Kelrodė žvaigždė – gyvenimo geismas

„Žolinčių akademijos“ , „Šermukšnėlės“ bei Panemunės bendruomenės sveikatos mokyklų vadovė Danutė Kunčienė pernai LTV buvo nominuota Metų šviesuliu „Už gyvenimo geismą“, jos vadovaujamą „Žolinčių akademiją“ asociacija „Sportas visiems“ pripažino geriausiu sveikuolių klubu. Kalbamės su alternatyviosios medicinos propaguotoja, kas rytą su meile pasveikinančia saulę, sugebančia nepasiduoti mūsų skubančiam gyvenimo tempui ir vardan savo ir kitų žmonių sveikatos, mūsų liaudies tradicijų išsaugojimo namuose kepti duoną, kasmet prisirinkti bent pusšimtį vaistinių augalų, puoselėti nykstančių augalų augimvietes, tebegaminti gilių ir kiaulpienes varnalėšos šaknų, morkų, cikorijos ir grūdų kavą, ketinančia net spausti dilgėlių aliejų. Norintiems atrasti savo takelį į sveikatą ponia Danutė gali pateikti šimtus savo išbandytų patarimų.
 

Kaip įsisukote į sveikatos klubų veiklą, tapote kelių jų vadove?


Maždaug prieš 20 metų pradėjau ieškoti savo kelio į sveiką gyvenseną, 1991-aisiais baigiau Palangos K Dineikos sveikatos mokyklą (vėliau ji pakeitė pavadinimą). Tada pasidomėjau, ar Kaune nėra sveikatos klubo, kad rasčiau bendraminčių. Taip atradau Kauno jungtinį sveikatos klubą, kuriam vadovavo ir vadovauja Petras Sventickas, jam esu dėkinga už daugybę pamokų. Prisimenu, kaip į Kauno jungtinį sveikatos klubo renginį, žemės dieną Lampėdžiuose, nuvažiavau dviračiu su dubenėliu šaldytų braškių. Priėmė labai šiltai, greitai pakvietė į tarybą, buvau ir pirmininko pavaduotoja. Dalyvavau sveikuolių veikloje ir vis mokiausi. Žmogus neturi pasirinkimo – tobulėja ar stovi vietoje. Dar aktyviai veikdama Kauno jungtiniame sveikatos klube su Galina ir Lukrecija sau padarėme sulčių stovyklą. Mums patiko. Kitąkart ją darėme ne tik sau, bet ir dar keliems sveikuoliams. Jiems patiko, žmonės ragino vėl ir vėl jas daryti. Maždaug prieš 4–5 metus įsiliejau į Kauno miesto Panemunės bendruomenės veiklą. Nesu abejinga esantiems šalia: žmonių klausiu, kas atsitiko, kuo galiu padėti, man nesunku pakelti šiukšlę. Suorganizavau kelis užsiėmimus sveikatos tema bendruomenėje, jie paprašė daugiau – taip lengva saviveikla, žaidimas tapo sveikatos mokyklą, į kurią žmonės noriai renkasi. Dar sukūriau „Šermukšnėlės“ sveikatos mokyklą. Esu linkusi prie gamtos, domiuosi žolynais, todėl su keliais bičiuliais – Jonu Skonsmanu ir Ksavera Vaištariene – įkūrėme „Žolinčių akademiją“, kuri formaliai įregistruota jau beveik prieš trejus metus.
 

Galima teirautis, kuri iš šių veiklų Jums svarbiausia?


Kaip žmogus negali atsakyti, kurie pirštai jam svarbiausi, taip negaliu atsakyti ir į šį klausimą. Man tai vientisa veikla, jos viena kitą papildo ir praturtina.
 

Kaip manote, kas svarbiausia, kad žmogus jaustųsi sveikas?


Pirmiausia – pozityvios mintys. Antraip nebus jokios sveikatos. Jei žmogus jaučiasi prislėgtas, nerimauja, blogės ir jo savijauta. Kiek mūsų mintys švarios, tiek gera mūsų sveikata. Žiūrėkit, kokie giedri veidai tų žmonių, kurie moka džiaugtis gyvenimu ir kokie – paniurėlių. Sveikata – brangiausias turtas, ją reikia puoselėti. Kažkas turi iš prigimties stiprią sveikatą, kitam jai palaikyti reikia įdėti daug pastangų.
Mąstyti pozityviai žmogus turi mokytis. Reikia mokytis sąmoningai stebėti savo mintis ir dirbti su jomis, norėti negrįžti prie blogų minčių. Gal gali padėti ir geros knygos, spektakliai, koncertai arba meditacija, joga.
 

Pasaulinė sveikatos organizacija sveikatą apibūdina ne tik ligų ir fizinės negalios nebuvimą, bet ir fizinę, dvasinę bei socialinę žmonių gerovę. Kiek, Jūsų galva, svarbu ta socialinė gerovė, kad žmogus jaustųsi sveikas?


Socialinė gerovė daug gal ir nereiškia, bet minimumą reikia turėti. Žmogus geriau jaučiasi, kai turi savo namus ar bent kambarį – tada jis saugesnis. Smagiau, kai gali nusipirkti slides ar pačiūžas, vaikščiojimo lazdas. Nemanau, kad sveikam gyvenimui reikia prabangos, bet tam tikrų lėšų reikia. Ne itin daug. Labai gerai, kai šeimoje yra palaikymas, o ne šaipymasis. Dažnai vienas iš namiškių mokosi gyventi pozityviai, medituoja, o kitas vis šaiposi. Tada jam daug sunkiau, vis reikia išvaikyti blogas mintis.
 

Ką pati darote vardan savo sveikatos?


Kasdien dirbu vardan jos. Ryte nusišypsau sau, ištardama, kad prasideda puiki diena, padėkojimu Aukščiausiajam, visoms matomoms nematomoms būtybėms už tai, ką esu patyrusi gyvenime gero ir už prabėgusią, išaušusią dieną, išbėgu pasivaikščioti ir pasimankštinti į lauką, pasikalbu su saule, vėju, stengiuosi saikingai ir sveikai maitintis. Dalinuosi savo patirtimi su kitais, padrąsinu žmones keisti savo gyvenseną.
 

Kaip sudarėte šią savo sveikatinimosi sistemą, kas joje svarbiausia?


Mokiausi iš įvairių šaltinių. Iš savo klaidų, iš to, kas parašyta knygose. Vieni dalykai labiau tiko, kiti – mažiau. Visi esam individualūs, todėl ir maitintis turime skirtingai, rinktis kitokias mankštas, kitą veiklą. Vieniems reikia aktyvios mankštos, kitiems – ramesnės, bet kas rytą, vos pabudus, gerai išsirąžyti būtina kiekvienam. Judėjimas, fiziniai pratimai taip pat būtini visiems, tik reikia pasirinkti tokius, kurie teiktų malonumo. Man netinka šokiai, sporto klubai, reikia erdvės, gamtos, miško, atvirų laukų. Bandžiau sportuoti sporto salėse, šokti – ne, ne tai. Uždarose erdvėse jaučiuosi daug prasčiau negu bėgiodama lauke. Kitam geriau atvirkščiai – blogai vėjas, žiedadulkės, bado žolės.
Svarbu ir nepersistengti, nesiekti atsigriebti per vieną dieną už visą savaitę ar mėnesį.
 

Gal galėtumėte pasakyti, kas svarbiausi žiemą, pavasarį ir kitais metų laikais?


Kiekvieną metų laiką reikia pajausti ir išgyventi, gyventi to metrų laiko ritmu. Vasarą gera pavaikščioti po rasotą žolę, žiemą – puriu sniegu. Žiemą tinka šildantys produktai, šiltas maistas, aktyvesni judesiai, vasarą reikia prisivalgyti šviežių uogų ir vaisių, tada tinka vėsesni valgiai, šaltos sriubos, nesinori bėgti kroso, geriau pavažinėti dviračiu, pasivaikščioti, paplaukioti atviruose vandens telkiniuose. Svarbu džiaugtis kiekvienu metų laiku. Mes, lietuviai, esame turtingi, nes turime ir tūkstančius gaivios žalios spalvos atspalvių, ir sniego baltumo, ryškiaspalvių žiedų.
 

Pernai suorganizavote 16 sulčių stovyklų, skaitėte 60 paskaitų. Kas šiemet Jūsų darbe svarbiau – asmeninė patirtis ar teorinės žinios, domėjimasis alternatyviąja medicina?


Svarbu derinys. Domiuosi alternatyviąja medicina, nenubraukiu moderniosios medicinos pasiekimų. Ne viskas joje blogai, reikia tik susirasti medikų, kurie į žmogų žiūri kaip į visumą. Reikia domėtis naujausiais mokslo pasiekimas, jungti seną su nauju, žiūrėti, kas kada kam tinka, tą ir daryti.

Namuose kepate duoną, darote gilių ir kiaulpienės šaknų, varnalėšos šaknų, morkų, cikorijos ir grūdų kavą, esate išleidusi knygą „75 darnios mitybos receptai“. Kas Jums tie senieji protėvių patiekalai – noras išsaugoti tradicijas, sveikesnė mityba, kantrybės išbandymas, pastangos nepasiduoti visuotiniam skubėjimo, masinio vartojimo vajui?
Pagarba mūsų protėviams, noras mokytis ir perimti jų išminties, pagarbos sau ir artimui, gamtai ir visai gyvybei, mokėjimo paprastai gyventi. Jie mokėjo iš „gamtos knygos“ pažinti visatos Kūrėją, jį mylėti. Dar iki šių dienų išlikusios tradicijos, gamtos virsmo šventės byloja apie tai, ko nevalia ir mums pamiršti ir padeda tai daryti.
 

Pernai Jūsų iniciatyva tūkstančiai tautiečių audė Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui tūkstančio žolynų takelį. Kas Jums yra augalas?


Augalus vadinu savo sesėmis ir broliais, medžius – vyresniaisiais, žoles – jaunesniaisiais. Jaučiu jų gyvybę, pulsavimą, galiu apkabinti, paglostyti, pabučiuoti. Taip nuo mažens. Gal todėl, kad užaugau kaime. Žaidžiau žolynuose, žolės buvo ir lėlių apdarai, ir pinigai žaidžiant parduotuves. Medžiai miške visi turėjo širdį, girdėjau jos plakimą, jų kraujo tekėjimą. Tvirti tikiu ir gydomąja augalų galia.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai

Mūsų draugai