Sveikuolė iš sportiškiausio Lietuvos kaimo

Sporto ir sveikatingumo klubų miestuose yra ne po vieną, o Išlaužo (Prienų r.) „Šventupė“ yra bene vienintelis, veikiantis kaime. Ir gyvuoja jau 10 metų. Kone kas keturiasdešimtas seniūnijos gyventojas yra šio klubo narys. Išlauže gyvena apie 840, visoje seniūnijoje – apie 1850 gyventojų, o „Šventupė“ turi 45 narius. Ar yra Lietuvoje daugiau kaimų ar miestelių, galinčių pasigirti, kad tiek daug žmonių dalyvauja sveikatingumo veikloje?
 
Lietuvos sveikuolių sąjunga aštuonerius metus klubui vadovaujančią Svetlaną Batutis pernai apdovanojo už gebėjimą burti žmones. Ši energija trykštanti šeštą dešimtmetį bebaigianti moteris, į kurią žiūrint nesunku patikėti, kad metai nėra našta, kilometrą nubėga per 5 minutes, padaro 23 atsilenkimus. Ji ne kartą tapo Lietuvos sveikuolių sąjungos organizuojamų fizinės sveikatos vertinimo konkursų nugalėtoja savo amžiaus grupėje.
 

Felčerė tapo fizinio lavinimo mokytoja


Svetlana gimė ir augo Sibire. Ištekėjusi už tremtinio, į vyro gimtinę su šeima atvyko tik 1975-aisiais, kai sūnus Olegas buvo aštuntokas, o Rimas – darželinukas.
Gal Sibiro šalčiai ją ir užgrūdino? Moteris šiai minčiai nepritarė. Vaikystėje ji dažnai peršaldavo, sirgdavo bronchitu. Džiaugėsi, kai ją, aštuntokę, pradėjo mokyti puikus fizinio lavinimo mokytojas, įtikinęs, kad sportas padeda ir tobulėti, ir įveikti visas ligas.
Institutą tuometiniame Leningrade baigusi moteris 15 metų dirbo felčere. Tačiau pajutusi, kad medicina mažai gali padėti žmogui, nutarė keisti specialybę – tapti kūno kultūros mokytoja. Įpusėjusi penktą dešimtį, Svetlana įstojo mokytis į tuometį Kauno kūno kultūros institutą (dabar universitetas). „Dėstytojai, per įskaitas pateikę pastabų, kad ne visai gerai darau tiltelį ar kitą pratimai, nepatikėdavo, kad man tuoj sukaks penkiasdešimt“, – prisiminė moteris.
Kūno kultūros mokytoja ji dirbo dar 15 metų.
„Esu įsitikinusi, kad fizinis aktyvumas – būtinybė kiekvienam žmogui“, – mano Svetlana.
Pasak jos, visi turėtume įprasti sportuoti 2-3 kartus per savaitę. Toks fizinis krūvis – geros sveikatos ir savijautos pagrindas. Kasdien reikėtų maždaug po pusvalandį greitai paėjėti, važiuoti dviračiu, šokti ar užsiimti kitu lengvu, džiugesio teikiančiu sportu. Jeigu aktyviai judama tik kas antrą dieną, sportuoti reikėtų ilgiau, maždaug po valandą.
 

Grūdinimosi pradžiamokslis – individualus


Dar tarybiniais laikais Svetlana Batutis ragino kaimo žmones sportuoti, aiškindama, kad įprastinio darbo namuose ir ūkyje nepakanka, reikia visus raumenis ir sąnarius pramankštinti. Nors šeima gyveno kaip ir kiti kaime – augino gyvulių, vištų, Svetlana kiekvieną rytą išsiruošdavo pabėgioti.
Kaip geriausia grūdintis? Svetlana pastebi, kad tai kiekvienas žmogus turėtų pajusti pats – vienam geriau vaikščioti basam, kitam kas rytą apsipilti šaltu vandeniu. Svarbu tai daryti nuosekliai.
Ji pati bent po kelis kartus per žiemą išsimaudo eketėje.
„Prieš 18 metų pirmą kartą nuvykau į Sveikuolių mokyklą Palangoje, išbandžiau ruonių maudynes. Negaliu sakyti, kad esu jų gerbėja ir kasdien maudausi žiemą, bet to daryti nebijau. Ledinės maudynės – stresas organizmui, galįs suteikti džiaugsmo ir gyvybinės energijos, pasitikėjimo savimi“, – mano moteris.
Ji puikiai prisimena tą rudenį, kai palaidojo savo motiną. Grįžusi į Lietuvą, nenorėjo nieko valgyti, kasnakt sapnavo košmariškus skausmus. Viskas baigėsi po Naujamečio maratono. Net ir neturėdama nuotaikos, moteris į jį nuvažiavo, vos pavilkdama kojas, nubėgo 10 kilometrų. Grįždama namo, užsimanė gerti ir pavalgyti, grįžusi išsimaudė upėje – ir tą naktį po 3 mėnesių pirmąkart gerai išsimiegojo. Kamavę košmariški sapnai pasitraukė.
 

Pavyzdys patraukia


Jau daugiau kaip 40 metų Svetlana nežino, kas yra peršalimo ligos, neserga gripu, angina. Nebijo sušalti, sušlapti kojų ar žiemą išsimaudyti eketėje.
„Tiesiog žinau, kad ir tada nesusirgsiu, išgersiu karštos arbatos su medumi, ir viskas bus gerai. Jeigu pradėčiau sloguoti, įsikiščiau gabalėlį svogūno į nosį – man kaip mat padeda“, – sakė ponia Svetlana.
Ji džiaugiasi, kad vaikai ir vaikaičiai taip pat peršalimo ligų nepažįsta. Su sūnumis Olegu ir Rimu tėvai sportavo, ne kartą buvo pripažinti sportiškiausia šeima. Su Olego vaikais, kol jo šeima gyveno kartu su seneliais, kasdien apsipildavo šulinio vandeniu, bėgiojo basi po sniegą. Ir dabar anūkai mėgsta sportuoti.
Jaunesnio sūnaus Rimo vaikai dar nedideli, septynmetis sūnelis žaidžia futbolą, trejų metų dukrelė – mėgsta laipioti gimnastikos sienele ir žaisti šachmatais.
„Pavyzdys patraukia“, – pastebi S.Batutis.
 

Pensija ir nauja veikla


Tapusi pensininke, Svetlana ėmė vadovauti sveikatingumo klubui – propaguoti savo patikrintas idėjas.
Išlaužo sveikatingumo klubo nariai du kartus per savaitę renkasi į mokyklos salę pasimankštinti ir mokytis pilvo šokių. Pati Svetlana daugiausiai dėmesio skiria gydomajai gimnastikai – lankstumo ir tempimo, stuburo raumenų stiprinimo pratimams.
Kaip tai svarbu, moteris nesenai dar kartą nesenai patyrė savo kailiu. Maždaug prieš penkerius metus jai teko operuoti stuburo išvaržą. Po operacijos atvykusi toliau gydytis į reabilitacijos sanatoriją, po įprastinės nugaros raumenis stiprinančios mankštos 500 metrų ratą nuėjo per valandą ir labai suprakaitavo. Tačiau buvo atkakli, vaikščiojo kasdien. Buvo įsitikinusi – jeigu nevaikščios, niekada ir negalės vaikščioti. Atkaklumas davė rezultatų: po trijų savaičių per valandą jau nužingsniavo beveik 5 kilometrus. O gydomoji nugaros raumenis stiprinanti gimnastika tapo neatskiriama kasdienybės dalis.
Šių pratimų svarbą suprato ir nemažai išlaužiškių, dukart per savaitę susirenkančių į mankštas mokyklos salėje. Prie nemokamos mankštos įpratę išlaužiškiai kartais stebisi, kad už pilvo šokio užsiėmimus reikia mokėti.
 

Klubo veikla


Šiltuoju metų laikų Išlaužo sveikatingumo klubo nariai renkasi prie Jiesios užtvankos, maudosi, mankštinasi. Žiemą maudynių taip pat nepamiršta – važiuoja į baseiną, susirenka į kieno nors pirtelę pasikaitinti. Tiki, kad vantos ir pirtis taip pat sveikatos prideda.
Kasmet stengiasi pakviesti lektorių, kurie pasidalintų patirtimi, kaip sveikai gyventi, išsiruošia į ekskursijas, apsilanko teatre. Išlaužo sveikuoliams ypač įsiminė natūraliosios medicinos gydytojos Aivos Vaivarienės, bioenergetiko Algimanto Dainausko, ekologo doc. Algirdo Gavenausko paskaitos, išvykos į Čepukų piramidę, Pilnų namų bendruomenę Panaros kaime.
„Džiaugiamės, kad lektoriai daug pinigų neprašo – paprastai atlyginame tik kelionės išlaidas. Organizuojant keliones, daugiausia kainuoja benzinas“, – sakė Svetlana.
Daug įspūdžių palieka ir jau aštuntą kartą klubo narių organizuojamos Gerumo šventės kovo mėnesį („Šventupės“ nariai yra pagerbę seniūnijos senjorus, įvairių įstaigų darbuotojus, šiemet tikisi sukviesti į būrį senųjų Išlaužo gyventojų vaikų ir vaikaičių), Lietuvos sveikuolių sąjungos organizuojamos šventės, į kurias Išlaužo sveikuolių atvažiuoja ne ką mažiau negu iš nemažų miestų.
Tik išsiruošti į šias šventes kaimiečiams sudėtingiau negu miestiečiams – dauguma gyvena ūkiškai, todėl atvyki tegali tik vienai dienai. Svetlana su vyru Pranu laiko arklį, karvę, vištų ir triušių. „Norime sau užsiauginti bulvių ir daržovių, turėti savo pieno, kiaušinių ir mėsos, todėl negalime gyvuliukų atsisakyti. Auginame ir triušius – jų mėsa sveikesni negu kiauliena“, – savo ūkį pristatė Svetlana.
Ar kaimo žmonės gyvena sveikiau negu miestiečiai? „Dauguma jų kvėpuoja grynesniu oru ir daugiau juda. Tačiau labai stokoja galimybių prasmingiau leisti laisvalaikį, dalyvauti kultūriniuose renginiuose. Todėl čia kiekviena iniciatyva yra ryškesnė, žmonės noriau dalyvauja bet kokioje veikloje“, – mano ji.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai