Daugelis traumų yra patiriamos po susidūrimų su įvairiais nejudančiais objektais, kitos – po susidūrimų su kitais slidininkais ar snieglentininkais.
Dažniausiai pasitaikančios traumos yra sumušimai, antroje vietoje – įvairaus pobūdžio raumenų patempimai. Dažnai žalojami ir raiščiai bei sąnariai.
Slidininkams dažniausia nukenčia kelio sąnariai. Pradedantieji itin dažnai pasitempia vidinius kelio sąnario raiščius. Nepatyrusiems sunku kontroliuoti abi slides, todėl neretai blauzdas persuka į išorę. Kita vertus, traumas patiria ir patyrę sportininkai.
Kaip pažinti, kokia trauma? Trūkus raiščiams, atsiranda didelė kraujosruva. Jei jaučiate aštrų nuolatinį skausmą, tikriausiai lūžo kaulas. Sąnario išnirimas pasireiškia staigiu aštriu skausmu, neįprasta rankų ar kojų padėtimi.
Žiemos sporto mėgėjų tyko ir daugiau pavojų. Slidinėjant kalnuose galimi nušalimai, nudegimai nuo saulės, aukštikalnių sukelti sveikatos sutrikimai ir pan. Kalnuose visuomet šalčiau nei įprastai, norėdami išvengti galūnių ar viso kūno nušalimų, pasirūpinkite specialia apranga.
Statistikos duomenimis, dažniau traumas patiria slidininkai nei snieglentininkai.
Snieglentininkai dažniausiai patiria traumas susidūrę su medžiais ir susižaloja viršutinę kūno dalį, rankas, raktikaulį, taip pat ir kelio čiurną, kelius. Kulkšnies traumos dažniausiai patiriamos po stiprių šoninių smūgių, kai pasitempiamos sausgyslės ar patiriama rimtesnė trauma, vadinamoji „snieglentininko kulkšnis“, – išorinės kulkšnies lūžis. Nuo šios traumas dalinai saugoja batai, turintys kulkšnies apsaugas. Minkštus batus mėgsta pradedantieji, nes jie leidžia lengviau valdyti lentą. Deja, minkšti batai, palyginti su kietais, smarkiai didina kulkšnies traumų galimybę.
Tačiau dažniausiai snieglentininkai susižeidžia riešus. Stiprūs smūgiai nukritus neretai baigiasi sausgyslių patempimais, raiščių plyšimais ar net kaulų lūžiais. Nuo šių traumų apsaugotų riešų apsaugos, kurių ypač reikia pirmąją čiuožimo savaitę.
Net kieti batus nuo kulkšnies traumų nepadeda išvengti kelio traumų. Jos dažniausiai pasireiškia vidinio ar išorinio meniskų plyšimais, priekinio kryžminio raiščio ir kelio šoninių raiščių plyšimais. Norint išvengti šių traumų, reikėtų įvertinti savo galimybes.
Naudingas patarimas: ne mažiau svarbi slydimo technika ir laikysena. Čiuožimo metu kūną ir kelius šiek tiek sulenkite, ypač šuolio metu.
Susidūrus su kietu sniegu, ledu, akmenimis, medžiu ar suoliuku, galima patirti rimtą galvos ir stuburo traumą, todėl šalmas yra būtinas komponentas tiek slidininkui, tiek snieglentininkui. Nepamirškite, jog ir lėtai čiuoždami galite kristi ir susižeisti galvą. Šalmą, pirkite skirtą būtent slidininkui. Specialūs šalmai yra pastiprinti šonuose, kur kritimo metu dažniausiai galva patiria smūgį.
Taip, ypač slidinėjant dideliu greičiu, nes akių traumos taip pat nėra retos. Būtina dėvėti nerasojančius sniego blizgesį ir saulės spindulius atspindinčius apsauginius akinius. Patikimiausi yra akiniai oranžiniais ar geltonais stiklais. Kokybiški akiniai saugos ne tik jus, bet ir kitus slidininkus, nes smarkiai pagerins jūsų matomumą slidinėjimo metu.
