Ši akimirka yra svarbiausia

Sveikuolių sąjungos rengiamoje Sveiko maisto šventėje Palangoje tradiciškai renkama ir šeimininkių šeimininkė. Šiemet ja tapo Elektrėnų sveikatos klubo narė istorijos mokytoja Vilma Narkauskienė, su kitomis klubietėmis pristačiusi daigintų lęšių patiekalus, džiovintų vaisių ir saulėgrąžų desertą, stalą išradingai papuošusi valgomosiomis gėlėmis – begonijomis, nasturtomis, medetkomis. Šių metų sveiko maisto šventė buvo teminė – „Sveikos lietuviškos vestuvės“. Su V.Narkauskiene ir kalbamės apie sveiką gyvenimo būdą ir sveikuolių šventes.
 
Kaip įsivaizduojate sveiką šventinį stalą?
Pirmiausia – arbata ir vaisiai, tik po to rimtas valgis. Ne per Velykas ar Kalėdas, tada tradicijos diktuoja ir patiekalų valgymo seką. Ant šventinio stalo mūsų namuose nebūna pirktinių patiekalų, viskas gaminta savo rankomis. Ant stalo garuoja bulvių ar žuvies, mėsos patiekalas su labai daug daržovių. Daug mišrainių, jas ruošiame be majonezo (jo namuose net nebūna) tik su aliejumi ir citrina, prieskoniniais augalais arba grietine. Užsiauginame daug daržovių, turime gerą rūsį, jos išsilaiko iki pavasario. Šaldome tik žirnelius, krapus. Be to, laikomės sezoniškumo: uogų prisivalgome vasarą, rudenį valgome cukinijas, pupeles, žiemą – kopūstus, burokus, pastarnokus, pavasarį – geltekles, dilgėles, kiaulpienes.
O vestuves, jubiliejus įsivaizduojate be alkoholio ir mėsos?
Įsivaizduoju. Alkoholio pas mus per šeimos šventes ir nebūna, o mėsą valgome. Bet ir be jos galiu. Štai mama sveikuolių stalui pristatė karvojų iš maltų saulėgrąžų, sezamo, avižų sėlenų, naminės ruginės duonos džiūvėsių ir tarkuotų obuolių, balandėlius iš džiovintų baravykų, pastarnokų, petražolės šaknų agurklės lapuose, gėrimą iš spanguolių sulčių, medaus, mėtų ir baziliko.
Nebijote aplinkinių pasmerkimo, kad nesilaikote tradicijų?
Nebijau. Kaip iro kaip elgsies, nepritariančių ar apkalbančių buvo ir bus. Pamenate pasaką apie tėvą su sūnumi, kurie nusipirkę asilą ėjo pėsti. Viename kaime pasišaipė, kodėl jie nejoja asilu. Tada sūnus sėdo ant asilo, o tėvas – ėjo, tad žmonės paklausė, kodėl sūnus negerbia tėvo. Tada tėvas sėdo ant asilo, o sūnus ėjo pėsčias, tad žmonės paklausė, kodėl tėvas nemyli sūnaus. Kai abu sėdo joti ant asilo, žmonės stebėjosi, kodėl jie taip nemyli asilo.
Kaip įsiliejote į sveikatos klubo veiklą?
Kai mama susidomėjo sveika gyvensena, pradėjo maudytis šaltame vandenyje, valgyti beveik be druskos, žiūrėjau gana šnairai ir įtariai. Kai pamačiau, kad mamos sveikata ir nuotaika pagerėjo, pati nutariau išbandyti. Patiko. Kai prieš 12 metų Elektrėnuose buvo kuriamas sveikatos klubas, buvau tarp pirmųjų sveikuolių. Ne tik norėdama palaikyti mamą.
Ar sveikuoliškos idėjos padeda jums darbe? Ar kaip istorijos mokytoja galite skiepyti sveikos gyvensenos idėjas mokiniams?
Jos padeda būti energingai ir sveikai, suteikia savitvardos, ramybės tada, kai kiti nervinasi. Galiu ir mokiniams skiepyti šias idėjas, nors, žinoma, ne visai tiesiogiai. Mokiniai mato, kaip mokytojas jaučiasi, kiek turi energijos. Vyresnių klasių mokiniai manęs dažnai paklausia, iš kur ta energija. Kartais, ypač išvykose, kelionėse, pavaišinu mokinius daigintas kviečiais ar žolelių arbata. Į keliones neimu sumuštinių su mėsa ar sūriu, mėgstu įsidėti džiovintų vaisių, riešutų ir sėmenų. Susidomėjusius pavaišinu, pasikalbame, kodėl tokiam maistui teikiu pirmenybę. Besidominčių vaikų esu vežusi ir į sveiko maisto šventę Palangoje, į sveikuolių, sulčių gėrimo stovyklas. Vasarį, sveikatos mėnesį, mokykloje surengėme sveiko maisto šventę.
Kaip manote, kas svarbiausia, kad žmogus jaustųsi sveikas?
Pirmiausi būtina pozityviai mąstyti, stengtis matyti gerąsias gyvenimo puses, o ne jo juodulius, mokėti džiaugtis, kad tavo stiklinėje yra vandens, o ne rūgoti, kad ji nėra sklidina. Taip pat rūpintis savo kūnu, turėti dvasinės ramybės. Pamenat pasakojimą apie dvi varles, kurios įšoko į stiklainį grietinės. Pesimistė pamanė, kad padėtis beviltiška, o optimistė sumušė sviestą ir iššoko. Nuo požiūrio daug priklauso.
Kaip to mokomasi ir išmokstama?
Pasaulyje yra įvairiausių šių žinių perteikimo būdų ir metodų, manau, juos pasirenkame pagal savo galimybes ir suvokimo lygį. Mano galva, brangiausia yra ta išmintis, kuri perduodama iš kartos į kartą. Man labai pasisekė, kad turėjau 4 senelius, kuriuos prisimenu, su kuriais nemažai bendravau. Iš visų kažko išmokau. Iš tėčio tėvuko, senelio Kazimiero, išmokau meilės gimtinei – visi mūsų giminės suėjimai jo namuose prasidėdavo daina „Lietuva brangi“, iš tėčio mamos, močiutės Veronikos, – meilės žemei, domėjimosi augalais, sodu, sodinukais, iš kitos močiutės, Jadvygos, – daug kulinarinio paveldo patiekalų, nes buvo gera šeimininkė, kepė duoną ir gebėjo džiaugtis tuo, ką turi, niekada niekuo nesiskundė. Tik senelį Povilą mažai teprisimenu. Tas bendravimas man buvo didelė mokykla. Ją papildo įvairūs susitikimai, paskaitos, seminarai. Į įvairius saviugdos, kūno ir sielos tobulinimo renginius į Vilnių ar Kauną iš Elektrėnų nesunku atvažiuoti. Daug skaitau psichologinės, dvasinės literatūros.
Ką pati darote vardan savo sveikatos? Gal turite kasdienių ritualų sveikatai palaikyti?
Gyvenu labai dėkingoje vietoje, prie Elektrėnų marių, todėl kiekvieną dieną makštinuosi ir sportuoju, atsižvelgdama į metų laikus. Vasarą kasdien nuplaukiu į Elektrėnų marių salą ir vandenyje darau mankštą, žiemą – slidinėju, o pavasarį ir rudenį – vaikštau šiaurietišku ėjimu. Vieną kartą per savaitę kaitinuosi pirtyje. Judėjimas ir pirtis man būtini dalykai, be jų neištverčiau.
Kaip sudarėte šią savo sveikatinimosi sistemą, kas joje svarbiausia?
Išbandau daug ką, prisitaikau tai, kas man geriausia. Kažkada bėgiojau, lankiau aerobiką, atsisakiau. Atradau naujų užsiėmimų – dervišų jogą, pilvo šokius. Mūsų abiejų su vyru požiūris į sveiką gyvenimo būdą ir judėjimą sutampa. Tik aš mankštinuosi kasdien, vyras tam kiekvieną dieną neranda laiko. Jis yra Elektrėnų praktinio šaudymo klubo „Taikinys“ vadovas, daugiau juda darbe, dirba žemės sklype prie sodybos, žiemą plaukioja baseine. O mūsų požiūris į mitybą, laisvalaikio pomėgiai sutampa, abu mėgstame keliones pėsčiomis ar baidarėmis, slidėmis. Toks laisvalaikio leidimo būdas priimtinas ir vaikams, visi tai darom norėdami, o ne taikydamiesi vieni prie kitų, aukodamiesi.
Ką su visais šeimos nariais darote sveikatos vardan?
Mes viską stengiamės daryti kartu su vaikais. Kai sakai ir darai tą pat, daug sunkumų nekyla. Vaikai mėgsta kartu su manimi ir tėčiu važinėti dviračiais, slidinėti, maudytis. Dukros Marija ir Morta lanko keliautojų būrelį, eina į žygius, dalyvauja keliautojų sporto varžybose, pėsčiųjų maratonuose, vyresnioji Marija lanko plaukimo treniruotes ir yra gera plaukikė, sūnus Martynas mėgsta eksperimentuoti virtuvėje. Ant namo sienos vyras įrengęs aukštuminio laipiojimo sienelę, vaikai dažnai ja laipioja. Visi nebijo žiemą įlįsti į eketę, saldainius mielai pakeičia džiovintais vaisiais.
Vasarą tradiciškai keliaujam su šeima pėsčiomis. Šiemet taip apžiūrėjome Hiiuma salą Estijoje, vyras su vaikais važiavo į Slovakijos Tatrus ir laipiojo po kalnus. Užpernai su kuprinėmis ant pečių dairėmės po Latviją. Kiekvieną žiemą visi slidinėjame tiek paprastomis, tiek kalnų slidėmis. Toli neišsiruošiame, bet kaimynines šalis pasiekiame. Pernai žiemą buvome Lenkijoje ir Latvijoje.
Jūsų namuose nekyla dilema, kas yra svarbiau – skanu ar sveika?
Iš senelės ir mamos paveldėjau supratimą ir norą gaminti šviežią sveiką maistą. Valgome tik namuose gamintą maistą. Pusryčiams paprastai verdu košes, vakarienei – daržovių troškinį, pupeles, žirnius, pietus darau tik savaitgaliais.
Manau, kad įsitikinimas, jog tai, kas sveika, yra neskanu, – neteisingas stereotipas. Daug ką lemia gebėjimas prieskoniais gardinti maistą, kad jis taptų kvapnus, jo gaminimas su meile galvojant apie žmones, kurie jį valgys. O gal skonis – tiesiog įprotis? Mes pusryčiams valgome košes, o ne rūkytas dešras, tad ir galvojame, kad skanu ji, o ne dešros. Vaikams svarbiausia – pavyzdys. Štai mama pasigamina patiekalą iš sėmenų. Ruošiasi valgyti, kalba, kad pasisekė skaniai pagaminti. Valgo ir giria, kaip skanu. Prieina vaikas ir paprašo paragauti. Ji duoda. Taip ir sudomina.
Maisto ruošai randate laiko kelis kartus per dieną?
Ta maisto ruoša neatima daug maisto. Mėgstame košes, daržovių troškinius, kurie lengvai išverdami, salotas ir mišraines, kuriuos padaryti daug netrunka, valgome daug žalio maisto.
O ką darote, kai namiškių interesai nesutampa?
Namuose klesti demokratija. Apsvarstome, kas ko norėtų, ir priimame kompromisą – kas naudingiau. Vienąkart vienas paaukoja savo interesus, kitą kart – kitas, bet vieni kitų neprievartaujame, neliepiame daryti, kaip kažkuris nori. Štai birželio mėnesį aš negalėjau važiuoti į kalnus, vyras su vaikais nusprendė važiuoti be manęs, aš dirbau. Marija mėgsta žygius, į piligriminius žygius iš Kryžiaus kalno į Šiluvą, iš Paryžiaus į Šartrą išsiruošė su močiute ir draugėmis, joms gerai. Mane domina žemdirbystės seminarai, lygiadienio, saulėgrįžos šventės, kas vyrui ir vaikams neįdomu, juose laikausi viena. Visa šeima išsiruošiam į keliones, sveikuolių stovyklas.
Gyvenate kaip išplėstinė šeima, kurioje labai stiprūs vaikaičių ir senelių ryšiai?
Mane ir vyrą su tėvais sieja labai glaudūs ryšiai. Kasdien susitinkame, kartu švenčiame šventes, kartu dirbame sode, kartu kuriame planus, vieni kitiems talkiname, padedam. Vaikai mato, kad šeima yra didelė vertybė, vertina senelių pagalbą ir, manau, visąlaik padės seneliams, kai jiems to reikės. Man tokie ryšiai davė jaukų supratimą, kad greta yra brangūs žmonės, kuriems tu reikalingas, o jie – tau. Tas žinojimas – meilės, saugumo garantas.
Tad kas jums teikia daugiausiai džiaugsmo ir nerimo?
Džiaugsmo teikia kiekviena diena ir akimirka: žydinti gėlė, krentantis medžio lapas, čiulbantis paukštis. Žinau, kad svarbiausias žmogus – stovintis prieš tave, svarbiausi akimirka -– ši, svarbiausia emocija – meilė. Gyvenu šia diena, negalvoju kas bus, kai vaikai užaugs, kai pasensiu ir nerimo, baimės nejaučiu. Tikiu, kad kas būtų – taip ir turi būti, kad bet kokia situacija turi išeitį.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai