Ši akimirka yra svarbiausia

Sveikuolių sąjungos rengiamoje Sveiko maisto šventėje Palangoje tradiciškai renkama ir šeimininkių šeimininkė. Šiemet ja tapo Elektrėnų sveikatos klubo narė istorijos mokytoja Vilma Narkauskienė, su kitomis klubietėmis pristačiusi daigintų lęšių patiekalus, džiovintų vaisių ir saulėgrąžų desertą, stalą išradingai papuošusi valgomosiomis gėlėmis – begonijomis, nasturtomis, medetkomis. Šių metų sveiko maisto šventė buvo teminė – „Sveikos lietuviškos vestuvės“. Su V.Narkauskiene ir kalbamės apie sveiką gyvenimo būdą ir sveikuolių šventes.

Kaip įsivaizduojate sveiką šventinį stalą?
Pirmiausia – arbata ir vaisiai, tik po to rimtas valgis. Ne per Velykas ar Kalėdas, tada tradicijos diktuoja ir patiekalų valgymo seką. Ant šventinio stalo mūsų namuose nebūna pirktinių patiekalų, viskas gaminta savo rankomis. Ant stalo garuoja bulvių ar žuvies, mėsos patiekalas su labai daug daržovių. Daug mišrainių, jas ruošiame be majonezo (jo namuose net nebūna) tik su aliejumi ir citrina, prieskoniniais augalais arba grietine. Užsiauginame daug daržovių, turime gerą rūsį, jos išsilaiko iki pavasario. Šaldome tik žirnelius, krapus. Be to, laikomės sezoniškumo: uogų prisivalgome vasarą, rudenį valgome cukinijas, pupeles, žiemą – kopūstus, burokus, pastarnokus, pavasarį – geltekles, dilgėles, kiaulpienes.
O vestuves, jubiliejus įsivaizduojate be alkoholio ir mėsos?
Įsivaizduoju. Alkoholio pas mus per šeimos šventes ir nebūna, o mėsą valgome. Bet ir be jos galiu. Štai mama sveikuolių stalui pristatė karvojų iš maltų saulėgrąžų, sezamo, avižų sėlenų, naminės ruginės duonos džiūvėsių ir tarkuotų obuolių, balandėlius iš džiovintų baravykų, pastarnokų, petražolės šaknų agurklės lapuose, gėrimą iš spanguolių sulčių, medaus, mėtų ir baziliko.
Nebijote aplinkinių pasmerkimo, kad nesilaikote tradicijų?
Nebijau. Kaip iro kaip elgsies, nepritariančių ar apkalbančių buvo ir bus. Pamenate pasaką apie tėvą su sūnumi, kurie nusipirkę asilą ėjo pėsti. Viename kaime pasišaipė, kodėl jie nejoja asilu. Tada sūnus sėdo ant asilo, o tėvas – ėjo, tad žmonės paklausė, kodėl sūnus negerbia tėvo. Tada tėvas sėdo ant asilo, o sūnus ėjo pėsčias, tad žmonės paklausė, kodėl tėvas nemyli sūnaus. Kai abu sėdo joti ant asilo, žmonės stebėjosi, kodėl jie taip nemyli asilo.
Kaip įsiliejote į sveikatos klubo veiklą?
Kai mama susidomėjo sveika gyvensena, pradėjo maudytis šaltame vandenyje, valgyti beveik be druskos, žiūrėjau gana šnairai ir įtariai. Kai pamačiau, kad mamos sveikata ir nuotaika pagerėjo, pati nutariau išbandyti. Patiko. Kai prieš 12 metų Elektrėnuose buvo kuriamas sveikatos klubas, buvau tarp pirmųjų sveikuolių. Ne tik norėdama palaikyti mamą.
Ar sveikuoliškos idėjos padeda jums darbe? Ar kaip istorijos mokytoja galite skiepyti sveikos gyvensenos idėjas mokiniams?
Jos padeda būti energingai ir sveikai, suteikia savitvardos, ramybės tada, kai kiti nervinasi. Galiu ir mokiniams skiepyti šias idėjas, nors, žinoma, ne visai tiesiogiai. Mokiniai mato, kaip mokytojas jaučiasi, kiek turi energijos. Vyresnių klasių mokiniai manęs dažnai paklausia, iš kur ta energija. Kartais, ypač išvykose, kelionėse, pavaišinu mokinius daigintas kviečiais ar žolelių arbata. Į keliones neimu sumuštinių su mėsa ar sūriu, mėgstu įsidėti džiovintų vaisių, riešutų ir sėmenų. Susidomėjusius pavaišinu, pasikalbame, kodėl tokiam maistui teikiu pirmenybę. Besidominčių vaikų esu vežusi ir į sveiko maisto šventę Palangoje, į sveikuolių, sulčių gėrimo stovyklas. Vasarį, sveikatos mėnesį, mokykloje surengėme sveiko maisto šventę.
Kaip manote, kas svarbiausia, kad žmogus jaustųsi sveikas?
Pirmiausi būtina pozityviai mąstyti, stengtis matyti gerąsias gyvenimo puses, o ne jo juodulius, mokėti džiaugtis, kad tavo stiklinėje yra vandens, o ne rūgoti, kad ji nėra sklidina. Taip pat rūpintis savo kūnu, turėti dvasinės ramybės. Pamenat pasakojimą apie dvi varles, kurios įšoko į stiklainį grietinės. Pesimistė pamanė, kad padėtis beviltiška, o optimistė sumušė sviestą ir iššoko. Nuo požiūrio daug priklauso.
Kaip to mokomasi ir išmokstama?
Pasaulyje yra įvairiausių šių žinių perteikimo būdų ir metodų, manau, juos pasirenkame pagal savo galimybes ir suvokimo lygį. Mano galva, brangiausia yra ta išmintis, kuri perduodama iš kartos į kartą. Man labai pasisekė, kad turėjau 4 senelius, kuriuos prisimenu, su kuriais nemažai bendravau. Iš visų kažko išmokau. Iš tėčio tėvuko, senelio Kazimiero, išmokau meilės gimtinei – visi mūsų giminės suėjimai jo namuose prasidėdavo daina „Lietuva brangi“, iš tėčio mamos, močiutės Veronikos, – meilės žemei, domėjimosi augalais, sodu, sodinukais, iš kitos močiutės, Jadvygos, – daug kulinarinio paveldo patiekalų, nes buvo gera šeimininkė, kepė duoną ir gebėjo džiaugtis tuo, ką turi, niekada niekuo nesiskundė. Tik senelį Povilą mažai teprisimenu. Tas bendravimas man buvo didelė mokykla. Ją papildo įvairūs susitikimai, paskaitos, seminarai. Į įvairius saviugdos, kūno ir sielos tobulinimo renginius į Vilnių ar Kauną iš Elektrėnų nesunku atvažiuoti. Daug skaitau psichologinės, dvasinės literatūros.
Ką pati darote vardan savo sveikatos? Gal turite kasdienių ritualų sveikatai palaikyti?
Gyvenu labai dėkingoje vietoje, prie Elektrėnų marių, todėl kiekvieną dieną makštinuosi ir sportuoju, atsižvelgdama į metų laikus. Vasarą kasdien nuplaukiu į Elektrėnų marių salą ir vandenyje darau mankštą, žiemą – slidinėju, o pavasarį ir rudenį – vaikštau šiaurietišku ėjimu. Vieną kartą per savaitę kaitinuosi pirtyje. Judėjimas ir pirtis man būtini dalykai, be jų neištverčiau.
Kaip sudarėte šią savo sveikatinimosi sistemą, kas joje svarbiausia?
Išbandau daug ką, prisitaikau tai, kas man geriausia. Kažkada bėgiojau, lankiau aerobiką, atsisakiau. Atradau naujų užsiėmimų – dervišų jogą, pilvo šokius. Mūsų abiejų su vyru požiūris į sveiką gyvenimo būdą ir judėjimą sutampa. Tik aš mankštinuosi kasdien, vyras tam kiekvieną dieną neranda laiko. Jis yra Elektrėnų praktinio šaudymo klubo „Taikinys“ vadovas, daugiau juda darbe, dirba žemės sklype prie sodybos, žiemą plaukioja baseine. O mūsų požiūris į mitybą, laisvalaikio pomėgiai sutampa, abu mėgstame keliones pėsčiomis ar baidarėmis, slidėmis. Toks laisvalaikio leidimo būdas priimtinas ir vaikams, visi tai darom norėdami, o ne taikydamiesi vieni prie kitų, aukodamiesi.
Ką su visais šeimos nariais darote sveikatos vardan?
Mes viską stengiamės daryti kartu su vaikais. Kai sakai ir darai tą pat, daug sunkumų nekyla. Vaikai mėgsta kartu su manimi ir tėčiu važinėti dviračiais, slidinėti, maudytis. Dukros Marija ir Morta lanko keliautojų būrelį, eina į žygius, dalyvauja keliautojų sporto varžybose, pėsčiųjų maratonuose, vyresnioji Marija lanko plaukimo treniruotes ir yra gera plaukikė, sūnus Martynas mėgsta eksperimentuoti virtuvėje. Ant namo sienos vyras įrengęs aukštuminio laipiojimo sienelę, vaikai dažnai ja laipioja. Visi nebijo žiemą įlįsti į eketę, saldainius mielai pakeičia džiovintais vaisiais.
Vasarą tradiciškai keliaujam su šeima pėsčiomis. Šiemet taip apžiūrėjome Hiiuma salą Estijoje, vyras su vaikais važiavo į Slovakijos Tatrus ir laipiojo po kalnus. Užpernai su kuprinėmis ant pečių dairėmės po Latviją. Kiekvieną žiemą visi slidinėjame tiek paprastomis, tiek kalnų slidėmis. Toli neišsiruošiame, bet kaimynines šalis pasiekiame. Pernai žiemą buvome Lenkijoje ir Latvijoje.
Jūsų namuose nekyla dilema, kas yra svarbiau – skanu ar sveika?
Iš senelės ir mamos paveldėjau supratimą ir norą gaminti šviežią sveiką maistą. Valgome tik namuose gamintą maistą. Pusryčiams paprastai verdu košes, vakarienei – daržovių troškinį, pupeles, žirnius, pietus darau tik savaitgaliais.
Manau, kad įsitikinimas, jog tai, kas sveika, yra neskanu, – neteisingas stereotipas. Daug ką lemia gebėjimas prieskoniais gardinti maistą, kad jis taptų kvapnus, jo gaminimas su meile galvojant apie žmones, kurie jį valgys. O gal skonis – tiesiog įprotis? Mes pusryčiams valgome košes, o ne rūkytas dešras, tad ir galvojame, kad skanu ji, o ne dešros. Vaikams svarbiausia – pavyzdys. Štai mama pasigamina patiekalą iš sėmenų. Ruošiasi valgyti, kalba, kad pasisekė skaniai pagaminti. Valgo ir giria, kaip skanu. Prieina vaikas ir paprašo paragauti. Ji duoda. Taip ir sudomina.
Maisto ruošai randate laiko kelis kartus per dieną?
Ta maisto ruoša neatima daug maisto. Mėgstame košes, daržovių troškinius, kurie lengvai išverdami, salotas ir mišraines, kuriuos padaryti daug netrunka, valgome daug žalio maisto.
O ką darote, kai namiškių interesai nesutampa?
Namuose klesti demokratija. Apsvarstome, kas ko norėtų, ir priimame kompromisą – kas naudingiau. Vienąkart vienas paaukoja savo interesus, kitą kart – kitas, bet vieni kitų neprievartaujame, neliepiame daryti, kaip kažkuris nori. Štai birželio mėnesį aš negalėjau važiuoti į kalnus, vyras su vaikais nusprendė važiuoti be manęs, aš dirbau. Marija mėgsta žygius, į piligriminius žygius iš Kryžiaus kalno į Šiluvą, iš Paryžiaus į Šartrą išsiruošė su močiute ir draugėmis, joms gerai. Mane domina žemdirbystės seminarai, lygiadienio, saulėgrįžos šventės, kas vyrui ir vaikams neįdomu, juose laikausi viena. Visa šeima išsiruošiam į keliones, sveikuolių stovyklas.
Gyvenate kaip išplėstinė šeima, kurioje labai stiprūs vaikaičių ir senelių ryšiai?
Mane ir vyrą su tėvais sieja labai glaudūs ryšiai. Kasdien susitinkame, kartu švenčiame šventes, kartu dirbame sode, kartu kuriame planus, vieni kitiems talkiname, padedam. Vaikai mato, kad šeima yra didelė vertybė, vertina senelių pagalbą ir, manau, visąlaik padės seneliams, kai jiems to reikės. Man tokie ryšiai davė jaukų supratimą, kad greta yra brangūs žmonės, kuriems tu reikalingas, o jie – tau. Tas žinojimas – meilės, saugumo garantas.
Tad kas jums teikia daugiausiai džiaugsmo ir nerimo?
Džiaugsmo teikia kiekviena diena ir akimirka: žydinti gėlė, krentantis medžio lapas, čiulbantis paukštis. Žinau, kad svarbiausias žmogus – stovintis prieš tave, svarbiausi akimirka -– ši, svarbiausia emocija – meilė. Gyvenu šia diena, negalvoju kas bus, kai vaikai užaugs, kai pasensiu ir nerimo, baimės nejaučiu. Tikiu, kad kas būtų – taip ir turi būti, kad bet kokia situacija turi išeitį.

Populiariausi straipsniai

Andrius Mamontovas: gyvenimo prasmė – patirti džiaugsmą, laimę ir meilę

Kas yra Andrius Mamontovas, aiškinti, manau, nereikia nė vienam. Muzikantas, prodiuseris, aktorius – taip lakoniškai pristato jį šiuolaikinis žinių apie visus ir viską šaltinis Wikipedia. Dar priduria: pasisako už sveiką gyvenseną ir prieš svaigalų vartojimą, o nuo 1993 metų yra vegetaras....
Skaityti daugiau
Kaip stiprinti širdies raumenį be vaistų?

Pasaulyje kasmet miršta apie 30 mln. žmonių, iš jų 17 mln. – nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Neretai padarius širdies kardiogramą ir pastebėjus pakitimų širdžiai stiprinti skubama gerti vaistų. Tačiau daugeliu atvejų pirmiausia vertėtų pasinaudoti natūraliais metodais. Kaip širdies raumenį stiprinti gyvenimo būdą, mitybą, fizinį aktyvumą kalbamės su sveiko gyvenimo puoselėtoja ir mankštų specialiste Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiau
Sveikos mūsų drabužių medžiagos

Daugelio mūsų gyvenimas yra dinamiškas, aktyvus ir užimtas. Dirbantieji įstaigose turi rengtis gražiai ir patogiai kiekvieną darbo dieną. Laisvalaikio metu taip pat norime dėvėti ne tik gražius bei madingus, bet ir patogius, praktiškus drabužius. Pirkdami juos dažnai atkreipiame dėmesį į gaminio sudėtį, bet ne visada tai mums ką nors sako. Ką reiktų žinoti apie įvairius pluoštus, renkantis rūbus kasdienai, išeigai ar poilsiui, ką pasirinkti konkrečiu atveju ir kodėl, papasakojo „Monton“ parduotuvės konsultantė Kristina JUOZAPAVIČIENĖ ir AB „Audimas“ rinkodaros specialistas Tomas MOTIEJAITIS. ...
Skaityti daugiau
Papročiai vienija tautą

Prieš akis – didžiosios metų šventės – Kūčios ir Kalėdos. Tai dienos, kai namuose ar svečiuose dauguma ne kartą susėsime prie vaišių stalo. Tad kuo skiriasi Kūčių ir Kalėdų vaišių stalas, kuo skiriasi apeiginis, šventinis ir kasdienis maistas? Apie tai svarstėme su etnologu, gamtos mokslų daktaru, Vilniaus pedagoginio universiteto profesoriumi, naujų tarpdisciplininių mokslo šakų – paleoastronomijos ir etnokosmologijos – pradininku Lietuvoje Libertu Klimka, prisimindami savo artimųjų šeimų tradicijas....
Skaityti daugiau
Bėgti sveika

Kaip pradėti bėgioti? Ką reikia žinoti apie save ir priemones, reikalingas aktyviam judėjimui? Į šiuos klausimus atsakė Lietuvos sveikatos sąjungos prezidentas, Palangos sveikatos mokyklos direktorius Dainius Kepenis. ...
Skaityti daugiau
Aktyvios šeimos atostogoms – slidinėjimas

Judėjimas – viena svarbiausių geros savijautos ir sveikatos sąlygų bet kuriame amžiuje. Maži vaikai labai noriai juda, sportuoja, žaidžia aktyvius žaidimus. Augant šis noras paprastai mažėja, tad tėvų pareiga – jį skatinti. O geriausia tai daryti rodant pavyzdį, kartu aktyviai leidžiant laisvalaikį: keliaujant pėsčiomis, dviračiais ar baidarėmis, žaidžiant, krepšinį, futbolą, tenisą. Žiema – ne priežastis aptingti ir atsisakyti aktyvaus laisvalaikio. Pats laikas atidaryti slidinėjimo sezoną. ...
Skaityti daugiau
Kai nieko nesinori: kaip atsipalaiduoti ir gauti energijos?

Šaltuoju rudenio metu, kai nieko nesinori, kai nėra energijos ir jėgų, kai vaikštote susigūžę, kai mintys sukasi, kaip greičiau nuo visų atsiriboti, norisi įlįsti į šiltą lovą ar vonią ir apie nieką negalvoti, nes turite daugybę rūpesčių, įvairių darbų ir negalite atsipalaiduoti, susikaupti. Tad šiame straipsnyje pateiksime informaciją apie keletą galimų atsipalaidavimo ar energijos gavimo būdų, kurie tiks ne tik šaltuoju metų periodu, bet ir visus metus, kai bus sunku....
Skaityti daugiau
Apsinuodyti galima ir žinomais grybais

Kol dar geras oras, smagu gryname ore susirinkti paskutinius vitamino D prisotintus saulės spindulius. O ką veikti tokiu metų laiku? Žinoma, grybauti. „Aš grybauju nuo vaikystės, puikiai pažįstu grybus, ir man nereikia jokių patarimų, kaip neprisirinkti šungrybių!“ – pasakysite. Tačiau net ir renkant gerai žinomus valgomuosius grybus vis dėlto reikia laikytis kai kurių taisyklių, kad vėliau nekiltų sveikatos problemų....
Skaityti daugiau
Judėjimo džiaugsmas, arba kantrybės lašai į sveikatos ir grožio taurę

Kada dar, jei ne rudenėjant, pradėti lankyti ar sugrįžti į sveikatingumo klubą ir pelnytai džiaugtis gera savijauta, gražiomis kūno linijomis bei jaunatve?!. ...
Skaityti daugiau
Smegenų veiklą aktyvina fiziniai pratimai

„Pagerėjo sūnaus kalba – jei anksčiau sunkiai sekdavosi greitai kalbėti, tai dabar greitakalbė liejasi laisvai. Pirmi keturi mėnesiai smarkiai padėjo sukaupti dėmesį... Galiu pagaliau pasidžiaugti, kad suradom specialistę, kuriai mano vaikas svarbus, ji seka jo būklę...“ Taip viename interneto forumų pasisakiusi mama kalba apie neuropsichologinę sensomotorinę korekciją. Apie šį maždaug prieš porą dešimtmečių pradėtą taikyti būdą išsamiau paprašėme paaiškinti Jolantos Lazutkienės, ji kartu su kolege Raimonda Girčiene taiko šį metodą savo darbo praktikoje. ...
Skaityti daugiau
Būkime budrūs – nepatirkime žiemos traumų!

Tik iškritus sniegui ir pašalus žmonės itin dažnai paslysta, patiria įvairių traumų ir tiesiog užplūsta gydymo įstaigų traumataloginius skyrius. Griūnant dažniausiai patempiami raiščiai, lūžta kaulai, patiriamos galvos traumos, įvairūs sumušimai. ...
Skaityti daugiau
Geriausia Klaipėdos mokinių bendrovė jau dirba su Raudonuoju kryžiumi ir „5 pėdutėmis“

Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos mokiniai, įkūrę Mokinių Mokomąją Bendrovę, džiaugiasi kylančiu savo sukurtos programėlės populiarumu ir ateities perspektyvomis. Su vaikams skirta programėle „Klausk herojaus“ bendradarbiavimo sutartis jau pasirašė Raudonasis Kryžius ir „5 pėdutės“, o kitos organizacijos reiškia augantį susidomėjimą. ...
Skaityti daugiau
Kelionė į save… baidarėmis

Rugsėjis – toks laikas, kai ne tik pasineriame į pirmuosius rudeniniais džiaugsmus ir rūpesčius, bet vis dar prisimename prabėgusios vasaros akimirkas. Tiesą pasakius, daugumą tos akimirkos ir nuotaikos lydės visus metus, padėdamos sulaukti kitų atostogų....
Skaityti daugiau
Pilateso mankšta – daugiau nei judesys

Europoje ir Amerikoje pilateso kūno tobulinimo programa naudojasi ne tik garsūs aktoriai, sportininkai, politikai. Tai tapo daugelio besirūpinančių savo sveikata gyvenimo dalimi. Jungtinėje Karalystėje pilateso pratimus gydytojai rekomenduoja savo pacientams. Vis populiarėja pilateso mankšta ir Lietuvoje. Kuo unikali ir naudinga sveikatai ši kūno treniravimo technika? Apie tai kalbamės su pilateso mankštų trenere Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiau
Kūčių valgiai. Ką gamino mūsų senoliai?

Ar įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiau
Šiaurietiškas ėjimas – judėjimo malonumui ir gerai sveikatai

Norint turėti sveiką kūną ir guvų protą, būtina pasirūpinti fiziniu aktyvumu. Ne paslaptis, kad didžiausią naudą žmogus gauna sportuodamas gryname ore. Ką rinktis? Šiaurietišką ėjimą! Apie šio sporto naudą ir subtilybes pasakoja šiaurietiško ėjimo trenerė Janina Bazevičienė....
Skaityti daugiau