Taip. Slidinėjant kalnuose, būtina prisiminti apie tokius dalykus, kaip aklimatizacija ir aukščio įtaka žmogaus organizmui. Todėl, jei jūsų fizinis pajėgumas nėra didelis, pirmosiomis dienomis reikėtų vengti didelių fizinių krūvių, reikalaujančio didesnio deguonies kiekio sunaudojimo. Priešingu atveju raumenyse susidaro daugiau pieno rūgšties, dėl ko jaučiamas didesnis nei įprasta raumenų skausmingumas. Taip pat aukštikalnėse padidėja arterinis kraujo spaudimas, padidėja krūvis širdžiai, padažnėja kvėpavimas ir kt.
Jei trauma lengva ir judesio funkcija nesutriko, ramybė nėra labai svarbi. Ji būtina tuomet, jei judinant galūnę skauda. Esant lengvai traumai, reikia 1–3 dienų ramybės, o stiprūs pažeidimai gyja ilgiau.
Pirmąsias 24 val. rekomenduojama sumuštą vietą šaldyti. Šaltis – veiksminga priemonė, mažinanti patinimą, skausmą ir uždegimą. Ant traumuotos vietos uždėkite ir prispauskite šaldomąją pagalvėlę. Ją reikėtų laikyti po 20 min. kas 3–4 val. Po ledo procedūros galūnę lengvai pamankštinkite, tai apsaugos nuo raumenų spazmų.
Naudingas patarimas: sumuštą vietą tepkite Fastum geliu, maždaug po 5 cm gelio ryte ir vakare. Gydymą tęskite apie savaitę. Jei skausmas labai stiprus, gali prireikti ir geriamų nuskausminamųjų.
Patinimui mažinti galūnė suspaudžiama elastiniu tvarsčiu. Sutvarsčius apribojama judesio amplitudė, apsaugomi traumuoti ir sutvirtinami gyjantys audiniai. Tvarstykite nei per smarkiai, nei per laisvai. Stiprus sutvarstymas sutrikdo galūnių kraujotaką. Jei pastebėjote, kad pirštai nutirpo, ėmė mėlynuoti – skubiai atlaisvinkite tvarstį.
Naudingas patarimas: sužalotą vietą pakelkite aukščiau širdies lygmens, tai mažins pažeistos vietos patinimą, skausmą. Miegokite traumuotą koją padėję ant pagalvės. Kad tinimas ir kraujosruvos išnyktų dar greičiau , traumuotą vietą tepkite Lioton 1000 geliu 2-3 kartus per parą.
Kai nustatoma galūnės deformacija, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją. Jei skausmas,
patinimas, uždegimo požymiai, taikant aukščiau minėtas priemones, išlieka po 1–2 dienų ar net stiprėja, taip pat neatidėliokite vizito pas gydytoją traumatologą.
Naudingas patarimas: tarptautiniuose slidinėjimo kurortuose dažniausiai dirba patyrę slidinėjimo traumų gydytojai, todėl pasistenkite išsiaiškinti visus jums rūpimus klausimus.
Žiemos sporto mėgėjo ar profesionalo vaistinėlėje turi būti apsauginių kremų nuo saulės, nušalimų, vaistų nuo peršalimo, tepalo nuo skausmo ir uždegimo Fastum gel, tepalo nuo tinimo ir kraujosruvu Lioton 1000 gel, elastinio binto. Geriamieji analgetikai efektyviai malšina silpną įvairios kilmės skausmą, tačiau, jie kai kuriems gali dirginti virškinamąjį traktą, sukelti alergiją.
Jei esate patyręs traumą anksčiau, svarbu teisingai įvertinti savo fizinę sveikatą. Jei kyla abejonių, pasirūpinkite įtvarais, kurie padės išvengti pakartotinių traumų.
• Slidinėjimo mėgėjai turi sportuoti ir ruoštis sezonui visus metus. Palaikykite sportinę formą treniruoklių salėje, sveikatingumo klube, baseine ir pan.
• Jei slidinėjate tik kelis kartus per metus, pirmąją slidinėjimo dieną nesistenkite pasirodyti, ką esate išmokę prieš metus.
• Prieš kiekvienos dienos slidinėjimą padarykite 10–15 min. apšilimą – tempimo pratimus kaklo raumenims, pečių juostos, kelio ir kulkšnies sąnariams.
• Jei iki kelionės į kalnus ilgą laiką neslidinėjote, pirmąsias dienas skirkite ramiam slidinėjimui, pajuskite slides (snieglentę) ir savo kūną.
• Slidinėjimo greitį rinkitės atsižvelgdami į savo meistriškumo lygį ir oro sąlygas.
