir vaikaičiai taip pat peršalimo ligų nepažįsta. Su sūnumis Olegu ir Rimu tėvai sportavo, ne kartą buvo pripažinti sportiškiausia šeima. Su Olego vaikais, kol jo šeima gyveno kartu su seneliais, kasdien apsipildavo šulinio vandeniu, bėgiojo basi po sniegą. Ir dabar anūkai mėgsta sportuoti.
Jaunesnio sūnaus Rimo vaikai dar nedideli, septynmetis sūnelis žaidžia futbolą, trejų metų dukrelė – mėgsta laipioti gimnastikos sienele ir žaisti šachmatais.
„Pavyzdys patraukia“, – pastebi S.Batutis.

Pensija ir nauja veikla

Tapusi pensininke, Svetlana ėmė vadovauti sveikatingumo klubui – propaguoti savo patikrintas idėjas.
Išlaužo sveikatingumo klubo nariai du kartus per savaitę renkasi į mokyklos salę pasimankštinti ir mokytis pilvo šokių. Pati Svetlana daugiausiai dėmesio skiria gydomajai gimnastikai – lankstumo ir tempimo, stuburo raumenų stiprinimo pratimams.
Kaip tai svarbu, moteris nesenai dar kartą nesenai patyrė savo kailiu. Maždaug prieš penkerius metus jai teko operuoti stuburo išvaržą. Po operacijos atvykusi toliau gydytis į reabilitacijos sanatoriją, po įprastinės nugaros raumenis stiprinančios mankštos 500 metrų ratą nuėjo per valandą ir labai suprakaitavo. Tačiau buvo atkakli, vaikščiojo kasdien. Buvo įsitikinusi – jeigu nevaikščios, niekada ir negalės vaikščioti. Atkaklumas davė rezultatų: po trijų savaičių per valandą jau nužingsniavo beveik 5 kilometrus. O gydomoji nugaros raumenis stiprinanti gimnastika tapo neatskiriama kasdienybės dalis.
Šių pratimų svarbą suprato ir nemažai išlaužiškių, dukart per savaitę susirenkančių į mankštas mokyklos salėje. Prie nemokamos mankštos įpratę išlaužiškiai kartais stebisi, kad už pilvo šokio užsiėmimus reikia mokėti.

Klubo veikla

Šiltuoju metų laikų Išlaužo sveikatingumo klubo nariai renkasi prie Jiesios užtvankos, maudosi, mankštinasi. Žiemą maudynių taip pat nepamiršta – važiuoja į baseiną, susirenka į kieno nors pirtelę pasikaitinti. Tiki, kad vantos ir pirtis taip pat sveikatos prideda.
Kasmet stengiasi pakviesti lektorių, kurie pasidalintų patirtimi, kaip sveikai gyventi, išsiruošia į ekskursijas, apsilanko teatre. Išlaužo sveikuoliams ypač įsiminė natūraliosios medicinos gydytojos Aivos Vaivarienės, bioenergetiko Algimanto Dainausko, ekologo doc. Algirdo Gavenausko paskaitos, išvykos į Čepukų piramidę, Pilnų namų bendruomenę Panaros kaime.
„Džiaugiamės, kad lektoriai daug pinigų neprašo – paprastai atlyginame tik kelionės išlaidas. Organizuojant keliones, daugiausia kainuoja benzinas“, – sakė Svetlana.
Daug įspūdžių palieka ir jau aštuntą kartą klubo narių organizuojamos Gerumo šventės kovo mėnesį („Šventupės“ nariai yra pagerbę seniūnijos senjorus, įvairių įstaigų darbuotojus, šiemet tikisi sukviesti į būrį senųjų Išlaužo gyventojų vaikų ir vaikaičių), Lietuvos sveikuolių sąjungos organizuojamos šventės, į kurias Išlaužo sveikuolių atvažiuoja ne ką mažiau negu iš nemažų miestų.
Tik išsiruošti į šias šventes kaimiečiams sudėtingiau negu miestiečiams – dauguma gyvena ūkiškai, todėl atvyki tegali tik vienai dienai. Svetlana su vyru Pranu laiko arklį, karvę, vištų ir triušių. „Norime sau užsiauginti bulvių ir daržovių, turėti savo pieno, kiaušinių ir mėsos, todėl negalime gyvuliukų atsisakyti. Auginame ir triušius – jų mėsa sveikesni negu kiauliena“, – savo ūkį pristatė Svetlana.
Ar kaimo žmonės gyvena sveikiau negu miestiečiai? „Dauguma jų kvėpuoja grynesniu oru ir daugiau juda. Tačiau labai stokoja galimybių prasmingiau leisti laisvalaikį, dalyvauti kultūriniuose renginiuose. Todėl čia kiekviena iniciatyva yra ryškesnė, žmonės noriau dalyvauja bet kokioje veikloje“, – mano ji.

Populiariausi straipsniai

Andrius Mamontovas: gyvenimo prasmė – patirti džiaugsmą, laimę ir meilę

Kas yra Andrius Mamontovas, aiškinti, manau, nereikia nė vienam. Muzikantas, prodiuseris, aktorius – taip lakoniškai pristato jį šiuolaikinis žinių apie visus ir viską šaltinis Wikipedia. Dar priduria: pasisako už sveiką gyvenseną ir prieš svaigalų vartojimą, o nuo 1993 metų yra vegetaras....
Skaityti daugiau
Kaip stiprinti širdies raumenį be vaistų?

Pasaulyje kasmet miršta apie 30 mln. žmonių, iš jų 17 mln. – nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Neretai padarius širdies kardiogramą ir pastebėjus pakitimų širdžiai stiprinti skubama gerti vaistų. Tačiau daugeliu atvejų pirmiausia vertėtų pasinaudoti natūraliais metodais. Kaip širdies raumenį stiprinti gyvenimo būdą, mitybą, fizinį aktyvumą kalbamės su sveiko gyvenimo puoselėtoja ir mankštų specialiste Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiau
Sveikos mūsų drabužių medžiagos

Daugelio mūsų gyvenimas yra dinamiškas, aktyvus ir užimtas. Dirbantieji įstaigose turi rengtis gražiai ir patogiai kiekvieną darbo dieną. Laisvalaikio metu taip pat norime dėvėti ne tik gražius bei madingus, bet ir patogius, praktiškus drabužius. Pirkdami juos dažnai atkreipiame dėmesį į gaminio sudėtį, bet ne visada tai mums ką nors sako. Ką reiktų žinoti apie įvairius pluoštus, renkantis rūbus kasdienai, išeigai ar poilsiui, ką pasirinkti konkrečiu atveju ir kodėl, papasakojo „Monton“ parduotuvės konsultantė Kristina JUOZAPAVIČIENĖ ir AB „Audimas“ rinkodaros specialistas Tomas MOTIEJAITIS. ...
Skaityti daugiau
Papročiai vienija tautą

Prieš akis – didžiosios metų šventės – Kūčios ir Kalėdos. Tai dienos, kai namuose ar svečiuose dauguma ne kartą susėsime prie vaišių stalo. Tad kuo skiriasi Kūčių ir Kalėdų vaišių stalas, kuo skiriasi apeiginis, šventinis ir kasdienis maistas? Apie tai svarstėme su etnologu, gamtos mokslų daktaru, Vilniaus pedagoginio universiteto profesoriumi, naujų tarpdisciplininių mokslo šakų – paleoastronomijos ir etnokosmologijos – pradininku Lietuvoje Libertu Klimka, prisimindami savo artimųjų šeimų tradicijas....
Skaityti daugiau
Bėgti sveika

Kaip pradėti bėgioti? Ką reikia žinoti apie save ir priemones, reikalingas aktyviam judėjimui? Į šiuos klausimus atsakė Lietuvos sveikatos sąjungos prezidentas, Palangos sveikatos mokyklos direktorius Dainius Kepenis. ...
Skaityti daugiau
Aktyvios šeimos atostogoms – slidinėjimas

Judėjimas – viena svarbiausių geros savijautos ir sveikatos sąlygų bet kuriame amžiuje. Maži vaikai labai noriai juda, sportuoja, žaidžia aktyvius žaidimus. Augant šis noras paprastai mažėja, tad tėvų pareiga – jį skatinti. O geriausia tai daryti rodant pavyzdį, kartu aktyviai leidžiant laisvalaikį: keliaujant pėsčiomis, dviračiais ar baidarėmis, žaidžiant, krepšinį, futbolą, tenisą. Žiema – ne priežastis aptingti ir atsisakyti aktyvaus laisvalaikio. Pats laikas atidaryti slidinėjimo sezoną. ...
Skaityti daugiau
Kai nieko nesinori: kaip atsipalaiduoti ir gauti energijos?

Šaltuoju rudenio metu, kai nieko nesinori, kai nėra energijos ir jėgų, kai vaikštote susigūžę, kai mintys sukasi, kaip greičiau nuo visų atsiriboti, norisi įlįsti į šiltą lovą ar vonią ir apie nieką negalvoti, nes turite daugybę rūpesčių, įvairių darbų ir negalite atsipalaiduoti, susikaupti. Tad šiame straipsnyje pateiksime informaciją apie keletą galimų atsipalaidavimo ar energijos gavimo būdų, kurie tiks ne tik šaltuoju metų periodu, bet ir visus metus, kai bus sunku....
Skaityti daugiau
Apsinuodyti galima ir žinomais grybais

Kol dar geras oras, smagu gryname ore susirinkti paskutinius vitamino D prisotintus saulės spindulius. O ką veikti tokiu metų laiku? Žinoma, grybauti. „Aš grybauju nuo vaikystės, puikiai pažįstu grybus, ir man nereikia jokių patarimų, kaip neprisirinkti šungrybių!“ – pasakysite. Tačiau net ir renkant gerai žinomus valgomuosius grybus vis dėlto reikia laikytis kai kurių taisyklių, kad vėliau nekiltų sveikatos problemų....
Skaityti daugiau
Judėjimo džiaugsmas, arba kantrybės lašai į sveikatos ir grožio taurę

Kada dar, jei ne rudenėjant, pradėti lankyti ar sugrįžti į sveikatingumo klubą ir pelnytai džiaugtis gera savijauta, gražiomis kūno linijomis bei jaunatve?!. ...
Skaityti daugiau
Smegenų veiklą aktyvina fiziniai pratimai

„Pagerėjo sūnaus kalba – jei anksčiau sunkiai sekdavosi greitai kalbėti, tai dabar greitakalbė liejasi laisvai. Pirmi keturi mėnesiai smarkiai padėjo sukaupti dėmesį... Galiu pagaliau pasidžiaugti, kad suradom specialistę, kuriai mano vaikas svarbus, ji seka jo būklę...“ Taip viename interneto forumų pasisakiusi mama kalba apie neuropsichologinę sensomotorinę korekciją. Apie šį maždaug prieš porą dešimtmečių pradėtą taikyti būdą išsamiau paprašėme paaiškinti Jolantos Lazutkienės, ji kartu su kolege Raimonda Girčiene taiko šį metodą savo darbo praktikoje. ...
Skaityti daugiau
Būkime budrūs – nepatirkime žiemos traumų!

Tik iškritus sniegui ir pašalus žmonės itin dažnai paslysta, patiria įvairių traumų ir tiesiog užplūsta gydymo įstaigų traumataloginius skyrius. Griūnant dažniausiai patempiami raiščiai, lūžta kaulai, patiriamos galvos traumos, įvairūs sumušimai. ...
Skaityti daugiau
Geriausia Klaipėdos mokinių bendrovė jau dirba su Raudonuoju kryžiumi ir „5 pėdutėmis“

Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos mokiniai, įkūrę Mokinių Mokomąją Bendrovę, džiaugiasi kylančiu savo sukurtos programėlės populiarumu ir ateities perspektyvomis. Su vaikams skirta programėle „Klausk herojaus“ bendradarbiavimo sutartis jau pasirašė Raudonasis Kryžius ir „5 pėdutės“, o kitos organizacijos reiškia augantį susidomėjimą. ...
Skaityti daugiau
Kelionė į save… baidarėmis

Rugsėjis – toks laikas, kai ne tik pasineriame į pirmuosius rudeniniais džiaugsmus ir rūpesčius, bet vis dar prisimename prabėgusios vasaros akimirkas. Tiesą pasakius, daugumą tos akimirkos ir nuotaikos lydės visus metus, padėdamos sulaukti kitų atostogų....
Skaityti daugiau
Pilateso mankšta – daugiau nei judesys

Europoje ir Amerikoje pilateso kūno tobulinimo programa naudojasi ne tik garsūs aktoriai, sportininkai, politikai. Tai tapo daugelio besirūpinančių savo sveikata gyvenimo dalimi. Jungtinėje Karalystėje pilateso pratimus gydytojai rekomenduoja savo pacientams. Vis populiarėja pilateso mankšta ir Lietuvoje. Kuo unikali ir naudinga sveikatai ši kūno treniravimo technika? Apie tai kalbamės su pilateso mankštų trenere Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiau
Kūčių valgiai. Ką gamino mūsų senoliai?

Ar įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiau
Šiaurietiškas ėjimas – judėjimo malonumui ir gerai sveikatai

Norint turėti sveiką kūną ir guvų protą, būtina pasirūpinti fiziniu aktyvumu. Ne paslaptis, kad didžiausią naudą žmogus gauna sportuodamas gryname ore. Ką rinktis? Šiaurietišką ėjimą! Apie šio sporto naudą ir subtilybes pasakoja šiaurietiško ėjimo trenerė Janina Bazevičienė....
Skaityti daugiau