Geriausi, kokie gali būti dabar

Kiekvieną šeštadienio vakarą prie ekranų žiūrovus sutraukia populiarusis TV3 projektas „Šok su manimi“. Jis užvaldo judriais čia-čia-čia ar švelniais valso judesiais. Donato Montvydo ir Katerinos Voropaj pora – viena žavingiausių ir originaliausių. Kaip šis projektas atrodo jų akimis?

Ar džiaugiatės dalyvaudami šiame projekte?
Katerina: Taip, džiaugiamės, kadangi čia galime išreikšti save, parodyti įvairias savo puses. Pavyzdžiui, Donatas gali pasirodyti ne tik kaip scenos atlikėjas, bet ir kaip šokėjas. Šis projektas – puiki galimybė parodyti, ką galime – daugiau, nei žmonės mano apie mus.
Donatas: Vienareikšmiškai džiaugiamės. Šis projektas, ir Katerinai, ir man jau ne pirmas, todėl mes žinojom, kas mūsų laukia, ko čia einam. Ir galiu drąsiai pasakyti, kad tai vienas projektų, kai aš abejojau, ar dalyvauti, tačiau neabejojau, kad jei dalyvausiu – džiaugsiuosi šiuo projektu. Džiaugsmas nuo jo neatsiejamas.
Kiek laiko skiriate repeticijoms?
D. Repetuojame kiekvieną dieną mažiausiai po porą valandų. Kartais būna kad ir keturias.
Ar kyla kokių nesutarimų repeticijose?
K. Mes kažkaip gražiai sutariame. Manau todėl, kad prieš projektą jau buvome pažįstami.
D. Mes su Katerina bendraujame ne pirmus ir ne antrus metus, tad pažįstame vienas kitą. Žinome vienas kito charakterio bruožus, taigi galime vienas kitą suprasti. Žinoma, kartais būna man ar Katerinai sunku, nebūna nuotaikos, nenusišypsai, bet konfliktų dar nebuvo – puikiai suprantame vienas kitą. O jei kažkas ne taip, stengiamės apie tai pasikalbėt, aptarti, nes kai kažko nepasakai vienas kitam, tuomet ir kyla konfliktas.
Ar nevargina didelis krūvis?
K. Didelis krūvis – gerai. Aš jaučiu malonumą, kai pareinu namo ir pajuntu, kad skauda kojas. Tuomet žinau, kad padariau gerą darbą.
D. Krūvis yra nemažas. Katerinai, žinoma, kaip šokėjai, raumenys jau susiformavę, jai kiek kitaip. Tačiau aš taip pat nemažai sportuoju, todėl pieno rūgščių koncentracija nepadidėja taip labai, kaip nesportuojantiems. Pašokęs jaučiu kūno tonusą, o ne skausmą. Gera jausti pajudėjusį kūną, padidėjusį kraujo spaudimą. O tokio didelio krūvio, kad jausčiau skausmą po repeticijų, nėra. Tik po špagato truputėlį skaudėjo.
Kas sunkiausia šiame projekte?
K. Mes jau ne pirmą kartą susiduriame su sunkumu – išsirinkti muziką.
D. Ypač pastarosioms laidoms. Galbūt mes per daug priekabūs, bet mums reikia kažkokio cinkelio muzikoje. Kai daina „kabina“, šokio idėja iškyla iškart, o kai pasirenki muziką be cinkelio, tai ir šokį sugalvoti būna sunkiau.
K. Geriausia, kai daina patinka ir patiems, ir žiūrovams, nes muzika gali pasakyti daug ką. O būtent tokias dainas surasti sunkiausia.
D. Daugiau problemų nėra. Visas projektas labai smagus, gera atmosfera, labai draugiškos poros, komisija labai šmaikšti.
Kas kuria jūsų sceninį įvaizdį?
D. Kadangi idėja ir muzika būna sugalvota mūsų, tai ir sceninį įvaizdį pasirenkame patys. Tiesiog paskambiname TV3 stilistei Kristinai, pasakome, ko norime, pavyzdžiui, retro stiliaus, tuomet ji suranda, mes pasimatuojame ir viskas.
K. Aišku, nenurodinėjame, kaip turi būti išsiuvinėtas sijonas ar panašiai – tai, be abejo, stilistės darbas.
Kas labiausiai padeda atsipalaiduoti po pasirodymų projekte?
K. Žinoma, geras miegas.
Kokiomis dar veiklomis užsiimate be šio projekto?
D. Aš dainuoju kartais...
K. Jis beveik kiekvieną ar bent kas trečią dieną turi po koncertą!
D. Dabar gal toks koncertų laikas, bet tik kiek tos veiklos pramogų pasaulyje?. „Šok su manimi“ man – pirmoje vietoje. Dabar tai vienintelis mano projektas, ir jam reikia skirti nemažai laiko. Kitiems užsiėmimams nelabai lieka laiko, išskyrus, žinoma, asmeninius dalykus.
Tai laisvalaikio neturite?
K. Mano gyvenimas yra toks, kad nuo šeštadienio iki šeštadienio dirbu ir laisvalaikio neturiu. Atrodo, tik šokai šeštadienį, dalyvavai tame parade, o žiūri – vėl šeštadienis. Labai greitai laikas eina.
D. Nesiskundžiu laisvalaikio trūkumu. Gal aš jo neišnaudoju, gal man jo tiek daug nereikia, todėl ir netrūksta.
O vis dėlto, radę laisvo laiko, kuo mėgstate užsiimti?
D. Aš dažniausiai savo laisvą laiką stengiuosi praleisti prie asmeninių kūrybinių darbų. Šokių projektas blaško, nes tai taip pat yra kūrybinis darbas – choreografija, idėjos, ką ir kaip daryti, išsemia tave, ir kai nori sugrįžti prie savo darbų, dainų kūrybos, tai padaryti yra sunkiau. Reikia labiau susikoncentruoti, iš kur nors pasisemti naujų idėjų, bet stengiuosi neapleisti savo muzikinės kūrybos.
Donatai, laikai save mėgėju, ar jau profesionalu?
D. Ne, tikrai ne profesionalu. Koks aš profesionalas? Tačiau aš stengiuosi mokytis, pasisemti patirties. Pramoginiai šokiai – naujas miškas. Ne visiškai tamsus, bet apsiniaukęs. Nors technikos neturiu, nes kiti juk mokosi nuo vaikystės, tačiau nėra taip, kad po dvi valandas atidirbinėjame vieną žingsnelį.
O ar prieš projektą šokdavai?
D. Prieš pradėdamas dainininko karjerą apie pusantrų metų šokau šiuolaikinį džiazą.
Negalvojai siekti šokėjo karjeros?
D. Ne, čia aš nesiblaškau. Tikrai ne.
Ar tikitės laimėti?
D. Tikimės laimėti sau, kaip šio projekto pora. Visą laiką sakau – jeigu šiame gyvenimo etape negali savęs pranokti, tai ir nepranoksi. Tiesiog reikia stengtis būti geriausiam kiek įmanoma tą akimirką. Po 10 metų gal būsiu didis atlikėjas, tačiau dabar negaliu toks būti. Viską reikia daryti etapais. Reikia būt geriausiems, kokie galime būti dabar. O pagal žiūrovų simpatijas, kitas poras, bus matyti, kokioje vietoje esam. Nors, žinoma, šiaip ar taip, laimėti norisi.
Ar dar kartą dalyvautumėte tokiame projekte?
D. Ne, nebūtų tikslo dalyvauti. Nelaimėjai, tai nelaimėjai. Laimėjai – laimėjai. Nepasisėmei ko galėjai – pats kaltas. Antrą kartą nėra ko dalyvauti.
Kokie ateities planai pasibaigus projektui?
D. Man asmeniškai – Eurovizija. Noriu toliau tęsti muzikinę karjerą. Šiais metais norisi savo srityje kažką nuveikti. Pradėsiu paruošiamuosius Eurovizijos darbus. Nors iš tikrųjų, jau dabar jie po truputį vyksta. Ir viskas – daugiau neapsikrausiu.
K. Toliau šoksiu, mokysiuos, dirbsiu.

Populiariausi straipsniai

Andrius Mamontovas: gyvenimo prasmė – patirti džiaugsmą, laimę ir meilę

Kas yra Andrius Mamontovas, aiškinti, manau, nereikia nė vienam. Muzikantas, prodiuseris, aktorius – taip lakoniškai pristato jį šiuolaikinis žinių apie visus ir viską šaltinis Wikipedia. Dar priduria: pasisako už sveiką gyvenseną ir prieš svaigalų vartojimą, o nuo 1993 metų yra vegetaras....
Skaityti daugiau
Kaip stiprinti širdies raumenį be vaistų?

Pasaulyje kasmet miršta apie 30 mln. žmonių, iš jų 17 mln. – nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Neretai padarius širdies kardiogramą ir pastebėjus pakitimų širdžiai stiprinti skubama gerti vaistų. Tačiau daugeliu atvejų pirmiausia vertėtų pasinaudoti natūraliais metodais. Kaip širdies raumenį stiprinti gyvenimo būdą, mitybą, fizinį aktyvumą kalbamės su sveiko gyvenimo puoselėtoja ir mankštų specialiste Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiau
Sveikos mūsų drabužių medžiagos

Daugelio mūsų gyvenimas yra dinamiškas, aktyvus ir užimtas. Dirbantieji įstaigose turi rengtis gražiai ir patogiai kiekvieną darbo dieną. Laisvalaikio metu taip pat norime dėvėti ne tik gražius bei madingus, bet ir patogius, praktiškus drabužius. Pirkdami juos dažnai atkreipiame dėmesį į gaminio sudėtį, bet ne visada tai mums ką nors sako. Ką reiktų žinoti apie įvairius pluoštus, renkantis rūbus kasdienai, išeigai ar poilsiui, ką pasirinkti konkrečiu atveju ir kodėl, papasakojo „Monton“ parduotuvės konsultantė Kristina JUOZAPAVIČIENĖ ir AB „Audimas“ rinkodaros specialistas Tomas MOTIEJAITIS. ...
Skaityti daugiau
Papročiai vienija tautą

Prieš akis – didžiosios metų šventės – Kūčios ir Kalėdos. Tai dienos, kai namuose ar svečiuose dauguma ne kartą susėsime prie vaišių stalo. Tad kuo skiriasi Kūčių ir Kalėdų vaišių stalas, kuo skiriasi apeiginis, šventinis ir kasdienis maistas? Apie tai svarstėme su etnologu, gamtos mokslų daktaru, Vilniaus pedagoginio universiteto profesoriumi, naujų tarpdisciplininių mokslo šakų – paleoastronomijos ir etnokosmologijos – pradininku Lietuvoje Libertu Klimka, prisimindami savo artimųjų šeimų tradicijas....
Skaityti daugiau
Bėgti sveika

Kaip pradėti bėgioti? Ką reikia žinoti apie save ir priemones, reikalingas aktyviam judėjimui? Į šiuos klausimus atsakė Lietuvos sveikatos sąjungos prezidentas, Palangos sveikatos mokyklos direktorius Dainius Kepenis. ...
Skaityti daugiau
Aktyvios šeimos atostogoms – slidinėjimas

Judėjimas – viena svarbiausių geros savijautos ir sveikatos sąlygų bet kuriame amžiuje. Maži vaikai labai noriai juda, sportuoja, žaidžia aktyvius žaidimus. Augant šis noras paprastai mažėja, tad tėvų pareiga – jį skatinti. O geriausia tai daryti rodant pavyzdį, kartu aktyviai leidžiant laisvalaikį: keliaujant pėsčiomis, dviračiais ar baidarėmis, žaidžiant, krepšinį, futbolą, tenisą. Žiema – ne priežastis aptingti ir atsisakyti aktyvaus laisvalaikio. Pats laikas atidaryti slidinėjimo sezoną. ...
Skaityti daugiau
Kai nieko nesinori: kaip atsipalaiduoti ir gauti energijos?

Šaltuoju rudenio metu, kai nieko nesinori, kai nėra energijos ir jėgų, kai vaikštote susigūžę, kai mintys sukasi, kaip greičiau nuo visų atsiriboti, norisi įlįsti į šiltą lovą ar vonią ir apie nieką negalvoti, nes turite daugybę rūpesčių, įvairių darbų ir negalite atsipalaiduoti, susikaupti. Tad šiame straipsnyje pateiksime informaciją apie keletą galimų atsipalaidavimo ar energijos gavimo būdų, kurie tiks ne tik šaltuoju metų periodu, bet ir visus metus, kai bus sunku....
Skaityti daugiau
Apsinuodyti galima ir žinomais grybais

Kol dar geras oras, smagu gryname ore susirinkti paskutinius vitamino D prisotintus saulės spindulius. O ką veikti tokiu metų laiku? Žinoma, grybauti. „Aš grybauju nuo vaikystės, puikiai pažįstu grybus, ir man nereikia jokių patarimų, kaip neprisirinkti šungrybių!“ – pasakysite. Tačiau net ir renkant gerai žinomus valgomuosius grybus vis dėlto reikia laikytis kai kurių taisyklių, kad vėliau nekiltų sveikatos problemų....
Skaityti daugiau
Judėjimo džiaugsmas, arba kantrybės lašai į sveikatos ir grožio taurę

Kada dar, jei ne rudenėjant, pradėti lankyti ar sugrįžti į sveikatingumo klubą ir pelnytai džiaugtis gera savijauta, gražiomis kūno linijomis bei jaunatve?!. ...
Skaityti daugiau
Smegenų veiklą aktyvina fiziniai pratimai

„Pagerėjo sūnaus kalba – jei anksčiau sunkiai sekdavosi greitai kalbėti, tai dabar greitakalbė liejasi laisvai. Pirmi keturi mėnesiai smarkiai padėjo sukaupti dėmesį... Galiu pagaliau pasidžiaugti, kad suradom specialistę, kuriai mano vaikas svarbus, ji seka jo būklę...“ Taip viename interneto forumų pasisakiusi mama kalba apie neuropsichologinę sensomotorinę korekciją. Apie šį maždaug prieš porą dešimtmečių pradėtą taikyti būdą išsamiau paprašėme paaiškinti Jolantos Lazutkienės, ji kartu su kolege Raimonda Girčiene taiko šį metodą savo darbo praktikoje. ...
Skaityti daugiau
Būkime budrūs – nepatirkime žiemos traumų!

Tik iškritus sniegui ir pašalus žmonės itin dažnai paslysta, patiria įvairių traumų ir tiesiog užplūsta gydymo įstaigų traumataloginius skyrius. Griūnant dažniausiai patempiami raiščiai, lūžta kaulai, patiriamos galvos traumos, įvairūs sumušimai. ...
Skaityti daugiau
Geriausia Klaipėdos mokinių bendrovė jau dirba su Raudonuoju kryžiumi ir „5 pėdutėmis“

Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos mokiniai, įkūrę Mokinių Mokomąją Bendrovę, džiaugiasi kylančiu savo sukurtos programėlės populiarumu ir ateities perspektyvomis. Su vaikams skirta programėle „Klausk herojaus“ bendradarbiavimo sutartis jau pasirašė Raudonasis Kryžius ir „5 pėdutės“, o kitos organizacijos reiškia augantį susidomėjimą. ...
Skaityti daugiau
Kelionė į save… baidarėmis

Rugsėjis – toks laikas, kai ne tik pasineriame į pirmuosius rudeniniais džiaugsmus ir rūpesčius, bet vis dar prisimename prabėgusios vasaros akimirkas. Tiesą pasakius, daugumą tos akimirkos ir nuotaikos lydės visus metus, padėdamos sulaukti kitų atostogų....
Skaityti daugiau
Pilateso mankšta – daugiau nei judesys

Europoje ir Amerikoje pilateso kūno tobulinimo programa naudojasi ne tik garsūs aktoriai, sportininkai, politikai. Tai tapo daugelio besirūpinančių savo sveikata gyvenimo dalimi. Jungtinėje Karalystėje pilateso pratimus gydytojai rekomenduoja savo pacientams. Vis populiarėja pilateso mankšta ir Lietuvoje. Kuo unikali ir naudinga sveikatai ši kūno treniravimo technika? Apie tai kalbamės su pilateso mankštų trenere Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiau
Kūčių valgiai. Ką gamino mūsų senoliai?

Ar įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiau
Šiaurietiškas ėjimas – judėjimo malonumui ir gerai sveikatai

Norint turėti sveiką kūną ir guvų protą, būtina pasirūpinti fiziniu aktyvumu. Ne paslaptis, kad didžiausią naudą žmogus gauna sportuodamas gryname ore. Ką rinktis? Šiaurietišką ėjimą! Apie šio sporto naudą ir subtilybes pasakoja šiaurietiško ėjimo trenerė Janina Bazevičienė....
Skaityti daugiau