• Leisdamiesi nuo kalno būkite budrūs – laikykitės saugaus atstumo, venkite pavojingų situacijų.
• Nesustokite tose slidinėjimo trasos vietose, kur yra prastas matomumas.
• Krisdami susirieskite į kamuoliuką arba stenkitės griūti ant šono.
• Leisdamiesi ar kildami į kalną pėsčiomis, tai darykite trasos pakraščiu, kad jūsų nekliudytų šliuožiantys žemyn.
Naudingas patarimas: apsidrauskite nuo nelaimingų atsitikimų. Sunkių traumų gydymas Europos slidinėjimo kurortuose yra labai brangus, todėl būtina turėti sveikatos draudimą. Priešingu atveju slidinėjimo atostogos gali tapti ne smagiu žiemos prisiminimu, o ilgu gyvenimo įsiskolinimu gydymo įstaigai.
Kas yra Andrius Mamontovas, aiškinti, manau, nereikia nė vienam. Muzikantas, prodiuseris, aktorius – taip lakoniškai pristato jį šiuolaikinis žinių apie visus ir viską šaltinis Wikipedia. Dar priduria: pasisako už sveiką gyvenseną ir prieš svaigalų vartojimą, o nuo 1993 metų yra vegetaras....
Skaityti daugiauPasaulyje kasmet miršta apie 30 mln. žmonių, iš jų 17 mln. – nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Neretai padarius širdies kardiogramą ir pastebėjus pakitimų širdžiai stiprinti skubama gerti vaistų. Tačiau daugeliu atvejų pirmiausia vertėtų pasinaudoti natūraliais metodais. Kaip širdies raumenį stiprinti gyvenimo būdą, mitybą, fizinį aktyvumą kalbamės su sveiko gyvenimo puoselėtoja ir mankštų specialiste Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauDaugelio mūsų gyvenimas yra dinamiškas, aktyvus ir užimtas. Dirbantieji įstaigose turi rengtis gražiai ir patogiai kiekvieną darbo dieną. Laisvalaikio metu taip pat norime dėvėti ne tik gražius bei madingus, bet ir patogius, praktiškus drabužius. Pirkdami juos dažnai atkreipiame dėmesį į gaminio sudėtį, bet ne visada tai mums ką nors sako. Ką reiktų žinoti apie įvairius pluoštus, renkantis rūbus kasdienai, išeigai ar poilsiui, ką pasirinkti konkrečiu atveju ir kodėl, papasakojo „Monton“ parduotuvės konsultantė Kristina JUOZAPAVIČIENĖ ir AB „Audimas“ rinkodaros specialistas Tomas MOTIEJAITIS. ...
Skaityti daugiauPrieš akis – didžiosios metų šventės – Kūčios ir Kalėdos. Tai dienos, kai namuose ar svečiuose dauguma ne kartą susėsime prie vaišių stalo. Tad kuo skiriasi Kūčių ir Kalėdų vaišių stalas, kuo skiriasi apeiginis, šventinis ir kasdienis maistas? Apie tai svarstėme su etnologu, gamtos mokslų daktaru, Vilniaus pedagoginio universiteto profesoriumi, naujų tarpdisciplininių mokslo šakų – paleoastronomijos ir etnokosmologijos – pradininku Lietuvoje Libertu Klimka, prisimindami savo artimųjų šeimų tradicijas....
Skaityti daugiauKaip pradėti bėgioti? Ką reikia žinoti apie save ir priemones, reikalingas aktyviam judėjimui? Į šiuos klausimus atsakė Lietuvos sveikatos sąjungos prezidentas, Palangos sveikatos mokyklos direktorius Dainius Kepenis. ...
Skaityti daugiauJudėjimas – viena svarbiausių geros savijautos ir sveikatos sąlygų bet kuriame amžiuje. Maži vaikai labai noriai juda, sportuoja, žaidžia aktyvius žaidimus. Augant šis noras paprastai mažėja, tad tėvų pareiga – jį skatinti. O geriausia tai daryti rodant pavyzdį, kartu aktyviai leidžiant laisvalaikį: keliaujant pėsčiomis, dviračiais ar baidarėmis, žaidžiant, krepšinį, futbolą, tenisą. Žiema – ne priežastis aptingti ir atsisakyti aktyvaus laisvalaikio. Pats laikas atidaryti slidinėjimo sezoną. ...
Skaityti daugiauŠaltuoju rudenio metu, kai nieko nesinori, kai nėra energijos ir jėgų, kai vaikštote susigūžę, kai mintys sukasi, kaip greičiau nuo visų atsiriboti, norisi įlįsti į šiltą lovą ar vonią ir apie nieką negalvoti, nes turite daugybę rūpesčių, įvairių darbų ir negalite atsipalaiduoti, susikaupti. Tad šiame straipsnyje pateiksime informaciją apie keletą galimų atsipalaidavimo ar energijos gavimo būdų, kurie tiks ne tik šaltuoju metų periodu, bet ir visus metus, kai bus sunku....
Skaityti daugiauKol dar geras oras, smagu gryname ore susirinkti paskutinius vitamino D prisotintus saulės spindulius. O ką veikti tokiu metų laiku? Žinoma, grybauti. „Aš grybauju nuo vaikystės, puikiai pažįstu grybus, ir man nereikia jokių patarimų, kaip neprisirinkti šungrybių!“ – pasakysite. Tačiau net ir renkant gerai žinomus valgomuosius grybus vis dėlto reikia laikytis kai kurių taisyklių, kad vėliau nekiltų sveikatos problemų....
Skaityti daugiauKada dar, jei ne rudenėjant, pradėti lankyti ar sugrįžti į sveikatingumo klubą ir pelnytai džiaugtis gera savijauta, gražiomis kūno linijomis bei jaunatve?!. ...
Skaityti daugiau„Pagerėjo sūnaus kalba – jei anksčiau sunkiai sekdavosi greitai kalbėti, tai dabar greitakalbė liejasi laisvai. Pirmi keturi mėnesiai smarkiai padėjo sukaupti dėmesį... Galiu pagaliau pasidžiaugti, kad suradom specialistę, kuriai mano vaikas svarbus, ji seka jo būklę...“ Taip viename interneto forumų pasisakiusi mama kalba apie neuropsichologinę sensomotorinę korekciją. Apie šį maždaug prieš porą dešimtmečių pradėtą taikyti būdą išsamiau paprašėme paaiškinti Jolantos Lazutkienės, ji kartu su kolege Raimonda Girčiene taiko šį metodą savo darbo praktikoje. ...
Skaityti daugiauTik iškritus sniegui ir pašalus žmonės itin dažnai paslysta, patiria įvairių traumų ir tiesiog užplūsta gydymo įstaigų traumataloginius skyrius. Griūnant dažniausiai patempiami raiščiai, lūžta kaulai, patiriamos galvos traumos, įvairūs sumušimai. ...
Skaityti daugiauKlaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos mokiniai, įkūrę Mokinių Mokomąją Bendrovę, džiaugiasi kylančiu savo sukurtos programėlės populiarumu ir ateities perspektyvomis. Su vaikams skirta programėle „Klausk herojaus“ bendradarbiavimo sutartis jau pasirašė Raudonasis Kryžius ir „5 pėdutės“, o kitos organizacijos reiškia augantį susidomėjimą. ...
Skaityti daugiauRugsėjis – toks laikas, kai ne tik pasineriame į pirmuosius rudeniniais džiaugsmus ir rūpesčius, bet vis dar prisimename prabėgusios vasaros akimirkas. Tiesą pasakius, daugumą tos akimirkos ir nuotaikos lydės visus metus, padėdamos sulaukti kitų atostogų....
Skaityti daugiauEuropoje ir Amerikoje pilateso kūno tobulinimo programa naudojasi ne tik garsūs aktoriai, sportininkai, politikai. Tai tapo daugelio besirūpinančių savo sveikata gyvenimo dalimi. Jungtinėje Karalystėje pilateso pratimus gydytojai rekomenduoja savo pacientams. Vis populiarėja pilateso mankšta ir Lietuvoje. Kuo unikali ir naudinga sveikatai ši kūno treniravimo technika? Apie tai kalbamės su pilateso mankštų trenere Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauAr įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiauNorint turėti sveiką kūną ir guvų protą, būtina pasirūpinti fiziniu aktyvumu. Ne paslaptis, kad didžiausią naudą žmogus gauna sportuodamas gryname ore. Ką rinktis? Šiaurietišką ėjimą! Apie šio sporto naudą ir subtilybes pasakoja šiaurietiško ėjimo trenerė Janina Bazevičienė....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę